Sąskaita už elektrą nemažėja, nors visur išjungiate šviesą? Didžiausias „rijikas“ gali slėptis tiesiai virtuvėje

Išjungiate šviesą vos išėję iš kambario, nepaliekate įkroviklių rozetėse, senas lemputes pakeitėte LED, tačiau elektros sąskaita vis tiek nemaloniai nustebina? Gali būti, kad dėmesį sutelkėte ne ten, kur sunaudojama daugiausia energijos. Lemputės, televizorius ar budėjimo režimu palikta garso sistema elektrą naudoja, tačiau kai kuriuose namuose jų bendros sąnaudos neprilygsta vienam kasdien veikiančiam virtuvės prietaisui. Viena pagrindinių įtariamųjų yra indukcinė kaitlentė arba elektrinė viryklė. Ji per trumpą laiką turi pagaminti labai daug šilumos, todėl akimirksniu gali pareikalauti gerokai daugiau galios nei televizorius, šaldytuvas ar nešiojamojo kompiuterio įkroviklis. Vis dėlto vien užrašas „7 kW“ ar „10 kW“ dar nereiškia, kad kaitlentė be perstojo tiek ir naudoja. Galutines sąnaudas lemia tai, kaip dažnai gaminate, kiek kaitviečių jungiate, kokią galią pasirenkate ir ar virtuvėje nešvaistote šilumos dėl kelių paprastų klaidų.

Kodėl indukcinė kaitlentė gali tapti viena brangiausių namuose?

Indukcija vertinama dėl greičio, saugumo ir gana efektyvaus energijos perdavimo tiesiai puodo dugnui. Skirtingai nei tradicinė elektrinė kaitlentė, ji pirmiausia kaitina ne visą paviršių, o ant jo pastatytą tinkamą indą. Tačiau maistui užvirti vis tiek reikia daug energijos. Vanduo, sriuba, keptuvė ar didelis troškinio puodas turi būti greitai įkaitinti, todėl kaitlentės galia gali siekti kelis kilovatus, o vienu metu įjungus kelias zonas – dar daugiau. Palyginimui, šiuolaikinis televizorius dažniausiai naudoja tik nedidelę dalį vienos kaitvietės galios, tačiau čia slypi svarbus skirtumas: televizorius gali veikti kelias valandas, o kaitlentė didžiausią galią paprastai naudoja trumpiau. Todėl vien tik vardinės galios lyginti nepakanka. Daug svarbiau, kiek kilovatvalandžių prietaisas sunaudoja per mėnesį ar metus. Šeimoje, kurioje maistas gaminamas kelis kartus per dieną, verdami dideli puodai, dažnai naudojamos kelios zonos ir kiekvienas patiekalas ruošiamas atskirai, kaitlentė gali tapti viena didžiausių elektros sąnaudų priežasčių. Tačiau žmogui, kuris namuose gamina retai, jos dalis sąskaitoje bus gerokai mažesnė.

Didelė prijungimo galia dar nėra metinė sąskaita

Ant indukcinės kaitlentės dokumentų galima pamatyti 7, 8 ar net daugiau nei 10 kW galią. Toks skaičius gali išgąsdinti, tačiau jis dažniausiai nurodo didžiausią galimą prietaiso apkrovą, kai vienu metu intensyviai veikia kelios kaitvietės. Tai nėra nuolatinis suvartojimas. Jeigu naudojate vieną mažą kaitvietę vidutine galia, elektros poreikis bus kur kas mažesnis. Be to, pasiekusi nustatytą temperatūrą kaitlentė gali galią reguliuoti, o ne visą laiką veikti maksimaliu režimu. Todėl teiginys, kad indukcija visuose namuose būtinai yra pats brangiausias prietaisas, būtų per daug kategoriškas. Vienuose namuose ją aplenks elektrinis vandens šildytuvas, kituose – šilumos siurblys, elektrinis grindinis šildymas, džiovyklė ar senas elektrinis boileris. Vis dėlto virtuvėje indukcinė kaitlentė kartu su orkaite dažnai patenka tarp didžiausių energijos vartotojų, todėl būtent čia pakeisti įpročiai gali duoti apčiuopiamą rezultatą.

Orkaitė taip pat mėgsta elektrą, bet ją galima pergudrauti

Elektrinė orkaitė energiją naudoja ne tik kepdama, bet ir įkaisdama iki pasirinktos temperatūros. Jeigu dėl vieno mažo patiekalo kiekvieną kartą ją kaitinate nuo pradžių, nemaža dalis elektros sunaudojama vien tam, kad įkaistų metalas, sienelės ir oras orkaitės viduje. Todėl planuojant gaminimą galima sutaupyti be jokio maisto kokybės praradimo. Pavyzdžiui, jeigu tą pačią dieną ruošiate pagrindinį patiekalą ir kepinį, verta juos kepti vieną po kito, kol orkaitė dar karšta. Kai kuriais atvejais galima vienu metu skirtinguose lygiuose gaminti du patiekalus, jei jų temperatūra ir kvapai dera. Taip pat nebūtina visada orkaitę kaitinti iš anksto. Pyragams, duonai ar jautriems kepiniams išankstinis įkaitinimas dažnai svarbus, tačiau troškiniui, daržovėms ar pašildymui jis ne visada būtinas. Dar viena dažna klaida – nuolat varstyti dureles. Kaskart jas atidarius išleidžiama dalis karščio, todėl kaitinimo elementai turi vėl kompensuoti temperatūros kritimą.

Šaldytuvas naudoja mažiau galios, bet niekada neišeina atostogų

Šaldytuvas veikia visą parą, kiekvieną metų dieną, todėl net nedidelė jo galia ilgainiui virsta reikšmingu suvartojimu. Naujesnis ir tinkamai naudojamas šaldytuvas gali būti gana ekonomiškas, tačiau senas, prastai užsidarantis arba šalia orkaitės pastatytas prietaisas dirbs gerokai sunkiau. Sąnaudas didina susidėvėjusi durelių tarpinė, per žema nustatyta temperatūra, storas šerkšno sluoksnis ir dažnas šiltų patiekalų dėjimas tiesiai į vidų. Šaldytuvui taip pat reikia erdvės šilumai išsklaidyti, todėl jo galinė dalis neturėtų būti visiškai prispausta prie sienos, o ventiliacijos angos – uždengtos. Nors vienu metu šaldytuvas naudoja nepalyginamai mažiau energijos nei kaitlentė, jo nepertraukiamas darbas reiškia, kad metinėje sąskaitoje jis gali užimti svarbią vietą.

Didžiausias elektros rijikas

Tikrasis rekordininkas kai kuriuose namuose yra elektrinis boileris

Jeigu vanduo namuose šildomas elektra, visas virtuvės prietaisų reitingas gali apsiversti aukštyn kojomis. Elektrinis boileris arba momentinis vandens šildytuvas gali sunaudoti daugiau energijos nei indukcinė kaitlentė, orkaitė ir televizorius kartu. Ypač daug priklauso nuo šeimos dydžio, prausimosi įpročių, vandens temperatūros ir paties įrenginio būklės. Senas, kalkėmis apaugęs boileris vandenį šildo ilgiau, o dėl prastos šilumos izoliacijos greičiau praranda sukauptą šilumą. Jei nustatyta pernelyg aukšta temperatūra, energija naudojama vandeniui įkaitinti daugiau, nei realiai reikia, o vėliau karštas vanduo tiesiog maišomas su šaltu. Todėl ieškant didžiausio sąskaitos kaltininko verta ne spėlioti, o įvertinti visus elektrinius šildymo prietaisus. Būtent šilumos gamyba – maisto, vandens ar patalpų šildymas – dažniausiai kainuoja gerokai daugiau nei šviesa ar elektronikos budėjimo režimas.

Virkite su dangčiu – skirtumas didesnis, nei atrodo

Paprasčiausias būdas sumažinti kaitlentės sąnaudas yra puodą uždengti tinkamu dangčiu. Atvirame inde didelė dalis šilumos kartu su garais iškeliauja į virtuvę, todėl vanduo verda ilgiau, o kaitvietė turi daugiau dirbti. Uždengus puodą šiluma išlaikoma viduje, greičiau pasiekiama virimo temperatūra ir dažnai galima anksčiau sumažinti galią. Ypač daug tai reiškia verdant bulves, kruopas, makaronus, sriubą ar troškinį. Didžiausia galia reikalinga tik pradžioje, kol turinys užverda. Vėliau dažniausiai pakanka vidutinės ar net mažos kaitros. Palikti kaitlentę veikti visu pajėgumu vien todėl, kad puodas jau burbuliuoja, yra ne greitesnis gaminimas, o paprastas energijos leidimas garais į lubas.

Puodas ir kaitvietė turi būti tinkamo dydžio

Mažas puodas ant didžiausios kaitvietės ne visada yra katastrofa, ypač indukcinėje sistemoje, kuri aptinka indo dugną, tačiau geriausią rezultatą vis tiek gausite pasirinkę tinkamo dydžio zoną. Dar svarbiau, kad puodo dugnas būtų lygus ir gerai liestųsi su paviršiumi. Išlinkęs, pažeistas ar labai mažas dugnas gali blogiau veikti su indukcija, ilgiau kaisti arba priversti sistemą dažniau reguliuoti galią. Storadugniai puodai šilumą paskirsto tolygiau ir ilgiau ją išlaiko, todėl pasiekus reikiamą temperatūrą kaitrą galima sumažinti. Verdant nedidelį kiekį maisto taip pat nereikia rinktis milžiniško puodo ir pilti daugiau vandens, nei būtina. Kiekvienas papildomas litras turi būti sušildytas, o už tą šilumą sumokate jūs.

Likutinė šiluma veikia, bet su indukcija yra viena išlyga

Tradicinę elektrinę ar stiklo keramikos kaitvietę galima išjungti keliomis minutėmis anksčiau, nes įkaitęs paviršius dar kurį laiką perduoda šilumą puodui. Indukcinė kaitlentė pati įkaista mažiau, nes šiluma susidaro indo dugne, todėl jos „likutinė šiluma“ nėra tokia stipri kaip senesnių elektrinių viryklių. Vis dėlto karštas storadugnis puodas, keptuvė ir pats maistas dar kurį laiką išlieka įkaitę. Todėl košę, ryžius, makaronus, troškinį ar padažą dažnai galima baigti gaminti sumažinus galią arba visai išjungus kaitvietę šiek tiek anksčiau. Svarbu tik nepadaryti to per anksti ir nepakenkti patiekalo saugumui, ypač ruošiant mėsą, žuvį ar kitus produktus, kuriuos būtina tinkamai termiškai apdoroti.

Ar purvinas puodo dugnas tikrai didina sąnaudas?

Prie puodo dugno prikibę pridegimai, riebalai ar storas nešvarumų sluoksnis tikrai nėra pageidaujami, tačiau nereikėtų manyti, kad viena vandens dėmelė staiga padvigubins elektros sąnaudas. Didžiausia problema yra ne kosmetinis nešvarumas, o nelygus, deformuotas ar indukcijai netinkamas dugnas. Jei indas prastai sąveikauja su kaitlente, kaista nevienodai arba jo magnetinės savybės silpnos, gaminimas gali užtrukti ilgiau. Todėl verta naudoti indukcijai skirtus puodus, kurių dugnas lygus, švarus ir atitinka kaitvietės dydį. Drėgną puodo apačią prieš statant ant kaitlentės taip pat geriau nušluostyti – pirmiausia dėl švaros, dėmių ir saugaus naudojimo.

Virdulys kartais ekonomiškesnis už puodą

Jeigu reikia tik užvirinti vandens arbatai, kavai ar nedideliam makaronų kiekiui, elektrinis virdulys dažnai tai padaro greitai ir efektyviai. Tačiau tik tuomet, kai pripilate tiek vandens, kiek iš tiesų naudosite. Kas kartą kaitinti pilną virdulį vienam puodeliui yra toks pats energijos švaistymas kaip virti pusę puodo vandens dėl vienos porcijos. Ruošiant sriubą ar makaronus galima pirmiausia užvirti reikalingą vandens kiekį virdulyje, tada supilti į puodą ir tęsti gaminimą ant kaitlentės. Vis dėlto skirtumas priklauso nuo įrenginių efektyvumo ir gaminimo būdo, todėl svarbiausia taisyklė išlieka ta pati – nekaitinti daugiau vandens, nei reikia.

Kaip sužinoti, kuris prietaisas iš tikrųjų ryja daugiausia?

Bendri prietaisų sąrašai gali būti įdomūs, tačiau jūsų namų sąskaitą lemia ne vidutinė šeima, o jūsų įpročiai. Tiksliausias būdas nustatyti kaltininką – stebėti realų elektros suvartojimą. Išmanusis skaitiklis arba tiekėjo savitarnos duomenys gali parodyti, kuriuo paros metu suvartojimas smarkiai šokteli. Jeigu kreivė kyla gaminant vakarienę, tikėtina, kad daug prisideda kaitlentė ir orkaitė. Jei didelės sąnaudos išlieka naktį, verta įvertinti boilerį, elektrinį šildymą, šaldiklį ar kitą nuolat veikiantį įrenginį. Mažesniems prietaisams galima naudoti į rozetę jungiamą elektros sąnaudų matuoklį, tačiau kaitlentei, orkaitei ar tiesiogiai prijungtam boileriui toks paprastas matuoklis netiks. Tokiais atvejais saugiau remtis skaitiklio duomenimis arba kreiptis į elektriką.

Maži įpročiai padeda, bet didžiausio efekto ieškokite šilumoje

Išjungti šviesą tuščiame kambaryje, nepalikti televizoriaus veikti be reikalo ir atjungti retai naudojamus prietaisus yra prasminga. Tačiau modernios LED lemputės ir telefonų įkrovikliai paprastai nėra didžiausia sąskaitos dalis. Daugiausia energijos namuose dažniausiai reikia tam, kad kas nors būtų įkaitinta arba atvėsinta – maistas, vanduo, patalpos, šaldytuvas ar šaldiklis. Todėl didžiausio sutaupymo verta ieškoti ne vaikštant po namus ir medžiojant kiekvieną mažą lemputę, o protingiau naudojant kaitlentę, orkaitę, boilerį, šildymą bei kitus galingus prietaisus.

Indukcinė kaitlentė nėra priešas ir jos atsisakyti tikrai nereikia. Ji gali būti greita, patogi ir efektyvi, jei naudojama apgalvotai. Virkite uždengę puodus, pasirinkite tinkamo dydžio indus, nekaitinkite nereikalingo vandens, laiku sumažinkite galią ir nepradėkite kiekvieno patiekalo nuo maksimalaus režimo. Sąskaitos nuo vieno uždėto dangčio perpus nesumažės, tačiau kasdien kartojami maži sprendimai per metus gali tapti suma, kurią jau tikrai pastebėsite.