Indukcinę kaitlentę įjungė į paprastą lizdą – čia ir prasideda pavojus: vien kištuko neužtenka

Nusipirkus indukcinę kaitlentę gali pasirodyti, kad viskas paprasta: jeigu prietaisas turi 230 V kištuką, vadinasi, jį galima įjungti į bet kurį virtuvės lizdą. Tačiau būtent ši klaida gali baigtis nuolat išmušamais saugikliais, kaistančiais laidais, sugadinta instaliacija ar net gaisro pavojumi.

Indukcinę kaitlentę iš tiesų galima prijungti prie vienfazio 230 V elektros tinklo, tačiau tai dar nereiškia, kad jai tiks tas pats lizdas, į kurį iki šiol jungėte virdulį, kavos aparatą ar skrudintuvą. Kaitlentė yra vienas galingiausių buitinių prietaisų virtuvėje, todėl jos prijungimui taikomi visai kiti reikalavimai.

Daugumos įprastų keturių kaitviečių modelių maksimali galia siekia maždaug 6–7,4 kW. Tuo metu standartinis 16 amperų lizdas, prijungtas prie 230 V tinklo, teoriškai gali atlaikyti apie 3,68 kW apkrovą. Skirtumas toks didelis, kad netinkamai prijungta kaitlentė, vienu metu įjungus kelias kaitvietes, gali akimirksniu perkrauti elektros grandinę.

230 V dar nereiškia, kad tiks bet kuris lizdas

Didžioji dalis šiuolaikinių indukcinių kaitlenčių gali būti pritaikytos tiek vienfaziam 230 V, tiek trifaziam 400 V maitinimui. Prietaiso viduje paprastai yra jungčių blokas, kuriame elektrikas laidus sujungia pagal konkrečiame būste esančią elektros instaliaciją.

Kai kurios mažesnės galios kaitlentės jau parduodamos su gamykloje sumontuotu standartiniu kištuku. Tačiau daugelis galingesnių modelių tiekiami tik su laidu be kištuko arba su gnybtų dėžute. Tai nėra trūkumas – taip gamintojas parodo, kad prietaisą turi prijungti specialistas, įvertinęs elektros tinklo galimybes.

Svarbiausia suprasti, kad užrašas „230 V“ nurodo tinklo įtampą, bet nepatvirtina, jog prietaisą saugu jungti į bet kurį namuose esantį lizdą. Net jeigu kištukas fiziškai telpa, už sienos esantys laidai, jungtys ir apsauginis automatas gali būti nepritaikyti ilgai didelei apkrovai.

Problema gali išryškėti ne iš karto. Įjungus vieną kaitvietę, viskas gali veikti nepriekaištingai, todėl žmogus nusprendžia, kad prijungimas atliktas tinkamai. Tačiau vienu metu pradėjus virti sriubą, kepti mėsą ir naudoti „Boost“ režimą, elektros suvartojimas staiga išauga.

Vienu metu įjungus visas kaitvietes, galia turi būti ribojama

Kad kaitlentę būtų galima naudoti vienfaziame tinkle, daugelyje modelių įdiegta galios valdymo funkcija. Jos nustatymuose elektrikas arba pats naudotojas, vadovaudamasis gamintojo instrukcija, gali apriboti didžiausią bendrą prietaiso galią.

Priklausomai nuo modelio, galima pasirinkti, pavyzdžiui, 2,5, 3,5 ar 4,5 kW ribą. Kaitlentė tuomet pati kontroliuoja, kad visų įjungtų kaitviečių bendra galia neviršytų nustatytos vertės.

Praktiškai tai reiškia, kad vieną ar dvi kaitvietes dažniausiai galima naudoti beveik visu pajėgumu. Tačiau įjungus trečią ar ketvirtą, prietaisas pradeda galią dalyti. Viena kaitvietė gali automatiškai susilpnėti, o „Boost“ režimas gali būti išjungtas arba nepasiekiamas kelioms kaitvietėms vienu metu.

Todėl techniškai 7,2 kW galios kaitlentė gali veikti ir iš 230 V tinklo, tačiau ji negalės vienu metu atiduoti visos savo maksimalios galios, jeigu elektros grandinė apribota iki 16 amperų. Tai nėra gedimas – taip veikia apsauga nuo perkrovos.

Jeigu galios ribojimas nenustatytas, o grandinė tam nepritaikyta, įjungus kelias kaitvietes gali suveikti automatinis jungiklis skydelyje. Blogesniu atveju, jeigu apsauga parinkta netinkamai arba instaliacija sena, pirmiausia gali pradėti kaisti laidai ir jungtys.

Indukcinė kaitlentėNuotrauka: daily_creativity / Shutterstock.com

Pavojingiausia – jungti prie bendros virtuvės grandinės

Indukcinė kaitlentė neturėtų dalytis ta pačia elektros grandine su orkaite, indaplove, virduliu ar kitais galingais prietaisais. Net jeigu atskiri įrenginiai veikia normaliai, jų bendra apkrova gali viršyti laidų ir apsaugos galimybes.

Saugiausias sprendimas – atskira nuo elektros skydelio atvesta grandinė, skirta tik kaitlentei. Jos kabelio skerspjūvis ir automatinis jungiklis turi būti parenkami pagal kaitlentės galią, prijungimo būdą, kabelio ilgį, jo tiesimo sąlygas ir visą būsto instaliaciją.

Dažnai 16 amperų vienfazei grandinei naudojamas 3 x 2,5 mm² varinis kabelis, tačiau didesnei leistinai galiai gali reikėti storesnio laido. Negalima tiesiog sumontuoti galingesnio automatinio jungiklio tikintis, kad tuomet saugikliai nebebus išmušami. Jeigu laidai per ploni, didesnė apsauga gali leisti jiems kaisti ilgiau, užuot laiku atjungusi elektros tiekimą.

Ypač atsargūs turėtų būti senesnių butų ir namų gyventojai, kurių elektros instaliacijoje vis dar naudojami aliuminio laidai. Laikui bėgant jų jungtys gali oksiduotis ir prarasti patikimą kontaktą. Esant didelei bei ilgai apkrovai, tokios vietos gali smarkiai įkaisti, nors skydelyje esantis automatas dar nebūtinai suveiks.

Pavojų kelia ir seni, išklibę ar apdegę lizdai. Net tinkamo skerspjūvio laidas nepadės, jeigu kontaktas pačiame lizde yra silpnas. Kuo didesnė srovė teka per prastą jungtį, tuo daugiau šilumos joje išsiskiria.

Kištukas ant laido nėra leidimas jungti bet kur

Kai kurie gamintojai siūlo kompaktiškas dviejų kaitviečių arba ribotos galios indukcines kaitlentes, kurias iš tiesų galima jungti į standartinį lizdą. Tačiau ir tokiu atveju lizdas turi būti techniškai tvarkingas, įžemintas ir prijungtas prie tinkamai apsaugotos grandinės.

Viso dydžio keturių kaitviečių kaitlentė su paprastu kištuku dažniausiai būna gamykliškai apribota iki tokios galios, kurią gali atlaikyti 16 amperų grandinė. Dėl to ji veiks, tačiau vienu metu intensyviai naudoti visas kaitvietes gali nepavykti.

Prieš perkant verta patikrinti ne tik prietaiso matmenis ir funkcijas, bet ir jo prijungimo schemą, maksimalią galią bei galimybę nustatyti galios ribą. Taip pat būtina įvertinti, kokia elektros įvado galia skirta visam būstui. Net atskira kaitlentės grandinė neišspręs problemos, jeigu vienu metu įjungus šilumos siurblį, orkaitę, boilerį ir kaitlentę bus viršyta bendra leistina namo galia.

Svarbiausias įspėjimas paprastas: indukcinę kaitlentę galima naudoti su 230 V maitinimu, tačiau jos negalima aklai prijungti prie pirmo pasitaikiusio virtuvės lizdo. Prieš montuojant galingą modelį elektros grandinę turėtų patikrinti kvalifikuotas elektrikas, o pats prijungimas turi atitikti konkretaus gamintojo instrukciją. Vien tai, kad prietaisas įsijungė ir neišmušė saugiklio, dar nereiškia, kad jis prijungtas saugiai.