Oro kondicionieriai gelbsti nuo karščio, bet kuria naują problemą: mokslininkai siūlo kitą kelią
Oro kondicionieriai per karščio bangas gali tapti gyvybiškai svarbūs, tačiau jų masinis naudojimas vis labiau apkrauna elektros sistemas ir didina energijos poreikį. Naujas mokslininkų tyrimas rodo, kad ateityje pastatus reikėtų vėsinti ne vien technika, bet ir išmanesne architektūra, tinkamomis medžiagomis bei natūralia ventiliacija.
Žurnale „Nature Reviews Clean Technology“ paskelbto darbo autoriai pabrėžia, kad oro kondicionierius neturėtų būti pirmasis sprendimas vos pakilus temperatūrai. Jų nuomone, pirmiausia reikėtų neleisti pastatui per daug įkaisti, o aktyvų vėsinimą naudoti tik tada, kai kitų priemonių nepakanka.
Problema tampa vis aktualesnė. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, oro kondicionieriai ir elektriniai ventiliatoriai jau sunaudoja apie dešimtadalį visos pasaulyje pagaminamos elektros energijos. Karščio bangoms dažnėjant, šis poreikis tik augs.
Didesnis kondicionierių naudojimas reiškia ne tik didesnes sąskaitas. Elektros tinklai karštomis dienomis patiria milžinišką apkrovą, o jei energija gaminama naudojant iškastinį kurą, didėja ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Susidaro uždaras ratas: kylanti temperatūra skatina intensyviau vėsinti patalpas, o didesnis energijos vartojimas gali dar labiau prisidėti prie klimato kaitos.
Pastatus galima atvėsinti dar prieš įjungiant kondicionierių
Naujojo Pietų Velso universiteto ir RMIT universiteto mokslininkai išanalizavo technologijas, galinčias sumažinti aktyvaus vėsinimo poreikį. Tarp perspektyviausių sprendimų minimi žalieji stogai, saulės spindulius atspindinčios dangos, išmaniosios vėdinimo sistemos, garinis bei spindulinis vėsinimas.
Paprastesnės priemonės taip pat gali būti veiksmingos. Pastatų šešėliavimas, tinkamai suprojektuoti langai, storesnės sienos ir šviesios išorinės dangos padeda sumažinti į patalpas patenkančios šilumos kiekį.
Vienas tyrimo autorių Matthaios Santamouris pabrėžia, kad geriausia vėsinimo strategija – neleisti karščiui patekti į pastatą. Kai patalpos jau stipriai įkaista, jas atvėsinti reikia gerokai daugiau energijos.
Mokslininkų skaičiavimais, įvairių pasyvaus ir mažai energijos naudojančio vėsinimo priemonių derinys kai kuriuose regionuose galėtų sumažinti oro kondicionavimo poreikį net iki 80 proc. Tokie sprendimai taip pat galėtų daugiau nei keturiais laipsniais sumažinti aplinkos temperatūrą.
Vis dėlto rezultatas priklauso nuo klimato, pastato konstrukcijos ir vietos sąlygų. Karštuose bei sausuose regionuose vienos technologijos gali būti veiksmingesnės, o drėgname klimate gali prireikti kitokių sprendimų.
Oro kondicionierių atsisakyti nereikės
Tyrėjai nepritaria visiškam kondicionierių atsisakymui. Esant ekstremaliam karščiui jie išliks būtini, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.
Tačiau ateities pastatai turėtų būti projektuojami taip, kad vėsinimo sistemų reikėtų kuo rečiau. Ši idėja nėra nauja – senovės civilizacijos jau naudojo storas sienas, vidinius kiemus, natūralų šešėlį ir oro srautus, padedančius išlaikyti vėsą be elektros.
Šiuolaikinės technologijos leidžia šiuos principus pritaikyti dar efektyviau. Todėl kova su karščiu ateityje neturėtų būti pasirinkimas tarp kondicionieriaus ir diskomforto. Veiksmingiausias sprendimas bus architektūros, naujų medžiagų, natūralios ventiliacijos ir taupaus aktyvaus vėsinimo derinys.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.