Lietuvoje ši „padėka“ gydytojui vis dar kelia nejaukų klausimą: kur baigiasi dėkingumas ir prasideda vokelis?

Daugelis pacientų Lietuvoje bent kartą yra girdėję istoriją apie „padėką“ gydytojui. Vieni po sėkmingos operacijos atneša gėlių, kiti – saldainių dėžutę, treti vis dar svarsto apie vokelį su pinigais. Dalis žmonių tai vadina paprastu žmogišku dėkingumu, tačiau sveikatos priežiūros sistemoje tokia praktika turi ir pavojingą pusę.

Problema prasideda tada, kai pacientas ima manyti, kad nuo dovanos ar pinigų gali priklausyti gydymo kokybė, eilė, dėmesys ar specialisto požiūris. Dar pavojingiau, jei apie „padėką“ užsimena pats medicinos darbuotojas arba aplinka leidžia suprasti, kad be jos paslauga bus prastesnė. Tokiu atveju tai jau nėra nuoširdus „ačiū“ – tai tampa spaudimu pacientui.

Lietuvoje pacientas turi teisę gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ne todėl, kad kažką atnešė, o todėl, kad tai yra jo teisė. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme atskirai įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat teisė gauti informaciją ir teikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo.

Kodėl žmonės vis dar neša dovanas?

Daugeliu atvejų pacientai ar jų artimieji dovaną gydytojui atneša ne iš blogos valios. Žmogus išgyvena sunkią ligą, operaciją, gimdymą ar artimojo gydymą, todėl natūraliai nori padėkoti tam, kas padėjo. Sveikata nėra paprasta paslauga, kaip automobilio remontas ar pirkinys parduotuvėje. Kai žmogui pagerėja, dėkingumas gali būti labai stiprus.

Tačiau būtent dėl to sveikatos priežiūroje riba tampa labai jautri. Pacientas dažnai jaučiasi priklausomas nuo gydytojo, bijo sugadinti santykį, nenori pasirodyti nedėkingas arba mano, kad „visi taip daro“. Vyresnio amžiaus žmonėms vokelis kartais atrodo įprastas dar iš senesnių laikų, kai tokia praktika buvo labiau toleruojama ir laikoma beveik nerašyta taisykle.

Šiandien toks požiūris kelia daug problemų. Jeigu vienas pacientas duoda pinigų, o kitas ne, atsiranda pavojingas klausimas: ar jie abu bus gydomi vienodai? Net jei gydytojas iš tikrųjų nesuteikia jokios pirmenybės, pats įspūdis jau kenkia pasitikėjimui visa sistema. Pacientas turi jaustis saugus, o ne svarstyti, kiek kainuoja „normalus dėmesys“.

Padėka po gydymo gali būti suprantama kaip žmogiškas gestas, bet pinigai, ypač duodami prieš paslaugą ar jos metu, kelia visai kitą riziką. Tokia „padėka“ gali būti suprasta kaip bandymas paveikti sprendimą, gauti geresnį aptarnavimą ar pranašumą prieš kitus pacientus.

Pavojingiausia, kai užuomina ateina iš mediko

Didžiausia problema kyla ne tada, kai žmogus po gydymo pats nori pasakyti „ačiū“, o tada, kai pacientas jaučia spaudimą. Tai gali būti tiesioginis prašymas, užuomina, nejauki frazė apie „susitarimą“, artimųjų raginimas „neiti tuščiomis“ arba aplinka, kurioje pacientas supranta, kad be papildomo mokėjimo jam bus sunkiau.

Tokios situacijos ypač jautrios, nes pacientas yra silpnesnėje pozicijoje. Jis gali sirgti, bijoti dėl savęs ar artimojo, nesuprasti visų medicininių sprendimų ir nenorėti konfliktuoti su žmogumi, nuo kurio, jo manymu, priklauso gydymas. Todėl net ir subtili užuomina gali būti suvokiama kaip reikalavimas.

Lietuvoje Baudžiamajame kodekse atskirai išskiriamos korupcinės veikos, susijusios su kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir papirkimu. Tai svarbu, nes pinigai ar nauda, duodami siekiant paveikti sprendimą ar elgesį, nėra tik „asmeninis reikalas“ tarp paciento ir mediko.

Pacientui nereikėtų manyti, kad jis privalo mokėti papildomai tam, kad gautų geresnę priežiūrą. Jeigu paslauga kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis arba apmokama oficialiai pagal gydymo įstaigos tvarką, visi papildomi neoficialūs mokėjimai turi kelti klausimų.

Pinigai gydytojams

Kaip padėkoti taip, kad nekiltų įtarimų?

Jeigu pacientas nuoširdžiai nori padėkoti, geriausias būdas nebūtinai yra vokelis. Saugesnė ir skaidresnė forma – parašyti oficialų atsiliepimą gydymo įstaigai, padėkoti konkrečiam specialistui raštu, palikti gerą įvertinimą, paminėti slaugytojus ar kitus darbuotojus, kurių darbas dažnai lieka nepastebėtas.

Simbolinės dovanos po gydymo, pavyzdžiui, gėlės ar saldainiai, daugeliui vis dar atrodo priimtinos, tačiau net ir čia svarbus kontekstas. Viena yra nedidelė padėka po suteiktos pagalbos, visai kas kita – brangi dovana prieš operaciją, konsultaciją ar sprendimą dėl tyrimų. Kuo dovana vertingesnė ir kuo aiškiau ji susijusi su laukiamu veiksmu, tuo didesnė rizika, kad tai bus suprasta kaip neoficialus mokėjimas.

Skaidresnis kelias – remti ne konkretų gydytoją, o įstaigą oficialiai. Kai kurios gydymo įstaigos turi paramos sąskaitas, fondus ar aiškias taisykles, kaip galima prisidėti prie įrangos, palatų, pacientų patogumo ar kitų poreikių. Tokiu atveju pinigai keliauja ne į kišenę, o per oficialią apskaitą.

Svarbiausia taisyklė paprasta: padėka neturi būti sąlyga paslaugai gauti. Ji neturi būti prašoma, neturi būti derinama iš anksto ir neturi sukurti įspūdžio, kad vienas pacientas dėl jos taps svarbesnis už kitą.

Ką daryti, jei prašoma „atsidėkoti“?

Jeigu medicinos darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai prašo pinigų, dovanos ar „susitarimo“, pacientui nereikėtų jaustis kaltam atsisakius. Tokiu atveju verta užsirašyti, kas ir kada buvo pasakyta, kokiame kabinete ar skyriuje tai įvyko, ar buvo liudininkų. Kuo konkretesnė informacija, tuo lengviau situaciją įvertinti.

Pirmiausia galima kreiptis į gydymo įstaigos administraciją, pacientų aptarnavimo padalinį arba pateikti oficialų skundą. Jei situacija primena kyšio reikalavimą ar spaudimą, apie ją galima pranešti atsakingoms institucijoms. Paciento teisė pateikti skundą dėl galimo teisių pažeidimo taip pat numatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo struktūroje.

Labai svarbu suprasti: atsisakymas duoti dovaną neturi pabloginti gydymo. Jeigu pacientas jaučia, kad po atsisakymo pasikeitė elgesys, atsirado vilkinimas, šiurkštumas ar nepagrįsti sprendimai, tai yra papildomas signalas kreiptis dėl situacijos įvertinimo.

Lietuvoje vis dar gyva mintis, kad „geram gydytojui reikia atsidėkoti“. Žmogiškas dėkingumas nėra blogis. Blogai yra tada, kai dėkingumas virsta nerašyta prievole, o pacientas pradeda jaustis taip, lyg be papildomo mokėjimo būtų mažiau vertas dėmesio.

Sveikatos priežiūros sistema gali veikti tik tada, kai pacientas pasitiki, kad pagalba jam bus suteikta pagal poreikį, o ne pagal vokelio storį. Todėl geriausia padėka gydytojui dažnai yra ne pinigai, o pagarbus žodis, oficialus įvertinimas ir aiškus supratimas, kad kokybiškas gydymas neturi būti perkamas antrą kartą.