Elektra gali atpigti taip smarkiai, kad kai kuriomis valandomis jos beveik niekas nebenorės pirkti

Dar prieš kelerius metus Europa skausmingai pajuto, ką reiškia priklausyti nuo importuojamų dujų, naftos ir elektros kainų šuolių. Energetikos krizė parodė, kad sąskaitos už elektrą gali tapti ne tik buitine problema, bet ir nacionalinio saugumo klausimu. Tačiau būtent šis smūgis paspartino pokyčius, kurie dabar iš esmės keičia visą elektros rinką.

Saulės elektrinės, vėjo parkai, baterijos, išmanūs skaitikliai, elektromobiliai ir vietinė gamyba pamažu stumia senąjį modelį į šalį. Anksčiau elektra daugiausia buvo gaminama keliose didelėse elektrinėse, o vartotojai ją tiesiog pirkdavo. Dabar vis daugiau žmonių, įmonių ir savivaldybių tampa ne tik vartotojais, bet ir gamintojais.

Būtent todėl vis dažniau kalbama apie keistą, bet realų scenarijų: kai saulės ir vėjo energijos tinkle bus labai daug, elektros kaina biržoje kai kuriomis valandomis gali kristi beveik iki nulio ar net tapti neigiama. Tai jau nėra fantastika. Europoje atsinaujinanti energetika sparčiai auga, o 2025 metais vėjas ir saulė Europos Sąjungoje pirmą kartą pagamino daugiau elektros nei iškastinis kuras – 30 proc. prieš 29 proc.

Kodėl elektra apskritai gali tapti tokia pigi?

Pagrindinė priežastis paprasta: saulei ir vėjui nereikia kuro. Dujinė ar anglinė elektrinė turi nuolat pirkti kurą, o jo kaina tiesiogiai veikia elektros kainą. Saulės elektrinė, kai jau pastatyta, dieną gamina elektrą beveik be papildomų kuro sąnaudų. Vėjo jėgainė veikia panašiai – kai pučia vėjas, pats energijos šaltinis nieko nekainuoja.

Elektros biržoje dažnai laimi tie gamintojai, kurie gali pasiūlyti pigiausią elektrą. Todėl kai tinkle atsiranda daug saulės ir vėjo energijos, brangesnės dujinės elektrinės išstumiamos į šalį, o bendra kaina krenta. Tyrimai apie Europos rinkas rodo, kad didesnė atsinaujinančios elektros gamyba gali mažinti didmenines elektros kainas, tačiau šis sumažėjimas ne visada tiesiogiai ir pilnai persikelia į buitinių vartotojų sąskaitas.

Čia ir slypi svarbiausia detalė. Labai pigi elektra biržoje dar nereiškia, kad žmogaus sąskaita namuose taps juokingai maža. Galutinėje kainoje lieka tinklų išlaikymas, perdavimas, skirstymas, balansavimas, mokesčiai, tiekėjo marža ir kitos dalys. Tačiau pati elektros energijos kaina tam tikromis valandomis tikrai gali tapti labai žema.

Tai ypač tikėtina vasarą, kai saulės elektrinės gamina daug, o vartojimas nėra toks didelis kaip žiemą. Jei tuo pačiu metu pučia ir vėjas, rinkoje gali atsirasti perteklius. Tada elektra pinga ne todėl, kad jos trūksta, o todėl, kad jos pagaminta per daug.

Elektromobilių bumas

Nauja energetikos logika: milijonai mažų gamintojų

Senoji elektros sistema buvo panaši į vienpusį kelią. Didelės elektrinės gamino, tinklai perdavė, o žmonės vartojo. Naujoji sistema tampa daug sudėtingesnė, bet ir daug lankstesnė. Joje veikia saulės elektrinės ant namų stogų, nutolę saulės parkai, vėjo jėgainės, pramonės baterijos, buitiniai kaupikliai ir elektromobiliai.

Visi šie įrenginiai gali tapti vienos didelės sistemos dalimi. Kai elektros yra per daug, ją galima kaupti baterijose, naudoti vandeniui šildyti, krauti elektromobilius, nukreipti į pramonę ar eksportuoti į kaimynines šalis. Kai gamyba sumažėja, sukaupta energija gali būti grąžinama į tinklą.

Tokios sistemos dažnai vadinamos virtualiomis elektrinėmis. Tai nėra viena fizinė elektrinė su kaminu ar turbina. Tai daugybė mažų įrenginių, kurie sujungiami skaitmeniniu būdu ir valdomi taip, tarsi būtų vienas didelis energijos šaltinis. Ateityje tokios virtualios elektrinės gali padėti sumažinti kainų šuolius ir geriau išnaudoti pigias valandas.

Lietuvai tai ypač aktualu, nes šalis ilgą laiką buvo priklausoma nuo importuojamos energijos, o dabar siekia daug didesnės vietinės elektros gamybos. Kuo daugiau elektros pagaminsime patys iš saulės ir vėjo, tuo mažiau būsime pažeidžiami dėl išorinių kuro kainų, geopolitinių krizių ar importo sutrikimų. Tačiau vien elektrinių neužtenka – reikia ir stiprių tinklų, baterijų, jungčių bei lankstesnio vartojimo.

Elektromobiliai gali tapti ne tik transportu, bet ir baterijomis

Vienas įdomiausių pokyčių laukia transporto srityje. Elektromobilis daugeliui vis dar atrodo tiesiog automobilis, kurį reikia įkrauti. Tačiau energetikos sistemoje jis gali tapti daug daugiau – mobiliu energijos kaupikliu.

Jeigu automobilis dieną įkraunamas tada, kai saulės energijos tinkle daug ir ji pigi, vakare ta energija teoriškai gali būti panaudota namuose. Tam reikalingas dvikryptis įkrovimas, kai elektra teka ne tik iš tinklo į automobilį, bet ir iš automobilio atgal į namą arba tinklą. Ši technologija dar nėra kasdienybė visiems, bet jos reikšmė augs.

Įsivaizduokime vasaros dieną. Vidurdienį saulės elektrinės gamina daugiau, nei tuo metu reikia. Elektra pinga. Tuo metu kraunasi elektromobiliai, šildomas vanduo, įsijungia kai kurie buitiniai prietaisai, o baterijos kaupia perteklių. Vakare, kai žmonės grįžta namo ir suvartojimas pakyla, dalis dieną sukauptos pigios energijos naudojama vietoje.

Tokiu atveju vartotojas laimi ne todėl, kad elektra visada pigi, o todėl, kad išmoksta ją vartoti tada, kai ji pigiausia. Ateities elektros kaina bus vis labiau priklausoma nuo laiko. Tas pats kilovatas vieną valandą gali kainuoti labai mažai, o kitą – gerokai brangiau.

Būtent todėl išmanieji skaitikliai, dinaminiai tarifai ir automatinis prietaisų valdymas taps vis svarbesni. Skalbyklė, boileris, šilumos siurblys ar elektromobilio įkroviklis galės įsijungti ne tada, kai žmogus prisimena, o tada, kai elektros sistema siunčia signalą: dabar pigu.

Kodėl sąskaitos vis tiek gali nesumažėti taip greitai?

Čia prasideda mažiau patogi tiesa. Pigi gamyba dar nereiškia pigios sistemos. Kuo daugiau saulės ir vėjo, tuo daugiau reikia tinklų, kaupimo, balansavimo, rezervinių pajėgumų ir skaitmeninio valdymo. Saulė negamina naktį, vėjas nepučia pagal grafiką, o vartotojai nori elektros visada – ne tik tada, kai palankus oras.

Todėl ateities energetika bus ne vien elektrinių statyba, bet ir milžiniškas tinklų modernizavimas. Tarptautinės energetikos agentūros vadovas yra perspėjęs, kad Europai būtina spartinti elektrifikaciją ir modernizuoti tinklus, nes be to atsinaujinanti energija negalės būti išnaudota taip efektyviai, kaip tikimasi.

Kitaip tariant, elektra biržoje gali kristi iki labai žemų kainų, bet vartotojo sąskaitoje liks infrastruktūros kaina. Už laidus, transformatorines, rezervą, balansavimą ir sistemos saugumą vis tiek reikės mokėti. Tai reiškia, kad ateityje labiausiai laimės ne tie, kurie tik laukia mažesnės kainos, o tie, kurie sugebės vartoti lanksčiai.

Pavyzdžiui, žmogus su saulės elektrine, baterija, išmaniuoju skaitikliu ir elektromobiliu galės labiau išnaudoti pigias valandas. Tuo metu vartotojas, kuris elektrą naudos tik brangiausiais vakarais, gali nepajusti tokio didelio atpigimo. Elektros rinka taps panaši į lėktuvo bilietus – kaina priklausys nuo laiko, apkrovos ir gebėjimo prisitaikyti.

Dėl to kalbos apie „beveik nemokamą elektrą“ turi būti suprantamos tiksliai. Nemokama gali būti ne visa elektra ir ne visada, o tik tam tikros valandos, kai gamyba gerokai viršija paklausą. Kitomis valandomis, ypač žiemą, tamsiu ir nevėjuotu metu, elektra gali išlikti brangi.

Lietuvai tai gali būti didelė galimybė

Lietuvai ši energetikos kryptis gali būti labai naudinga. Turime augančią saulės energetiką, plėtojamus vėjo projektus, jungtis su kitomis rinkomis ir vis didesnį vartotojų susidomėjimą gaminančiais vartotojais. Tačiau vien saulės parkų neužteks. Reikės baterijų, stipresnių tinklų, greitesnių prijungimo procesų ir aiškių taisyklių tiems, kurie nori ne tik vartoti, bet ir parduoti ar kaupti elektrą.

Didžiausias stabdis dažnai yra ne pati technologija. Saulės moduliai, vėjo jėgainės, baterijos ir išmanūs valdikliai jau egzistuoja. Problema – biurokratija, lėti tinklų procesai, nepakankamas lankstumas ir taisyklės, kurios ne visada spėja paskui technologijas.

Jeigu šios kliūtys bus mažinamos, Lietuva gali pereiti nuo šalies, kuri nemažą dalį elektros perka iš išorės, prie šalies, kuri vis daugiau energijos pasigamina pati. Tai svarbu ne tik kainai, bet ir saugumui. Vietinė elektra iš saulės bei vėjo reiškia mažesnę priklausomybę nuo importuojamo kuro ir mažesnį jautrumą geopolitiniams šantažams.

Tačiau vartotojams reikės priprasti prie naujos taisyklės: ateities elektra bus pigiausia tada, kai sistema jos turi per daug. Tai reiškia, kad pigi elektra ne visada ateis tada, kai mums patogiausia. Todėl vis svarbesni taps išmanūs namai, automatinis įkrovimas, energijos kaupimas ir įpročių keitimas.

Jeigu viskas bus daroma protingai, elektra tikrai gali tapti gerokai pigesnė tam tikromis valandomis ir sezonais. Saulėtomis bei vėjuotomis dienomis jos kaina biržoje gali kristi labai žemai, o kai kuriais momentais – beveik iki nulio. Tačiau tikrasis laimėjimas bus ne vien pigi kilovatvalandė. Tikrasis laimėjimas bus energetinė nepriklausomybė, lankstesnė sistema ir galimybė patiems aktyviai dalyvauti rinkoje.

Senoji energetika buvo pastatyta ant kuro, kurį reikėjo pirkti. Naujoji energetika statoma ant saulės, vėjo, duomenų ir gebėjimo išnaudoti tinkamą momentą. Todėl klausimas jau nebe tas, ar elektra gali atpigti. Klausimas kitas – ar mūsų tinklai, įstatymai ir įpročiai bus pasiruošę laikui, kai elektros bus tiek daug, kad didžiausia problema taps ne jos trūkumas, o perteklius.