Meteorologai perspėja: 69 proc. tikimybė, kad šią žiemą El Ninjo sumuš visus rekordus nuo 1950-ųjų

Iš pirmo žvilgsnio El Ninjo gali atrodyti kaip kažkas tolimo – kažkur Ramiajame vandenyne šyla vanduo, kažkur mokslininkai braižo grafikus, kažkur meteorologai leidžia įspėjimus. Bet tokie reiškiniai retai lieka tik žemėlapiuose. Jie keičia lietaus zonas, karščio bangas, sausras, audras, o po kelių mėnesių gali atsiliepti ir ten, kur žmogus mažiausiai tikisi – parduotuvės lentynoje.

Naujausia JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos prognozė rodo, kad 2026–2027 m. El Ninjo epizodas gali tapti išskirtinai stiprus. NOAA Klimato prognozavimo centras skelbia, kad spalio–gruodžio laikotarpiu yra 69 proc. tikimybė, jog reiškinys pagal trijų mėnesių RONI indeksą pasieks istorinį lygį ir viršys ankstesnius El Ninjo epizodus nuo 1950 m.

Kas čia tokio svarbaus

El Ninjo – tai pasikartojantis Ramiojo vandenyno atšilimas ties pusiauju. Skamba sausai, bet jo poveikis gali būti labai gyvas: vienur prasideda sausros, kitur – liūtys, keičiasi vėjai, sezoniniai krituliai ir temperatūros. Pasaulio meteorologijos organizacija primena, kad El Ninjo paprastai kartojasi kas 2–7 metus, dažniausiai trunka 9–12 mėnesių, o stipriausiai pasaulio temperatūras veikia kitais metais po susiformavimo.

Šį kartą meteorologus neramina ne pats El Ninjo faktas, o jo stiprumas. NOAA rugpjūčio 13 d. paskelbtoje diskusijoje rašoma, kad El Ninjo stiprėja, o labai stipraus įvykio tikimybė Šiaurės pusrutulio rudenį ir žiemą viršija 90 proc. Liepą jūros paviršiaus temperatūros anomalijos rytinėje pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje viršijo +2 °C, o po paviršiumi fiksuotos net iki +10 °C anomalijos.

RONI indeksas, apie kurį kalba NOAA, matuoja santykinį vandenyno temperatūros nukrypimą tam tikrame Ramiojo vandenyno regione. Paprastai tariant, jis padeda tiksliau įvertinti, kiek stiprus pats reiškinys, kai visas pasaulis jau šyla. NOAA pabrėžia, kad didelis RONI skaičius nereiškia automatinės katastrofos kiekviename regione, bet stipresnis El Ninjo dažniau padidina tipiškų jo padarinių tikimybę.

Europai prognozės ne tokios tiesios

Žmonėms Lietuvoje natūraliai kyla klausimas: ar tai reiškia keistą žiemą ir pas mus? Atsakymas nėra toks paprastas. El Ninjo poveikis Europai paprastai būna silpnesnis ir sunkiau nuspėjamas nei kai kuriuose kituose pasaulio regionuose. Todėl nereikėtų iš karto įsivaizduoti vieno aiškaus scenarijaus – pavyzdžiui, kad visa žiema bus šilta, šlapia arba atvirkščiai.

Pasaulio meteorologijos organizacija savo rugpjūčio–spalio prognozėje nurodo, kad daugelyje pasaulio sausumos regionų tikėtina aukštesnė nei įprasta temperatūra, o kritulių žemėlapyje matomas klasikinis stipraus El Ninjo pėdsakas: vienur didesnė drėgmės, kitur sausros tikimybė. Europoje prognozės rodo kontrastus – Pietų Europoje didesnę drėgnesnių sąlygų tikimybę, o Šiaurės Europoje – sausesnių sąlygų signalą.

Lietuvai tai nereiškia, kad jau galima tiksliai pasakyti, kokia bus kiekviena žiemos savaitė. Tačiau tai signalas, kad artėjantis sezonas gali būti nervingesnis pasauliniu mastu: daugiau temperatūros kraštutinumų, daugiau netolygių kritulių, daugiau problemų regionuose, nuo kurių priklauso maisto ir žaliavų tiekimas.

69 proc. tikimybė, kad šią žiemą El Ninjo sumuš visus rekordus nuo 1950-ųjųNuotrauka: OpenAI

Kodėl tai gali atsiliepti kainoms

Didžiausias smūgis gali ateiti ne per termometrą prie lango, o per maisto kainas. Pasaulio bankas dar birželį perspėjo, kad El Ninjo, brangstanti energija ir trąšos, auganti biokuro paklausa bei galimi prekybos ribojimai gali pastumti maisto kainas gerokai aukščiau nei dabartinės prognozės. Banko balandžio prognozėje numatytas 2,5 proc. pasaulinio maisto žaliavų kainų indekso augimas 2026 m., bet rizikos aiškiai krypsta į didesnių kainų pusę.

Kodėl El Ninjo toks svarbus žemės ūkiui? Nes jis gali vienu metu paveikti kelis didelius pasėlių regionus. Pasaulio bankas mini Pietryčių Aziją, Australiją, šiaurinę Braziliją, Pietų Afriką ir Pietų Aziją – regionus, kurie svarbūs grūdams, cukranendrėms ir aliejiniams augalams. Jei sausros ar liūtys vienu metu smogtų kelioms tokioms zonoms, rinkos į tai reaguotų greitai.

Lietuvos pirkėjas to gali nepajusti iš karto kitą savaitę. Bet jei pasaulyje pradeda brangti cukrus, aliejai, pašarai, grūdai ar transportas, vėliau tai gali atkeliauti ir į mūsų lentynas – per duoną, mėsą, pieno produktus, konditeriją, kavą, kakavą ar kitus importuojamus produktus.

Panikos nereikia, bet stebėti verta

Svarbiausia čia nesupainioti prognozės su garantija. 69 proc. tikimybė nėra pažadas, kad rekordas tikrai bus sumuštas. Tai reiškia, kad pagal dabartinius modelius tokio scenarijaus šansai yra labai dideli, bet orų ir klimato sistema vis tiek lieka sudėtinga.

Pati WMO net pabrėžia, kad terminas „super El Ninjo“ nėra oficiali jos naudojama klasifikacija. Kitaip tariant, skambios etiketės gražiai atrodo antraštėse, bet svarbiau žiūrėti į oficialias prognozes, tikimybes ir realius padarinius.

Vis dėlto šios žinios numoti ranka nereikėtų. Stiprus El Ninjo gali tapti vienu svarbiausių 2026–2027 m. žiemos klimato veiksnių pasaulyje. Vienur jis reikš sausrą, kitur – liūtis, dar kitur – karščio rekordus ar nestabilesnį žemės ūkio sezoną.

O paprastam žmogui tai gali skambėti labai žemiškai: keistesni orai, brangesnės kai kurios prekės ir dar vienas priminimas, kad tai, kas prasideda toli Ramiajame vandenyne, galiausiai gali atsirasti mūsų kasdienybėje – sąskaitose, pirkinių krepšelyje ir pokalbiuose apie tai, kodėl šiemet viskas vėl taip keistai keičiasi.