Agurkų lapus skina ne visi teisingai: kada tai padeda derliui, o kada augalą susilpnina

Pageltusių ir sergančių agurkų lapų pašalinimas gali pagerinti vėdinimą bei pristabdyti ligų plitimą, tačiau sveikos lapijos skinti vien todėl, kad jos atrodo per daug, nereikėtų. Pašalinus per daug lapų augalas gauna mažiau energijos, todėl derlius gali ne padidėti, o sumažėti.

Vasaros viduryje šiltnamyje augantys agurkai neretai suformuoja tankią lapų sieną. Apatiniai lapai ima gelsti, kai kurie liečia žemę, o tarp susipynusių stiebų ilgai laikosi drėgmė. Tada ir kyla klausimas, ar dalį lapijos verta pašalinti, kad augalas daugiau jėgų skirtų vaisiams.

Atsakymas nėra toks paprastas, kaip dažnai teigiama sodininkų patarimuose. Agurkų lapai nėra augalui nereikalinga našta – būtent juose vyksta fotosintezė, kurios metu pagaminama vaisiams augti reikalinga energija. Agurkų derlius tiesiogiai susijęs su išsaugotu lapų plotu, todėl intensyvus genėjimas gali susilpninti augalą ir sumažinti užauginamų vaisių kiekį.

Tačiau tai nereiškia, kad agurkų liesti apskritai negalima. Saikingas senų, pažeistų ar tankmę sudarančių apatinių lapų šalinimas ypač naudingas šiltnamyje, kuriame dėl aukštos drėgmės ir prasto oro judėjimo lengviau plinta lapų ligos. Apatinių lapų pašalinimas, augalų retinimas ir geras šiltnamio vėdinimas gali pagerinti oro cirkuliaciją aplink stiebus.

Kuriuos agurkų lapus iš tiesų verta pašalinti?

Pirmiausia galima nupjauti visiškai pageltusius, sudžiūvusius ar nulūžusius apatinius lapus. Seni apatiniai lapai kartais gelsta dėl natūralaus senėjimo, ypač kai likusi augalo dalis atrodo sveika ir toliau mezga vaisius. Tokie lapai jau nėra tokie produktyvūs, užima vietą ir gali trukdyti orui judėti prie augalo pagrindo.

Taip pat verta pašalinti lapus, kurie nuolat guli ant drėgnos žemės, remiasi į šiltnamio konstrukcijas arba taip susispaudę, kad po laistymo ilgai neišdžiūsta. Drėgna ir menkai vėdinama lapija sudaro palankesnes sąlygas ligoms, o netikroji miltligė gali sparčiai plisti esant didelei drėgmei ir vandeniui ant lapų paviršiaus.

Nedelsiant reikėtų šalinti ir aiškiai ligotus lapus. Įspėjamieji ženklai – baltos miltuotos apnašos, kampuotos geltonos ar rudos dėmės tarp lapo gyslų, pilkšvas ar violetinis apnašas apatinėje lapo pusėje, didėjantys sausi plotai ir stipriai deformuota lapija. Skirtingos ligos gali atrodyti panašiai, todėl vien lapo nukirpimas ne visada išspręs problemą, tačiau smarkiai pažeistos augalo dalies palikti tarp sveikų lapų taip pat neverta.

Jeigu gelsta jauni lapai augalo viršuje arba vienu metu pradeda keistis beveik viso augalo spalva, aklai jų skinti nereikėtų. Priežastis gali būti netolygus laistymas, užmirkusios šaknys, maisto medžiagų trūkumas, šaltis, kenkėjai ar liga. Tokiu atveju lapų pašalinimas tik paslėptų simptomą, bet neišspręstų tikrosios problemos.

Kurių lapų geriau neliesti?

Sveiki, sodriai žali lapai šalia augančių agurkų yra pagrindinis energijos šaltinis vaisiams. Net jeigu didelis lapas užstoja patį agurką, tai dar nereiškia, kad jis nereikalingas. Agurkų vaisiams nebūtina visą dieną būti tiesioginėje saulėje, o lapija juos saugo nuo perkaitimo ir saulės pažeidimų.

Per daug išretinus augalą, vaisiai ir stiebai staiga atsiduria kaitrioje saulėje. Stipriai ligų pažeisti ir didelę lapijos dalį praradę agurkai užaugina mažiau bei smulkesnių vaisių, o atviri vaisiai gali nukentėti nuo saulės.

Nereikėtų vienu kartu pašalinti didelės dalies lapijos net tada, kai augalas atrodo labai tankus. Šiltnamiuose auginamiems agurkams rekomenduojamas atsargus, laipsniškas lapų šalinimas, nes derlius priklauso nuo išlaikyto lapų ploto. Kur kas saugiau kas kelias dienas pašalinti vieną aiškiai nereikalingą lapą ir stebėti augalą, nei per vieną kartą palikti beveik pliką stiebą.

Taip pat nereikėtų automatiškai nuskinti kiekvieno lapo, ant kurio matoma maža skylutė ar nežymus krašto pažeidimas. Jei didžioji lapo dalis žalia ir sveika, jis vis dar gali atlikti savo funkciją. Pirmiausia verta patikrinti apatinę pusę, ar nėra amarų, erkių, vabalų ar kitų kenkėjų, ir įvertinti, ar pažeidimas didėja.

Geras agurkų derlius

Šiltnamyje ir lauke agurkai tvarkomi skirtingai

Šiltnamio agurkai dažnai auginami vertikaliai, pririšti prie virvės ar atramos, todėl juos galima formuoti kryptingiau. Augalui pasiekus atramos viršų trumpinama viršūnė, o šoniniai ūgliai formuojami atsižvelgiant į veislę ir pasirinktą auginimo sistemą. Kai kurioms šiltnamio veislėms rekomenduojama šoninius ūglius trumpinti paliekant lapus už besiformuojančio vaisiaus, tačiau tiksli schema priklauso nuo veislės.

Tokiu būdu auginant agurkus, seniausi apatiniai lapai palaipsniui šalinami kylant derėjimo zonai. Tai padeda pasiekti vaisius, laistyti augalo pagrindą ir palaikyti geresnę oro apykaitą, tačiau viršutinėje stiebo dalyje turi likti pakankamai aktyvių, sveikų lapų.

Lauke palei žemę augančių agurkų paprastai genėti reikia mažiau. Jų stiebai natūraliai šakojasi ir dengia dirvos paviršių, todėl masinis lapų skynimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Dažniausiai užtenka pašalinti sergančius, pūvančius, stipriai pažeistus arba nuolat drėgnoje vietoje gulinčius lapus.

Svarbi ir pati veislė. Vienos agurkų veislės formuoja ilgus stiebus, kitos auga kompaktiškiau, o partenokarpinės šiltnamių veislės gali būti formuojamos visai kitaip nei bičių apdulkinami lauko agurkai. Todėl prieš trumpinant ūglius verta perskaityti ant sėklų pakuotės arba veislės aprašyme pateiktas rekomendacijas.

Kaip lapus pašalinti nepažeidžiant augalo?

Lapą geriau nupjauti švariomis, aštriomis žirklėmis ar sekatoriumi, o ne plėšti ar sukti rankomis. Plėšiant gali būti pažeistas pagrindinis stiebas ir likti didelė, nelygi žaizda. Lapkotis kerpamas netoli stiebo, tačiau taip, kad nebūtų įpjautas pats stiebas.

Darbus geriausia atlikti, kai augalai sausi. Drėgni lapai lengviau pažeidžiami, o kai kurių agurkų ligų sukėlėjai gali būti pernešami vandens lašais, rankomis ir įrankiais. Perėjus nuo įtartinai sergančio augalo prie sveiko, žirkles verta nuvalyti ir dezinfekuoti.

Nupjautų ligotų lapų nereikėtų palikti gulėti šiltnamyje ar lysvėje. Juos geriau išnešti iš auginimo vietos, nes ant augalinių liekanų gali likti ligų sukėlėjų. Jeigu lapai buvo sveiki ir pašalinti tik dėl formavimo, juos galima tvarkyti kaip kitas augalines atliekas.

Po genėjimo nereikia iš karto gausiai lieti vandens ant viso augalo. Agurkus geriau laistyti prie šaknų, stengiantis nesušlapinti lapijos, ir reguliariai vėdinti šiltnamį. Tolygus drėgmės tiekimas agurkams svarbesnis už bet kokį lapų skynimo triuką, nes šiems augalams reikia nuolatinio vandens tiekimo visą augimo ir derėjimo laiką.

Taigi agurkų lapus skinti galima, tačiau tai nėra būdas priversti augalą visą energiją automatiškai nukreipti į vaisius. Daugiausia naudos duoda senų, sergančių, žemę liečiančių ir oro cirkuliacijai trukdančių apatinių lapų pašalinimas. Sveika viršutinė lapija turi likti, nes be jos augalas negalės išmaitinti gausaus derliaus.