Prie kai kurių vandens telkinių geriau neskubėti: nauji maudyklų tyrimai parodė, kur Lietuvoje maudytis nerekomenduojama

Vasarą užtenka kelių karštesnių dienų, ir prie ežerų, upių, karjerų bei jūros paplūdimių vėl nusidriekia poilsiautojų eilės. Tačiau vanduo, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo švarus, nebūtinai yra saugus. Naujausi 2026 m. maudyklų vandens kokybės tyrimų duomenys rodo, kad didžiojoje dalyje tirtų vietų maudytis galima, tačiau yra ir tokių telkinių, prie kurių šiuo metu geriau neskubėti bristi į vandenį.

Pagal pateiktą tyrimų lentelę, įvertintos 10 Lietuvos apskričių maudyklos ir poilsio zonos. Iš viso lentelėje yra daugiau kaip tūkstantis tyrimų įrašų, o naujausi rezultatai apima 321 maudymosi vietą. Daugumoje jų vandens kokybė atitinka higienos normos reikalavimus, tačiau 14 vietų išsiskiria kaip probleminės: vienur viršyti mikrobiologiniai rodikliai, kitur pateikta rekomendacija nesimaudyti dėl melsvabakterių gausėjimo.

Svarbiausia tai, kad „blogas“ tyrimas nebūtinai reiškia, jog vanduo toks išliks visą sezoną. Maudyklų vanduo nuolat keičiasi: įtakos turi lietus, nuotekų patekimas, paukščiai, gyvūnai, žmonių srautai, vandens temperatūra ir kiti veiksniai. Todėl prieš vykstant maudytis verta tikrinti naujausią informaciją, o ne remtis vien tuo, kad „praėjusį savaitgalį viskas buvo gerai“.

Kaip vertinama, ar vanduo saugus?

Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, kuri nustato maudyklų vandens kokybės, stebėsenos, vertinimo ir visuomenės informavimo reikalavimus.

Pagrindiniai mikrobiologiniai rodikliai yra žarninės lazdelės, dar vadinamos E. coli, ir žarniniai enterokokai. Pagal HN 92:2018 nurodomus reikalavimus, 100 ml vandens žarninių lazdelių turi būti ne daugiau kaip 1000 ksv, o žarninių enterokokų – ne daugiau kaip 100 ksv.

Šie rodikliai svarbūs todėl, kad jie gali rodyti fekalinę taršą. Paprastai tariant, jei jų per daug, tai signalas, kad į vandens telkinį galėjo patekti teršalų iš nuotekų, paviršinių nuoplovų, gyvūnų ar kitų šaltinių. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip pat primena, kad užterštas vanduo gali sukelti virškinamojo trakto, odos ir kitas infekcijas, o vien iš vandens išvaizdos patikimai įvertinti saugumo neįmanoma.

Kur šiuo metu maudytis nerekomenduojama?

Pagal naujausią kiekvienos vietos įrašą pateiktoje lentelėje, šios maudyklos ir poilsio zonos išsiskiria kaip probleminės. Dalis jų turi aiškų įrašą „ne“, nes viršyti mikrobiologiniai rodikliai. Viena vieta – Paršežerio ežeras – mikrobiologiškai pažymėta kaip atitinkanti normą, tačiau pastaboje nurodyta, kad rekomenduojama nesimaudyti dėl melsvabakterių gausėjimo.

Šiose vietose maudynių geriau vengti bent tol, kol bus paskelbti nauji tyrimai, rodantys, kad vandens kokybė vėl atitinka reikalavimus. Ypač atsargūs turėtų būti vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurių imunitetas silpnesnis.

Kur geriau nesimaudyti?

Kur situacija gera?

Bendra situacija pagal pateiktą lentelę yra gana palanki: daugumoje tirtų vietų vanduo atitiko higienos normos reikalavimus. Jei lentelėje prie maudyklos naujausio tyrimo įrašyta „taip“, tai reiškia, kad mikrobiologiniai parametrai atitiko HN 92:2018 reikalavimus.

Alytaus apskrityje didžioji dalis vietų atitiko normas. Maudytis galima Didžiosios ir Mažosios Dailidės ežeruose Alytuje, Daugų ežero maudyklose, Giluičio, Ilgio, Dusios, Metelio, Seirijo, Snaigyno ežeruose, Druskininkų Ilgio ežere ir Vijūnėlio tvenkinyje. Išimtis pagal naujausią įrašą – Glėbo ežeras Varėnos rajone.

Kauno apskrityje gera žinia ta, kad Kauno marių II maudykla, Lampėdžių karjeras ir Nemuno upės Panemunės maudykla atitiko normas. Tačiau Kauno marių I maudykloje nustatytas enterokokų viršijimas, todėl šią vietą reikėtų aplenkti. Kėdainių rajone daug tvenkinių ir karjerų atitiko normas, bet Akademijos tvenkinys Dotnuvoje ir Keleriškių tvenkinys šiuo metu patenka į nerekomenduojamų vietų sąrašą.

Klaipėdos apskrityje tyrimai atrodo gerai. Girulių, Melnragės I, Melnragės II, Melnragės neįgaliųjų ir Smiltynės II paplūdimiai atitiko reikalavimus. Taip pat geri rezultatai fiksuoti Neringoje – Juodkrantėje, Nidoje, Pervalkoje ir Preiloje, taip pat Palangos paplūdimiuose. Tai gera žinia planuojantiems savaitgalį prie jūros.

Marijampolės apskrityje pagal naujausius įrašus visos tirtos vietos atitiko normas. Tai reiškia, kad Yglos, Žaltyčio, Vištyčio, Orijos ežerai ir kitos lentelėje pažymėtos maudyklos šiuo metu vertinamos palankiai. Verta paminėti, kad kai kuriose vietose anksčiau buvo fiksuota problemų, bet naujausi įrašai rodo pagerėjimą.

Panevėžio apskrityje dauguma tirtų vietų taip pat atitiko reikalavimus. Galima rinktis Piniavos poilsiavietę prie Lėvens, Nevėžio upės vietas, Paįstrio karjerą ir kitas lentelėje „taip“ pažymėtas vietas. Probleminė vieta – Kultūros ir poilsio parko braidykla Panevėžyje, kur naujausias tyrimas rodo viršytus rodiklius.

Šiaulių apskrityje dauguma maudyklų yra tinkamos maudytis, tačiau Radviliškio rajone reikia atkreipti dėmesį į tris vietas: Arimaičių ežerą, Eibariškių tvenkinį ir Pastavonių k. poilsio zoną. Ten nustatyti mikrobiologiniai viršijimai. Tuo metu Šiaulių miesto Prūdelio tvenkinys, Rėkyvos maudykla ir daug kitų tirtų vietų atitiko normas.

Tauragės apskrityje mikrobiologinių viršijimų naujausiuose įrašuose nematyti, tačiau Paršežerio ežeras Šilalės rajone turi svarbią pastabą dėl melsvabakterijų gausėjimo. Tai reiškia, kad vien į „taip“ prie mikrobiologinių parametrų žiūrėti neužtenka – reikia skaityti ir pastabas.

Telšių apskrityje dauguma vietų taip pat atitiko normas. Tinkami rezultatai fiksuoti Platelių ežero maudyklose, Germanto ežere, Masties ežere, Lūksto ežere ir kitose vietose. Jei planuojate maudynes Žemaitijoje, padėtis pagal lentelę daug kur palanki.

Utenos apskrityje dauguma ežerų taip pat atitiko reikalavimus. Tarp jų – Tauragno, Dauniškio, Rubikių, Alaušo, Zaraso, Luodžio, Sartų ir kiti ežerai. Vis dėlto keliuose įrašuose atitikimo langelis nepažymėtas, todėl prieš vykstant į konkrečią vietą verta pasitikrinti naujausią savivaldybės ar Higienos instituto informaciją.

Vilniaus apskrityje situacija mišresnė. Vilniaus mieste gerus rezultatus rodo Gelūžės, Žalieji, Salotės, Tapelių, Valakupių, Baldžio ežerai, taip pat Neries upė Vingio parke ir kitos „taip“ pažymėtos vietos. Tačiau Žirmūnų Nėryje ir Trakų Vokėje naujausi įrašai rodo viršijimus. Vilniaus rajone reikėtų vengti Aliejūnų, Gineitiškių ežerų ir Nemėžio tvenkinio, tačiau Asvejos, Gėlos, Vilnojos, Rudaminos ir kai kurios kitos vietos atitiko normas.

Kodėl vanduo vieną savaitę gali būti geras, o kitą – ne?

Maudyklų vandens kokybė nėra pastovi. Ji gali pasikeisti po stipresnio lietaus, kai į vandens telkinius nuplaunami teršalai nuo gatvių, laukų, kiemų ar pakrančių. NVSC specialistai pabrėžia, kad atsargiau reikėtų vertinti drumstą, nemalonaus kvapo, pakitusios spalvos ar „žydintį“ vandenį, taip pat vengti maudynių po stiprių liūčių.

Tai ypač svarbu upėse ir mažesniuose tvenkiniuose. Ten vanduo gali greičiau reaguoti į lietų, nuotekų patekimą ar didesnį žmonių srautą. Ežeruose situacija dažnai stabilesnė, bet ir jie nėra apsaugoti nuo taršos ar melsvabakterijų gausėjimo.

Pateiktoje lentelėje matyti ir tokių vietų, kur ankstesni tyrimai buvo blogi, bet vėliau vanduo vėl atitiko normas. Pavyzdžiui, Dusios ežere, Žaltyčio ežere, Orijos ežere, Jurbarko ir Greičių karjeruose, Kražantės tvenkinyje, Vokės upėje Grigiškėse ir Kabiškių tvenkinyje ankstesniuose mėginiuose buvo problemų, tačiau naujausi įrašai jau rodo atitikimą. Tai rodo, kad vandens kokybę reikia vertinti pagal naujausią tyrimą.

Kita vertus, kol naujas tyrimas nepaskelbtas, geriau nerizikuoti. Jei prie vandens telkinio nurodyta, kad maudytis nerekomenduojama, verta rinktis kitą vietą.

Atskirai – apie melsvabakterijas

Melsvabakterijos yra kita problema nei E. coli ar enterokokai. Jos gali gausėti šiltame, maistingomis medžiagomis turtingame vandenyje, ypač kai ilgiau laikosi karštis. Higienos normoje melsvabakterių gausėjimas apibrėžiamas kaip jų sankaupų susidarymas vandens storymėje, ant dugno arba vandens paviršiuje, o tarša gali būti siejama ne tik su mikrobiologiniu užterštumu, bet ir su melsvabakterijomis, didžiaisiais dumbliais, fitoplanktonu ar atliekomis, jei tai kelia grėsmę sveikatai.

Dėl to Paršežerio ežero atvejis svarbus. Nors mikrobiologiniai rodikliai lentelėje pažymėti kaip atitinkantys reikalavimus, pastaboje nurodyta, kad rekomenduojama nesimaudyti dėl melsvabakterijų gausėjimo. Tokiu atveju reikėtų žiūrėti ne vien į „taip“ ar „ne“ laukelį, bet ir į pastabas.

Jei vanduo žalsvas, primena žirnių sriubą, ant paviršiaus matyti plėvė, gumulėliai ar keistos spalvos sankaupos, geriau nesimaudyti, neleisti į vandenį vaikų ir neleisti jo gerti gyvūnams.

Ką turėtų įsidėmėti poilsiautojai?

Svarbiausia taisyklė paprasta: maudytis saugiausia oficialiai prižiūrimose maudyklose, kuriose vanduo tiriamas reguliariai. NVSC taip pat rekomenduoja rinktis savivaldybių prižiūrimas maudyklas ir poilsio zonas, kuriose atliekami vandens tyrimai ir sudarytos geresnės higienos sąlygos.

Jei maudykla šiuo metu pažymėta kaip neatitinkanti reikalavimų, geriau jos vengti. Jei tyrimas senas, o po jo buvo liūtys, karščiai ar vanduo akivaizdžiai „žydi“, taip pat verta rinktis kitą vietą. Jei po maudynių atsiranda pykinimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai, odos bėrimai, niežulys ar pradeda pūliuoti žaizdos, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Pagal šiuos tyrimus daugelyje Lietuvos maudyklų maudytis galima, bet prieš kelionę verta patikrinti konkrečią vietą. Ypač jei vykstate su vaikais, planuojate maudytis po lietaus arba renkatės mažesnį tvenkinį ar upę.

Šiuo metu atsargiausiai reikėtų vertinti Glėbo ežerą Varėnos rajone, Kauno marių I maudyklą, kelias Kėdainių rajono poilsio zonas, Panevėžio Kultūros ir poilsio parko braidyklą, kelias Radviliškio rajono vietas, Paršežerio ežerą dėl melsvabakterijų ir kelias Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono maudymosi vietas.

Gera žinia ta, kad pajūrio paplūdimiai, didelė dalis Vilniaus, Alytaus, Marijampolės, Telšių, Utenos ir kitų apskričių maudyklų pagal naujausius pateiktus įrašus atitinka reikalavimus. Tačiau vanduo nėra pastovus kaip baseine – todėl prieš brendant į telkinį verta ne tik pažiūrėti į dangų, bet ir į naujausius tyrimus.