Kaip nepasiklysti miške grybaujant ir ką būtina pasiimti su savimi

Grybavimas daugeliui lietuvių yra ne tik rudens tradicija, bet ir savotiškas poilsis. Išeini į mišką, atsitrauki nuo triukšmo, dairaisi baravykų, voveraičių ar raudonviršių, o laikas prabėga daug greičiau, nei atrodė pradžioje. Būtent todėl net trumpas pasivaikščiojimas miške kartais gali virsti nemalonia situacija, kai žmogus nebeatpažįsta tako, neberanda automobilio ar supranta, kad visi medžiai aplink atrodo vienodi.

Pasiklysti miške gali ne tik nepatyręs žmogus. Kartais taip nutinka ir tiems, kurie grybus renka daug metų. Užtenka nueiti kiek toliau paskui gerą grybų ruožą, pasukti į tankesnę vietą, trumpam prarasti kelią iš akių arba per ilgai žiūrėti į samanas, o ne į aplinką. Miške krypties pojūtis labai lengvai apgauna, ypač kai nėra aiškių orientyrų, mobilusis ryšys silpnas, o vakaras artėja greičiau, nei planuota.

Todėl ruošiantis grybauti svarbu galvoti ne tik apie krepšį ir peilį. Lygiai taip pat svarbu pasiruošti taip, kad prireikus galėtumėte saugiai grįžti arba aiškiai paaiškinti, kur esate. Keli paprasti įpročiai gali padėti išvengti didelės bėdos.

Prieš išeidami į mišką pasakykite, kur einate

Viena paprasčiausių, bet dažnai pamirštamų taisyklių – prieš išvykstant informuoti artimuosius. Neužtenka pasakyti „važiuoju grybauti“. Geriau nurodyti konkrečiau: į kokį mišką važiuojate, prie kurios gyvenvietės, kur planuojate palikti automobilį, kokiu keliu įeisite į mišką ir kada maždaug ketinate grįžti.

Jei kažkas nutiktų ir jūs nesusisiektumėte sutartu laiku, tokia informacija labai palengvintų paiešką. Gelbėtojams daug naudingiau žinoti konkretų miško keliuką, stovėjimo vietą ar artimiausią kaimą nei gauti bendrą frazę, kad žmogus išėjo „kažkur prie pušyno“.

Ypač svarbu taip elgtis vyresnio amžiaus žmonėms, tiems, kurie eina vieni, turi sveikatos problemų arba planuoja grybauti mažiau pažįstamoje vietoje. Miškas gražus, bet jis nėra visiškai nuspėjamas.

Ką pasiimti į mišką?

Net jei planuojate būti miške tik valandą ar dvi, verta turėti kelis būtinus daiktus. Jie neužima daug vietos, bet gali būti labai svarbūs, jei kelias atgal užsitęstų.

Pirmiausia reikalingas pilnai įkrautas telefonas. Dar geriau – ir išorinė baterija su laidu. Telefone verta iš anksto atsisiųsti žemėlapį, nes daugelyje miškų interneto ryšys gali būti silpnas arba visai dingti. Išsaugokite vietą, kur palikote automobilį, arba bent jau pažymėkite įėjimo į mišką tašką.

Taip pat verta turėti vandens, nedidelį užkandį, žibintuvėlį, švilpuką, lietpaltį ar ploną neperšlampamą apsaugą, vaistus, jei jų reikia kasdien, ir paprastą peiliuką grybams. Švilpukas gali atrodyti nereikalingas daiktas, bet miške jis labai naudingas. Švilpti lengviau nei ilgai šaukti, o garsas gali sklisti toliau.

Gera mintis pasiimti ir ryškesnį drabužį. Tamsiai žali, rudi ar maskuojantys drabužiai miške susilieja su aplinka. Jei žmogaus ieškoma, ryški striukė, liemenė, kepurė ar kuprinė gali padėti jį greičiau pastebėti iš toliau.

Neikite gilyn vien dėl geresnio grybų lopinėlio

Grybaujant labai lengva pamesti saiką. Pamatei vieną baravyką, už kelių metrų dar vieną, tada dar kelis, ir staiga supranti, kad kelias ar proskyna liko kažkur už nugaros. Tai viena dažniausių klaidų.

Jei vietovė nepažįstama, geriau judėti lėtai ir laikytis aiškių orientyrų. Miško kelias, elektros linija, upelis, griovys, kvartalinis stulpelis, proskyna ar didesnė sankryža gali padėti suprasti, kur esate. Jei nueinate nuo pagrindinio kelio, verta kartkartėmis atsisukti atgal. Kelias, kuriuo atėjote, grįžtant atrodo kitaip, todėl toks paprastas įprotis padeda vėliau atpažinti posūkius.

Nereikėtų pasikliauti vien intuicija. Miške ji dažnai apgauna. Žmogui atrodo, kad automobilis turėtų būti „kažkur ten“, bet po pusvalandžio ėjimo paaiškėja, kad jis judėjo visai kita kryptimi.

Orientyrai, kuriuos verta įsidėmėti

Grybaudami stenkitės ne tik žiūrėti į žemę, bet ir nuolat įsiminti aplinką. Atkreipkite dėmesį į kelių išsišakojimus, tiltelius, griovius, upelius, dideles proskynas, elektros linijas, miško kvartalo stulpelius ir neįprastus medžius.

Lietuvos miškuose dažnai galima rasti kvartalinių stulpelių su numeriais. Jei pasiklydote ir matote tokį stulpelį, jo numeriai gali būti labai naudingi paieškai. Tokią informaciją galima perduoti artimiesiems ar pagalbos tarnyboms. Tai daug tiksliau nei pasakyti, kad esate „prie eglių“ arba „kažkur šalia pelkės“.

Jei miške matote takų žymėjimus, juos taip pat verta įsidėmėti. Tačiau vien jais aklai pasikliauti nereikėtų. Žymėjimai gali būti seni, nutrūkę, pasislinkę arba vesti ne ten, kur jums reikia. Geriausia derinti kelis dalykus: telefono žemėlapį, realius orientyrus ir savo maršruto stebėjimą.

Telefonas padeda tik tada, kai jo baterija neišsikrovusi

Telefonas miške gali būti labai naudingas, bet tik tada, jei jo neiškraunate dar kelionės pradžioje. Prieš eidami į mišką įjunkite baterijos taupymo režimą, uždarykite nereikalingas programėles, nefilmuokite ir nefotografuokite be reikalo, jei baterijos liko nedaug.

Jei ryšys dingsta, nebūtina iš karto panikuoti. Pabandykite nueiti į atviresnę vietą: proskyną, kelią, miško pakraštį ar aukštesnę vietą, bet neklajokite be krypties. Kartais pakanka kelių sekundžių signalo, kad išsiųstumėte žinutę su savo buvimo vieta ar bent aprašymu.

Jeigu pavyksta paskambinti, kalbėkite trumpai ir aiškiai. Pasakykite, kur įėjote į mišką, kada supratote, kad pasiklydote, kokius orientyrus matote, ar šalia yra kelias, vanduo, elektros linija, proskyna, kvartalinis stulpelis ar kiti ženklai. Jei galite, išsiųskite buvimo vietos koordinates.

Lietuvoje skubios pagalbos numeris yra 112. Jei situacija rimta, tamsėja, esate su vaiku, vyresniu žmogumi, turite sveikatos problemų, susižeidėte arba negalite rasti kelio atgal, geriau nelaukti iki paskutinės akimirkos.

Ką daryti, jei supratote, kad pasiklydote?

Pirmas dalykas – sustoti. Blogiausia, ką galima padaryti, tai pradėti chaotiškai eiti visomis kryptimis. Panikuojantis žmogus greitai pavargsta, dar labiau nutolsta nuo pažįstamų vietų ir vėliau nebegali paaiškinti, kur galėjo atsidurti.

Atsisėskite arba sustokite saugioje vietoje, nusiraminkite ir pabandykite prisiminti paskutinį aiškų orientyrą. Tai galėjo būti kelias, sankryža, upelis, griovys, kvartalinis stulpelis, proskyna ar vieta, kur palikote dviratį ar automobilį. Jei turite žemėlapį telefone, patikrinkite maršrutą, bet nejudėkite toliau vien spėliodami.

Jei nesate tikri dėl krypties, dažnai geriau likti vienoje vietoje arba išeiti į atviresnę vietą netoli jūsų, kad būtumėte lengviau pastebimi. Tankūs krūmynai, pelkėtos vietos ir neaiškūs takai gali tik pabloginti situaciją.

Jei su savimi turite švilpuką, periodiškai duokite signalą. Jei girdite kelią, traukinį, žmonių balsus ar techniką, galima atsargiai įvertinti kryptį, bet nereikia aklai eiti paskui bet kokį garsą. Miške garsas kartais sklinda apgaulingai.

Pasirūpinkite apranga ir avalyne

Grybauti geriau eiti su uždarais batais ir neslystančiu padu. Miške gali būti šlapių samanų, slidžių šaknų, šakų, akmenų, duobių ir vabzdžių. Lengvi atviri batai ar šlepetės netinka net trumpam pasivaikščiojimui, nes pakanka vieno slystelėjimo, kad kelionė baigtųsi trauma.

Drabužiai turėtų būti patogūs, bet ne per tamsūs. Ilgos kelnės ir ilgos rankovės padeda apsisaugoti nuo įbrėžimų, erkių ir vabzdžių. Po grybavimo būtina apžiūrėti kūną dėl erkių, ypač kojas, kirkšnis, pažastis, kaklą ir galvos odą.

Jei orai permainingi, verta turėti ploną lietpaltį. Net vasarą sušlapus ir pavargus galima greitai sušalti, ypač vakare ar sėdint ant drėgnos žemės.

Grybai neturi būti svarbesni už saugumą

Kartais žmonės rizikuoja tik todėl, kad „dar šiek tiek paeis“ arba „ten turėtų būti geresnė vieta“. Tačiau pilnas krepšys grybų nėra vertas prarastos orientacijos, išsekimo ar nakties miške.

Nerinkite grybų vietose, kur sunku grįžti: tankiuose krūmynuose, pelkėtose vietose, labai toli nuo kelių ar ten, kur visiškai nėra orientyrų. Jei pastebite, kad nebeatpažįstate maršruto, geriau grįžti anksčiau, o ne dar giliau eiti ieškant derliaus.

Taip pat svarbu rinkti tik tuos grybus, kuriuos tikrai pažįstate. Miške saugumas reiškia ne tik nepasiklysti, bet ir neparsinešti pavojingų grybų. Jei kyla bent menkiausia abejonė, geriau grybo neimti.

Išvada

Grybavimas gali būti puikus poilsis, bet į mišką nereikėtų eiti visiškai nepasiruošus. Prieš išvykdami pasakykite artimiesiems, kur būsite, pasiimkite įkrautą telefoną, vandens, švilpuką, žibintuvėlį, išorinę bateriją ir apsirenkite taip, kad būtumėte matomi.

Miške svarbu nuolat stebėti orientyrus, kartkartėmis atsigręžti atgal, neiti per giliai į nepažįstamas vietas ir nepasikliauti vien nuojauta. Jei pasiklydote, sustokite, nusiraminkite, įvertinkite aplinką ir, jei reikia, skambinkite 112.

Geriausias grybautojas yra ne tas, kuris nueina toliausiai, o tas, kuris grįžta saugiai. Grybų bus ir kitą kartą, o atsargumas miške visada svarbesnis už pilną krepšį.