Kodėl namuose stringa „Wi-Fi“: ryšį gali sugadinti net akvariumas, mikrobangų krosnelė ar veidrodis

Silpnas internetas namuose ne visada reiškia, kad kaltas paslaugos tiekėjas. „Wi-Fi“ signalą gali slopinti storos sienos, metalas, vanduo, televizoriai, veidrodžiai ir net mikrobangų krosnelė, todėl kartais ryšį pagerina ne brangesnis planas, o paprasčiausiai į kitą vietą perkeltas maršrutizatorius.

„Wi-Fi“ veikia radijo bangomis, todėl jam svarbu ne tik interneto plano greitis, bet ir tai, kaip signalas keliauja per jūsų būstą. Jis silpnėja tolstant nuo maršrutizatoriaus, sunkiau pereina per kai kurias medžiagas, gali atsispindėti nuo lygių paviršių ir būti trikdomas kitų elektronikos prietaisų. Dėl to viename kambaryje vaizdo skambutis gali veikti be priekaištų, o kitame tas pats telefonas ar kompiuteris vos atidarinės puslapius.

Didžiosios Britanijos ryšių reguliuotojas „Ofcom“ pabrėžia, kad maršrutizatoriaus vieta gali smarkiai paveikti namų „Wi-Fi“. Signalui trukdo objektai iš vandens, metalo ir stiklo, todėl maršrutizatoriaus nereikėtų statyti prie radiatorių, akvariumų ar kitų didelių kliūčių. Reguliuotojas taip pat pataria įrenginį laikyti kuo arčiau namų centro ir ne ant grindų, o ant lentynos ar kito pakelto paviršiaus.

Mikrobangų krosnelė ir kiti nematomi trikdžiai

Viena keisčiausių, bet realių „Wi-Fi“ problemų – mikrobangų krosnelė. Dalis namų „Wi-Fi“ tinklų veikia 2,4 GHz dažnių juostoje, o tą pačią dažnių sritį naudoja ir daugelis mikrobangų krosnelių. Jei krosnelė sena, prastai sandari arba maršrutizatorius stovi labai arti virtuvės technikos, pašildomi pietūs gali trumpam pabloginti ryšį.

Tai nereiškia, kad kiekviena mikrobangų krosnelė išjungia internetą. Naujesni įrenginiai paprastai yra geriau ekranuoti, o modernesni maršrutizatoriai gali naudoti ne tik 2,4 GHz, bet ir 5 GHz ar 6 GHz dažnių juostas. Microsoft taip pat nurodo, kad kai kuri tinklo įranga naudoja 2,4 GHz dažnį, sutampantį su daugumos mikrobangų krosnelių ir kai kurių belaidžių telefonų dažniu, todėl signalas gali būti laikinai sutrikdytas.

Panašiai gali veikti ir kiti buitiniai prietaisai. „Ofcom“ pataria maršrutizatorių laikyti toliau nuo kūdikių monitorių, belaidžių telefonų, dekoratyvinių lempučių, televizorių, kompiuterių monitorių ir kitos elektronikos. Kuo daugiau įrenginių sukasi aplink maršrutizatorių, tuo didesnė tikimybė, kad bent dalis jų kurs trukdžius arba tiesiog fiziškai užstos signalą.

Paprasčiausias sprendimas – ne slėpti maršrutizatorių už televizoriaus, spintelėje ar prie elektros laidų raizgalynės. Jis turėtų stovėti atviroje vietoje, toliau nuo didelių elektrinių prietaisų. Jei ryšys virtuvėje stringa tik tada, kai veikia mikrobangų krosnelė, verta pabandyti įrenginį perjungti į 5 GHz tinklą arba perkelti maršrutizatorių toliau nuo virtuvės.

Akvariumai, veidrodžiai ir storos sienos

Vanduo yra prastas „Wi-Fi“ draugas. Didelis akvariumas, vandens talpa ar net labai drėgnos konstrukcijos gali susilpninti radijo signalą, ypač jei jos stovi tarp maršrutizatoriaus ir įrenginio. Todėl kambarys už akvariumo gali tapti keista „mirusia zona“, nors atstumas iki maršrutizatoriaus atrodo visai nedidelis.

„Ofcom“ tiesiai nurodo, kad vanduo, metalas ir stiklas gali blokuoti signalą, o akvariumai minimi kaip objektai, nuo kurių maršrutizatorių geriau laikyti atokiau. Tas pats principas galioja ir metalinėms spintoms, radiatoriams, storoms betoninėms sienoms ar laikančiosioms konstrukcijoms.

Veidrodžiai ir dideli televizoriai gali sukelti kitą problemą – atspindžius. Radijo bangos, kaip ir šviesa, gali atsispindėti nuo lygių bei metalizuotų paviršių. Tai nebūtinai visada blogai, nes signalas kartais „atsimuša“ ir vis tiek pasiekia įrenginį, tačiau kai kuriose vietose atspindžiai gali susilpninti ryšį arba padaryti jį nestabilų.

Geriausia įsivaizduoti tiesią liniją tarp maršrutizatoriaus ir vietos, kur dažniausiai naudojatės internetu. Jei tarp jų stovi akvariumas, veidrodis, didelis televizorius, metalinė lentyna ar kelios storos sienos, greičiausiai radote bent dalį problemos. Kartais pakanka maršrutizatorių patraukti vos kelis metrus į šoną, pakelti aukščiau arba pastatyti arčiau buto centro.

Wifi namuose

Kada kaltas ne „Wi-Fi“, o pats interneto ryšys?

Ne kiekvienas strigimas reiškia prastą belaidį signalą. Jei ryšys lėtas visuose kambariuose, net prijungus kompiuterį laidu, problema gali būti ne maršrutizatoriaus vieta, o pats interneto planas, tiekėjo tinklo apkrova arba gedimas. Todėl prieš perkant stiprintuvą verta atlikti paprastą testą: pamatuoti greitį prie maršrutizatoriaus, tada kitame kambaryje, o jei įmanoma – ir prijungus kompiuterį eterneto laidu.

„Ofcom“ primena, kad net geriausias „Wi-Fi“ negali veikti greičiau už jūsų plačiajuosčio interneto paslaugą. Jei namuose vienu metu keli žmonės žiūri aukštos raiškos vaizdo įrašus, žaidžia, siunčiasi didelius failus ir dalyvauja vaizdo skambučiuose, problema gali būti paprasčiausiai per maža plano sparta arba per didelė apkrova.

Ryšį gali sulėtinti ir patys įrenginiai. Senas telefonas ar kompiuteris gali nepalaikyti naujesnių „Wi-Fi“ standartų, būti prijungtas prie lėtesnės 2,4 GHz juostos arba turėti programų, kurios fone siunčia ir atsisiunčia duomenis. Microsoft pataria, jei maršrutizatorius transliuoja ir 2,4 GHz, ir 5 GHz tinklus, pabandyti prisijungti prie kitos dažnių juostos.

2,4 GHz dažnis dažnai geriau pasiekia tolimesnius kambarius ir lengviau pereina per sienas, bet jis lėtesnis ir labiau užkimštas. 5 GHz dažnis paprastai suteikia didesnę spartą ir mažiau trikdžių, bet jo veikimo nuotolis trumpesnis. 6 GHz, kurį palaiko naujesni „Wi-Fi 6E“ ir „Wi-Fi 7“ įrenginiai, gali būti dar greitesnis ir mažiau apkrautas, bet jam reikia suderinamo maršrutizatoriaus ir įrenginių.

Kaip pagerinti signalą be naujo interneto plano?

Pirmas žingsnis – maršrutizatorių pastatyti kuo arčiau namų centro, atviroje vietoje ir aukščiau nuo grindų. Jo nereikėtų slėpti spintoje, už televizoriaus, po stalu ar prie radiatoriaus. Jei antenos reguliuojamos, verta jas nukreipti skirtingomis kryptimis, kaip rekomenduoja „Ofcom“, kad signalas geriau pasiskirstytų po būstą.

Antras žingsnis – atitraukti maršrutizatorių nuo trukdžių šaltinių. Mikrobangų krosnelė, belaidis telefonas, kūdikių monitorius, didelis televizorius, akvariumas ar metalinė lentyna neturėtų stovėti prie pat jo. Jei butas senos statybos, su storomis sienomis, vien perkėlimas gali nepadaryti stebuklo, bet dažnai jis vis tiek duoda pastebimą rezultatą.

Trečias žingsnis – patikrinti, ar įrenginiai jungiasi prie tinkamos dažnių juostos. Darbui prie maršrutizatoriaus ar tame pačiame kambaryje dažnai geriau rinktis 5 GHz arba 6 GHz tinklą, jei jis yra. Tolimesniems kambariams ar paprastesniems išmaniesiems įrenginiams gali užtekti 2,4 GHz. Jei maršrutizatorius viską valdo automatiškai, verta patikrinti jo nustatymus ir atnaujinti programinę įrangą.

Jei būstas didelis arba sienos labai storos, gali prireikti papildomos įrangos. „Wi-Fi“ kartotuvas ar stiprintuvas gali praplėsti signalą į silpnesnę zoną, bet netinkamai pastatytas jis tik sustiprins jau prastą signalą. Mesh sistema paprastai veikia stabiliau: keli įrenginiai išdėstomi skirtingose namų vietose ir kartu sukuria vientisesnį tinklą. „Ofcom“ nurodo, kad mesh sistemos gali pagerinti signalo stiprumą ir aprėptį nemažindamos plačiajuosčio ryšio našumo taip, kaip kartais nutinka su paprastais kartotuvais.

Ten, kur reikia patikimiausio ryšio – darbo kompiuteriui, žaidimų konsolei ar televizoriui, – vis dar geriausias sprendimas gali būti laidas. Eterneto kabelis nėra madingas, bet jis pašalina didelę dalį belaidžio ryšio problemų: sienas, veidrodžius, kaimynų tinklus ir mikrobangų krosnelę.

Taigi keisčiausi „Wi-Fi“ priešai dažnai stovi visai šalia: akvariumas, veidrodis, mikrobangų krosnelė, televizorius ar tiesiog netinkama maršrutizatoriaus vieta. Prieš kaltinant interneto tiekėją verta atlikti kelis paprastus bandymus – perkelti maršrutizatorių, išmatuoti greitį skirtinguose kambariuose, pakeisti dažnių juostą ir patikrinti, ar signalui kelio neužstoja daiktai, kurių paprastai nelaikome technologijų problema.