Kai namuose pradeda strigti internetas, daugelis iškart kaltina tiekėją. Lėtai kraunasi puslapiai, stringa vaizdo įrašai, televizorius praranda ryšį, telefonas rodo pilnas „Wi-Fi“ padalas, bet vis tiek niekas normaliai neveikia.
Atrodo, kad problema turi būti rimta: blogas planas, apkrautas tinklas, prastas tiekėjas arba pasenusi įranga.
Tačiau kartais kaltininkas būna daug paprastesnis.
Jūsų maršrutizatoriui tiesiog reikia trumpos pertraukos.
Ekspertai primena, kad namų interneto maršrutizatorius nėra stebuklinga dėžutė, kuri metų metus turi veikti be jokio dėmesio. Iš tikrųjų tai mažas kompiuteris, kuris visą parą tvarko duomenų srautus, jungia telefonus, kompiuterius, televizorius, apsaugos kameras, siurblius robotus, išmaniąsias kolonėles ir kitus įrenginius.
Ir kaip bet kuris kompiuteris, jis kartais pradeda „pavargti“.
Maršrutizatorius dirba be poilsio
Dauguma žmonių maršrutizatorių įjungia vieną kartą ir pamiršta. Jis tyliai stovi ant spintelės, prie televizoriaus, koridoriuje ar kažkur užkištas už baldų. Dieną ir naktį jo lemputės mirksi, o namų internetas atrodo savaime suprantamas dalykas.
Tačiau tuo metu įrenginys nuolat dirba.
Jis paskirsto ryšį skirtingiems įrenginiams, palaiko ryšį su interneto tiekėju, tvarko vidinius procesus, apdoroja duomenų srautus, paskiria adresus prijungtiems įrenginiams ir bando išlaikyti stabilų tinklą net tada, kai namuose vienu metu veikia keli telefonai, kompiuteris, televizorius ir žaidimų konsolė.
Laikui bėgant sistemoje gali kauptis laikini procesai, smulkios klaidos, atminties apkrovos ar ryšio sutrikimai. Iš pradžių to galite net nepastebėti. Internetas lyg ir veikia, bet kažkas jau ne taip.
Puslapiai kraunasi lėčiau. Vaizdo skambučiai pradeda trūkinėti. Internetinė televizija trumpam sustingsta. Telefonas viename kambaryje veikia, kitame – nebe. O maršrutizatorius vis dar atrodo gyvas, nes lemputės juk mirksi.
Kodėl ryšys tampa lėtesnis?
Ilgai be pertraukos veikiantis maršrutizatorius gali tapti mažiau efektyvus. Tai nereiškia, kad jis būtinai sugedo. Dažnai tai tik laikinas sistemos „užsikimšimas“.
Įrenginys gali laikyti senus prisijungimus, netinkamai paskirstyti apkrovą, turėti smulkių programinės įrangos nesklandumų arba tiesiog būti perkrautas per didelio įrenginių skaičiaus.
Šiuolaikiniuose namuose prie „Wi-Fi“ jungiasi nebe du ar trys įrenginiai, kaip anksčiau. Kartais jų būna dešimt, penkiolika ar dar daugiau. Telefonai, planšetės, nešiojamieji kompiuteriai, televizoriai, žaidimų konsolės, išmanieji laikrodžiai, robotai siurbliai, lemputės, kameros, spausdintuvai ir net buitinė technika.
Kiekvienas jų naudoja tinklą, palaiko ryšį, siunčia duomenis arba bent jau reguliariai „kalbasi“ su maršrutizatoriumi.
Todėl nenuostabu, kad po ilgesnio veikimo įrenginys gali pradėti dirbti ne taip sklandžiai.
Paprastas perkrovimas gali padėti labiau, nei atrodo
Daugeliu atvejų užtenka labai paprasto veiksmo – išjungti maršrutizatorių trumpam laikui ir vėl įjungti.
Kai nutraukiamas maitinimas, įrenginys sustabdo procesus, išvalo laikiną atmintį, iš naujo užmezga ryšį su interneto tiekėju ir iš naujo paskirsto prisijungimus. Kitaip tariant, jis gauna galimybę pradėti darbą švariau.
Tai panašu į kompiuterio ar telefono perkrovimą. Jei telefonas pradeda strigti, daugelis pirmiausia jį perkrauna. Su maršrutizatoriumi logika labai panaši.
Skirtumas tik tas, kad telefoną žmogus pastebi kiekvieną dieną, o maršrutizatorius dažnai lieka pamirštas mėnesiais.
Kaip dažnai reikėtų išjungti maršrutizatorių?
Ekspertai dažnai rekomenduoja maršrutizatorių reguliariai paleisti iš naujo – kartą per savaitę arba bent kartą per mėnesį.
Kartą per savaitę tai gali būti ypač naudinga tiems, kurie namuose turi daug įrenginių, dirba nuotoliu, žiūri transliacijas, žaidžia internetu arba pastebi, kad ryšys laikui bėgant tampa nestabilesnis.
Jei internetas veikia be priekaištų, galima tai daryti rečiau. Tačiau reguliarus perkrovimas gali būti paprasta profilaktika, kuri padeda išvengti mažų, bet erzinančių problemų.
Svarbiausia – tai nieko nekainuoja ir užtrunka labai trumpai.
Kaip teisingai perkrauti maršrutizatorių?
Nereikia spaudyti visų mygtukų ar keisti nustatymų. Pakanka paprasto veiksmo.
Ištraukite maršrutizatoriaus maitinimo laidą iš elektros lizdo arba išjunkite jį mygtuku, jei toks yra. Palaukite maždaug 30–60 sekundžių. Tada vėl įjunkite įrenginį ir palaukite kelias minutes, kol jis visiškai užsikraus ir prisijungs prie tinklo.
Svarbu neskubėti. Maršrutizatoriui po įjungimo reikia šiek tiek laiko. Iš pradžių gali mirksėti lemputės, ryšys gali dar neveikti, o telefonas ar kompiuteris gali kurį laiką nerodyti interneto. Tai normalu.
Po kelių minučių tinklas turėtų atsistatyti.
Perkrovimas nėra tas pats, kas gamyklinis atstatymas
Čia labai svarbu nesupainioti dviejų skirtingų dalykų.
Perkrovimas reiškia paprastą išjungimą ir įjungimą. Visi jūsų nustatymai, „Wi-Fi“ pavadinimas, slaptažodis ir tiekėjo konfigūracija lieka tokie patys.
Gamyklinis atstatymas – visai kas kita. Jis ištrina nustatymus ir grąžina maršrutizatorių į pradinę būseną, tarsi jis būtų ką tik išimtas iš dėžės.
Jei netyčia paspausite „Reset“ mygtuką ir palaikysite jį per ilgai, galite prarasti visus nustatymus. Tada gali tekti iš naujo konfigūruoti internetą, slaptažodį, tinklo pavadinimą ir kitus parametrus.
Todėl kasdienei profilaktikai nereikia spausti gamyklinio atstatymo mygtuko. Užtenka tiesiog išjungti ir vėl įjungti įrenginį.
Automatinis perkrovimas – patogi funkcija, apie kurią daugelis nežino
Kai kurie šiuolaikiniai maršrutizatoriai turi automatinio perkrovimo funkciją. Ji leidžia nustatyti, kad įrenginys pats persikrautų tam tikru metu, pavyzdžiui, naktį, kai niekas nesinaudoja internetu.
Tai labai patogu, nes nereikia prisiminti šio veiksmo rankiniu būdu.
Jei maršrutizatoriaus valdymo programėlėje ar nustatymuose yra tokia funkcija, galima pasirinkti, kad jis persikrautų kartą per savaitę, tarkime, anksti ryte. Dauguma šeimos narių net nepastebės, kad tai įvyko.
Tačiau jei nesate tikri, ką keičiate nustatymuose, geriau pasikonsultuoti su tiekėju arba peržiūrėti įrenginio instrukciją.
Kada perkrovimas nepadės?
Nors maršrutizatoriaus perkrovimas dažnai padeda, jis nėra vaistas nuo visų interneto problemų.
Jei ryšys nuolat dingsta, greitis visada daug mažesnis nei turėtų būti, maršrutizatorius labai senas, kaista, dažnai persikrauna pats arba kai kuriuose kambariuose „Wi-Fi“ beveik nepasiekia, gali reikėti kitų sprendimų.
Kartais problema slypi ne maršrutizatoriaus „nuovargyje“, o prastoje jo vietoje. Jei įrenginys stovi už televizoriaus, uždarytas spintelėje, prie storos sienos, šalia metalinių daiktų ar mikrobangų krosnelės, signalas gali būti silpnesnis.
Kartais problema – per senas maršrutizatorius. Jei jis naudojamas daug metų ir nebeatitinka šiuolaikinių poreikių, vien perkrovimas stebuklų nepadarys.
Kartais kaltas pats interneto tiekimo sutrikimas, kabelis, apkrauta linija arba netinkamas planas.
Tačiau net ir tokiu atveju perkrovimas yra pirmas paprastas žingsnis, kurį verta atlikti prieš skambinant tiekėjui.
Kur geriausia laikyti maršrutizatorių?
Jei norite stabilesnio ryšio, svarbu ne tik perkrauti maršrutizatorių, bet ir tinkamai jį pastatyti.
Geriausia vieta – kuo atviresnė ir kuo arčiau būsto centro. Jei maršrutizatorius pastatytas viename buto gale, natūralu, kad kitame kambaryje ryšys gali būti silpnesnis.
Nereikėtų jo slėpti spintelėje, už knygų, už televizoriaus ar ant grindų. Taip pat nepatartina statyti šalia storų sienų, metalinių paviršių, akvariumų ar buitinės technikos, kuri gali trikdyti signalą.
Kartais vien maršrutizatoriaus perkėlimas į geresnę vietą duoda didesnį efektą nei naujo interneto plano užsakymas.
Kodėl šis įprotis ypač aktualus dabar?
Namų interneto apkrova pastaraisiais metais labai išaugo. Daug žmonių dirba iš namų, vaikai žiūri vaizdo turinį, televizija veikia internetu, o išmanūs įrenginiai prie tinklo jungiasi net tada, kai apie juos negalvojame.
Viename būste vienu metu gali veikti vaizdo skambutis, filmas, žaidimas, muzikos transliacija ir keli telefonai. Maršrutizatorius turi visa tai suvaldyti.
Todėl senas požiūris „pastatau ir pamirštu“ ne visada pasiteisina.
Kaip automobilį reikia kartais prižiūrėti, o telefoną – perkrauti ar atnaujinti, taip ir maršrutizatoriui naudinga reguliari trumpa pertrauka.
Mažas veiksmas, kuris gali išgelbėti vakarą
Ypač nemalonu, kai internetas pradeda strigti svarbiausiu metu. Per nuotolinį susitikimą. Žiūrint filmą. Vaikui jungiantis prie pamokos. Žaidžiant internetu. Įkeliant svarbius failus.
Tokiais momentais atrodo, kad problema didelė. Tačiau kartais ją išsprendžia vienas labai paprastas veiksmas – maršrutizatoriaus perkrovimas.
Tai nereiškia, kad reikia visada kaltinti įrenginį. Tačiau jei internetas pradėjo veikti vangiai, pirmiausia verta pabandyti būtent tai.
Išjunkite. Palaukite. Įjunkite. Leiskite jam persikrauti.
Dažnai po to ryšys tampa stabilesnis, įrenginiai prisijungia sklandžiau, o naršymas vėl tampa malonesnis.
Išvada paprasta
Jei jūsų „Wi-Fi“ namuose vis dažniau stringa, neskubėkite kaltinti tiekėjo ar pirkti naujo plano. Kartais problema slypi ne ten.
Maršrutizatorius yra mažas kompiuteris, kuris dirba be poilsio visą parą. Laikui bėgant jo sistema gali apsikrauti, ryšys tapti nestabilesnis, o internetas – lėtesnis.
Reguliarus perkrovimas kartą per savaitę arba bent kartą per mėnesį gali padėti išlaikyti stabilesnį tinklą ir išvengti erzinančių trikdžių.
Svarbiausia nepainioti perkrovimo su gamykliniu atstatymu. Reikia tik trumpam išjungti įrenginį ir vėl jį įjungti, o ne trinti visus nustatymus.
Tai mažas įprotis, kuris užtrunka mažiau nei minutę, bet gali pastebimai pagerinti kasdienį interneto naudojimą.
Kartais greitesnis „Wi-Fi“ prasideda ne nuo naujo tiekėjo, o nuo paprasto maršrutizatoriaus poilsio.
