Banknotas gali papasakoti, kur buvo: grynųjų pinigų anonimiškumas nėra toks paprastas, kaip atrodo

Iš bankomato paimtas 50 eurų banknotas tą pačią dieną gali atsidurti parduotuvėje, vėliau – degalinėje, o dar po kelių dienų būti įneštas į visai kito žmogaus banko sąskaitą. Iš pirmo žvilgsnio ši kelionė niekur neužfiksuota. Banknotas neturi lusto, nesiunčia buvimo vietos ir nėra tiesiogiai susietas su jį laikančiu žmogumi.

Tačiau ant jo yra unikalus serijos numeris. Šiuolaikiniai bankomatai, grynųjų pinigų skaičiavimo sistemos, bilietų automatai ir kiti įrenginiai kai kuriais atvejais gali šį numerį perskaityti bei išsaugoti kartu su operacijos laiku ir vieta. Jei tas pats banknotas vėliau patenka į kitą numerius registruojantį aparatą, atsiranda dar vienas jo kelionės taškas.

Tai nereiškia, kad bankai ar valstybės institucijos gali matyti kiekvieną kavos puodelį, už kurį žmogus sumokėjo grynaisiais. Didelė dalis grynųjų operacijų ir toliau nepalieka tiesioginio skaitmeninio įrašo. Tačiau teiginys, kad banknotų judėjimo visiškai neįmanoma atsekti, šiandien taip pat nebėra tikslus.

Grynieji pinigai tebėra viena privačiausių atsiskaitymo priemonių, tačiau jų anonimiškumas nėra absoliutus. Tam tikromis aplinkybėmis pats banknotas gali tapti informacijos šaltiniu.

Banknoto numeris – tarsi jo piršto atspaudas

Kiekvienas euro banknotas pažymėtas atskiru serijos numeriu. Jis naudojamas banknotui identifikuoti, jo gamybai ir kokybei kontroliuoti, taip pat kovoti su padirbinėjimu. Du banknotai neturėtų turėti to paties numerio, todėl konkretų pinigą galima atskirti nuo milijonų kitų tos pačios vertės banknotų.

Žmogui šis numeris paprastai neturi jokios reikšmės. Retas prieš paduodamas banknotą kasininkui apžiūri jo raides ir skaitmenis. Tačiau grynųjų pinigų apdorojimo įrenginiams tai gali būti svarbi informacija.

Modernios skaičiavimo ir tikrinimo sistemos geba ne tik nustatyti banknoto vertę ar patikrinti apsaugos požymius. Kai kurie aparatai gali nuskaityti ir jo serijos numerį. Tokia technologija naudojama bankuose, grynųjų pinigų rūšiavimo centruose, įmokų bankomatuose, pinigų skaičiavimo mašinose, bilietų bei parkavimo automatuose ir kituose įrenginiuose, per kuriuos kasdien pereina dideli banknotų kiekiai.

Jeigu aparatas išsaugo ne tik numerį, bet ir operacijos datą, laiką bei vietą, susidaro konkretus įrašas: šis banknotas tam tikru momentu buvo šiame įrenginyje. Vėliau jį nuskenavus kitur galima nustatyti dar vieną vietą, kurioje jis pasirodė.

Iš atskirų tokių įrašų teoriškai galima sudaryti dalinę banknoto judėjimo grandinę. Tačiau ji beveik niekada nebūna vientisa. Tarp dviejų aparatų banknotas gali būti perduotas daugybę kartų, o nė viena iš šių operacijų nebus užregistruota.

Būtent todėl banknoto atsekamumas ir žmogaus sekimas nėra tas pats dalykas.

100 eurų banknotas

Kada banknotas gali būti susietas su konkrečiu žmogumi?

Pats serijos numeris neatskleidžia, kam banknotas priklauso. Ant jo nėra savininko vardo, o pinigui perėjus iš vienų rankų į kitas ankstesnio turėtojo ryšys su juo paprastai nutrūksta.

Tačiau tam tikrose vietose gali atsirasti papildomų duomenų, leidžiančių banknotą susieti su konkrečia operacija. Pavyzdžiui, žmogui išsiimant pinigus iš bankomato bankas žino, iš kurios sąskaitos buvo atliktas išėmimas, kada tai įvyko ir prie kokio bankomato. Jei aparatas kartu užregistruoja išduotų banknotų numerius, tam tikrą momentą jie gali būti susieti su konkrečiu klientu.

Panašus ryšys gali atsirasti ir įnešant grynuosius į sąskaitą. Įmokų bankomatas žino, kas atlieka operaciją, ir gali nuskaityti įnešamų banknotų numerius. Tokiu atveju fiksuojama, kad tam tikri banknotai tuo metu buvo perduoti konkretaus sąskaitos savininko.

Vis dėlto iš šių duomenų negalima automatiškai spręsti, ką žmogus su banknotu darė prieš tai arba kam jį perdavė. Iš bankomato paimtas pinigas galėjo būti atiduotas vaikui, paskolintas draugui, išleistas parduotuvėje, grąžintas kaip skola ar kelias savaites gulėti piniginėje.

Jei tas pats banknotas vėliau randamas nusikaltimo vietoje, ankstesnis jo ryšys su banko klientu gali būti tyrimo užuomina, bet nebūtinai įrodymas. Banknotai juda greitai, o jų turėtojas gali pasikeisti daug kartų per trumpą laiką.

Tai viena svarbiausių ribų, apie kurią dažnai nutylima kalbant apie grynųjų pinigų sekimą. Technologija gali parodyti, kur tam tikru metu buvo banknotas, tačiau nebūtinai atsako, kas jį ten atnešė ir kokiu tikslu.

Kodėl tokia informacija reikalinga teisėsaugai?

Banknotų numeriai tyrimuose naudojami jau seniai. Prieš perduodant išpirką ar atliekant kontroliuojamą mokėjimą teisėsaugos pareigūnai galėdavo užsirašyti pinigų numerius, kad vėliau juos būtų galima atpažinti. Skirtumas tas, kad dabar tokį darbą gali atlikti ne žmogus, o automatinė sistema, per trumpą laiką patikrinanti tūkstančius banknotų.

Tai gali būti naudinga tiriant pinigų plovimą, organizuotą nusikalstamumą, bankomatų sprogdinimus, plėšimus, išpirkos reikalavimus ar padirbtų pinigų platinimą. Jeigu žinomi ieškomų banknotų numeriai, jų pasirodymas banke ar grynųjų pinigų apdorojimo centre gali padėti tyrėjams nustatyti naują kryptį.

Pavyzdžiui, po bankomato apiplėšimo dalis pavogtų banknotų gali vėliau patekti į įmokų aparatą. Jei jų numeriai buvo užregistruoti prieš vagystę arba žinomi iš kitų šaltinių, sistema gali nustatyti sutapimą. Tada galima tikrinti operacijos laiką, vietą ir kitus su ja susijusius duomenis.

Vokietijos skaitmeninių teisių leidinys „Netzpolitik.org“ anksčiau skelbė, kad banknotų serijos numerius registruoja ne tik valstybinės institucijos ar centriniai bankai. Tokias sistemas gali naudoti ir privatūs grynųjų pinigų tvarkymo paslaugų teikėjai, kurių aparatai rūšiuoja parduotuvių, bankų bei kitų įmonių surinktus pinigus.

Šios bendrovės gali sukaupti didelius banknotų numerių duomenų rinkinius. Tam tikrais atvejais informacija gali būti analizuojama teisėsaugos institucijų prašymu. Vis dėlto praktika, duomenų saugojimo trukmė ir teisinės taisyklės skirtingose šalyse bei įmonėse gali labai skirtis.

Ne kiekvienas banknotus priimantis aparatas registruoja jų numerius. Ne kiekvienas registruojantis įrenginys informaciją saugo ilgai. Taip pat nėra vienos bendros Europos sistemos, kurioje būtų automatiškai matoma visa kiekvieno banknoto kelionė.

Todėl kalbos apie visuotinį grynųjų pinigų sekimą dažnai perdeda realias galimybes. Tačiau būtų klaidinga manyti ir priešingai – kad tokie duomenys apskritai nerenkami.

Privatumo klausimas prasideda nuo duomenų saugojimo

Teisėsaugos požiūriu galimybė nustatyti įtartinų pinigų judėjimą gali būti vertinga. Tačiau privatumo gynėjai kelia kitą klausimą: ar pagrįsta nuolat registruoti milijonų teisėtų banknotų numerius vien todėl, kad nedidelės jų dalies kada nors gali prireikti tyrimui?

Skirtumas tarp tikslinio ir masinio duomenų rinkimo yra esminis. Viena situacija – kai pareigūnai ieško konkrečių banknotų, siejamų su konkrečiu nusikaltimu. Visai kas kita – kai serijos numeriai kaupiami nuolat, iš anksto nežinant, kam ir kada jie bus panaudoti.

Dideliuose duomenų rinkiniuose banknoto numeris savaime gali atrodyti nereikšmingas. Tačiau jį sujungus su sąskaitos informacija, bankomato duomenimis, vaizdo kamerų įrašais, parduotuvės operacija ar telefono buvimo vieta galima gauti daug išsamesnį vaizdą.

Būtent duomenų sujungimas, o ne vien banknoto numerio nuskaitymas, kelia didžiausią susirūpinimą. Atskirai paimtas įrašas parodo labai mažai. Tačiau kelių sistemų informacija gali leisti rekonstruoti žmogaus veiksmus kur kas tiksliau.

Vokietijos Bundesbankas yra pabrėžęs, kad privatumas yra vienas svarbiausių grynųjų pinigų privalumų. Skirtingai nuo kortelės ar mobiliojo mokėjimo, grynųjų operacijai paprastai nereikia perduoti vardo, sąskaitos numerio ar kitos asmeninės informacijos.

Kartu centriniai bankai tam tikromis aplinkybėmis taip pat naudojasi galimybe tirti konkrečių banknotų judėjimą. Tai gali būti daroma aiškinantis apyvartos sutrikimus, padirbinėjimo atvejus ar bendradarbiaujant su tyrėjais.

„Netzpolitik.org“ pagal informacijos laisvės procedūrą gautame 2021 metų vidiniame dokumente buvo svarstoma, kad automatinis banknotų serijos numerių nuskaitymas gali tapti nuolatine ir praktiškai negrįžtama grynųjų pinigų apdorojimo dalimi.

Tai nebūtinai reiškia, kad bus stebimas kiekvienas atsiskaitymas. Tačiau kuo daugiau įrenginių renka numerius ir kuo ilgiau saugomi duomenys, tuo didesnė techninė galimybė atsekti bent dalį banknoto kelio.

20 eurų

Ar grynieji vis dar anonimiškesni už kortelę?

Nepaisant visų šių technologijų, grynieji pinigai daugeliu atvejų tebėra gerokai privatesni už elektroninį mokėjimą.

Atsiskaitant kortele banko sistemoje iš karto atsiranda struktūruotas įrašas. Jame nurodoma suma, laikas, prekybininkas ir mokėtojo sąskaita. Mokant telefonu gali būti įtraukti ir papildomi duomenys apie įrenginį ar naudojamą mokėjimo paslaugą.

Mokėjimas banknotu veikia kitaip. Kasininkas gali priimti pinigus nežinodamas pirkėjo vardo, bankas nemato, ką žmogus pirko, o pats mokėjimas dažniausiai nėra susiejamas su jokia asmenine sąskaita.

Net jei banknoto numeris vėliau nuskaitomas, dažniausiai lieka didelė nežinomybės zona. Aparatas gali parodyti, kad banknotas pateko į tam tikrą vietą, tačiau neatskleidžia visų ankstesnių jo turėtojų ir kiekvieno sandorio.

Todėl grynųjų pinigų negalima prilyginti kortelei vien dėl to, kad jų numeriai kartais registruojami. Elektroninis mokėjimas nuo pat pradžių yra susietas su konkrečia finansine paskyra, o banknotui toks ryšys atsiranda tik tam tikrose situacijose ir dažnai būna laikinas.

Tačiau ir senas įsitikinimas, kad grynųjų neįmanoma sekti jokiomis aplinkybėmis, nebeatitinka technologinės tikrovės.

Tiksliausia būtų sakyti, kad grynieji pinigai suteikia ne visišką anonimiškumą, o didesnį privatumą. Dauguma kasdienių atsiskaitymų tebėra sunkiai atsekami, tačiau kai banknotas pereina per numerius registruojančius aparatus, jis gali palikti pėdsaką.

Ateityje svarbiausias klausimas greičiausiai bus ne tai, ar technologiškai įmanoma nuskaityti banknotų numerius. Tai jau įmanoma. Daug svarbiau bus nuspręsti, kas gali šiuos duomenis rinkti, kiek laiko juos leidžiama saugoti ir kokiais atvejais jie gali būti susieti su konkrečiu žmogumi.

Grynieji dar netapo skaitmenine mokėjimo kortele. Tačiau jie taip pat nebėra visiškai nebylūs popieriaus lapeliai. Tam tikromis aplinkybėmis banknotas gali papasakoti, kur buvo – nors nebūtinai atskleis visus žmones, per kurių rankas praėjo.