Būsto energinė klasė gali jus suklaidinti: Europoje keičiasi etiketės, o pirkėjams teks žiūrėti ne tik į raidę

Perkant ar nuomojant būstą daugelis pirmiausia žiūri į kainą, vietą, aukštą, remontą ir šildymo sąskaitas. Tačiau vis svarbesnė tampa dar viena eilutė – pastato energinio naudingumo klasė. Lietuvoje jau įprasta matyti A++, A+, A, B ar C klases, o senesniuose pastatuose – ir žemesnius įvertinimus. Problema ta, kad Europoje šios raidės iki šiol ne visada reiškė tą patį.

Tas pats butas vienoje šalyje galėjo gauti C klasę, kitoje – D, trečioje – visai kitokį įvertinimą pagal vietinę skalę. Fiziškai pastatas tas pats: tos pačios sienos, langai, šildymo sistema ir energijos sąnaudos. Tačiau raidė ant sertifikato priklausė nuo nacionalinių taisyklių. Dėl to būsto pirkėjams, investuotojams ir nuomininkams skirtingose Europos šalyse buvo sunku suprasti, ką iš tikrųjų reiškia energinė klasė.

Dabar ši netvarka pamažu keičiama. Naujoji ES Pastatų energinio naudingumo direktyva numato bendresnę sertifikatų logiką ir uždarą A–G raidžių skalę. Pagal ją A klasė turi reikšti visai netaršų pastatą, o G – prasčiausiai veikiančius pastatus kiekvienos šalies pastatų fonde tuo metu, kai nauja skalė pradedama taikyti.

Kodėl viena raidė Europoje iki šiol reiškė skirtingus dalykus

Energinio naudingumo sertifikatai Europoje naudojami jau daug metų. Jie turėjo padėti paprastam žmogui suprasti, kiek energijos pastatas sunaudoja šildymui, vėsinimui, karštam vandeniui ir kitoms reikmėms. Tačiau kiekviena valstybė kūrė savo skales, ribas ir skaičiavimo niuansus.

Todėl raidė tapo patogi, bet ne visada sąžininga. Pirkėjas pamato „B“ ir mano, kad viskas aišku. Tačiau B klasė Lietuvoje nebūtinai atitinka B klasę Belgijoje, Ispanijoje ar Vokietijoje. Dar daugiau painiavos atsiranda tada, kai vienos šalys turi papildomas A+, A++ ar A0 kategorijas, o kitos naudoja kitokias poskales.

Lietuvoje energinio naudingumo sistema taip pat turi savų ypatumų. Galiojančiame STR reglamente minimos E, D, C, B, A, A+ ir A++ klasės, o nauji pastatai nuo 2021 m. turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad Lietuvos būsto rinkoje A++ dažnai suprantama kaip labai aukštas standartas. Tačiau pereinant prie europinės A–G logikos daliai žmonių gali kilti klausimas: ar sena A++ klasė ir nauja A klasė bus tas pats? Atsakymas – nebūtinai.

Kas keisis pagal naują ES tvarką

Direktyva reikalauja, kad energinio naudingumo sertifikatai būtų aiškesni ir labiau palyginami. Pagal naują sistemą sertifikate turės būti nurodoma ne tik raidė, bet ir skaitinis pirminės energijos vartojimo rodiklis – kWh vienam kvadratiniam metrui per metus. Būtent šis skaičius yra svarbiausias, nes jis leidžia geriau suprasti realų pastato energinį lygį.

Naujoji skalė numato, kad A klasė atitiktų visai netaršius pastatus. ES direktyvoje toks pastatas apibrėžiamas kaip pastatas, kuris vietoje neišmeta anglies dioksido iš iškastinio kuro ir turi labai mažą energijos poreikį. G klasė turėtų reikšti prasčiausiai veikiančius pastatus konkrečioje šalyje, todėl ji taps ne abstrakčiu „blogai“, o aiškiu signalu, kad pastatas yra tarp silpniausių nacionaliniame fonde.

Direktyva taip pat leidžia valstybėms naudoti A+ klasę pastatams, kurie energijos poreikio požiūriu bent 20 proc. viršija visai netaršaus pastato ribą ir per metus pagamina daugiau atsinaujinančios energijos, nei suvartoja pirminės energijos. Kitaip tariant, atsiranda vietos ne tik „labai geriems“, bet ir už nulinių emisijų standartą geresniems pastatams.

Ką tai reiškia jums?

Aplinkos ministerija skelbia, kad Statybos įstatymas papildomas naujosios Pastatų energinio naudingumo direktyvos nuostatomis, o dalis reikalavimų įsigalioja 2026 m. gegužės 29 d., kiti – 2028 m. ir 2030 m. Ministerija taip pat nurodo, kad nuo 2028 m. visi nauji viešieji pastatai, o nuo 2030 m. visi nauji pastatai Lietuvoje turės būti visiškai netaršūs.

Praktiškai tai reiškia, kad būsto rinka pereina į naują etapą. Energinė klasė nebebus tik graži raidė skelbime. Ji vis labiau siesis su būsto verte, šildymo išlaidomis, renovacijos poreikiu, paskolų sąlygomis ir galimomis valstybės paramos priemonėmis.

Lietuvoje taip pat numatoma renovacijos pasų sistema. Tai turėtų būti įrankis, padedantis savininkams planuoti renovaciją etapais – ne chaotiškai, o pagal aiškų kelią: ką daryti pirmiausia, kas duos didžiausią naudą ir kaip palaipsniui pagerinti pastato energinį lygį. Aplinkos ministerija nurodo, kad renovacijos pasai galės būti išduodami kartu su energinio naudingumo sertifikatais.

Energetinis koeficientas

Kodėl pirkėjui nepakanka žiūrėti tik į raidę

Perkant būstą artimiausiais metais reikės būti atidesniems. Senas sertifikatas ir naujas sertifikatas gali atrodyti panašiai, bet reikšti ne visai tą patį. Todėl verta klausti, kada sertifikatas išduotas, pagal kokią metodiką ir ar jis registruotas oficialiame registre.

SSVA primena, kad galiojantis pastato energinio naudingumo sertifikatas yra tas, kuris registruotas SSVA duomenų bazėje ir paskelbtas SSVA registre. Tik toks dokumentas gali būti spausdinamas, pasirašomas ir pateikiamas užsakovui.

Dar svarbiau – žiūrėti į skaičių, ne tik į raidę. Jei skelbime nurodyta B ar C klasė, verta paprašyti paties sertifikato ir pasižiūrėti, kiek energijos pastatas sunaudoja kWh/m² per metus. Tai padeda geriau įvertinti būsimas sąskaitas ir palyginti kelis būstus tarpusavyje.

Taip pat reikia suprasti, kad energinė klasė nepasako visko. Ji ne visada tiksliai parodo, kaip gyventojai realiai naudoja būstą. Vienas žmogus šildo iki 19 laipsnių, kitas – iki 24. Viename bute vėdinama pro langus, kitame veikia rekuperacija. Todėl klasė yra svarbus orientyras, bet ne vienintelis sprendimo pagrindas.

Paprasta taisyklė: raidė patogi, bet skaičius patikimesnis

Europoje bandoma sutvarkyti energinio naudingumo sertifikatų painiavą, tačiau pereinamasis laikotarpis kurį laiką gali sukelti dar daugiau klausimų. Vienose šalyse naujos skalės bus taikomos greičiau, kitose pokyčiai ateis vėliau. Lietuvoje taip pat reikės priprasti prie naujų sąvokų, ypač kalbant apie visai netaršius pastatus, renovacijos pasus ir galimą sertifikatų perskaičiavimą.

Būsto pirkėjams, nuomininkams ir savininkams svarbiausia išvada labai paprasta: nepasitikėkite vien raide. Patikrinkite sertifikato datą, registraciją, metodiką ir energijos vartojimo skaičių. Raidės keičiasi, taisyklės atnaujinamos, bet kWh/m² per metus išlieka kalba, kurią supranta visos šalys.

Kol Europa ardo seną energinių klasių „Babelio bokštą“, protingiausia žiūrėti ne į gražiausią raidę, o į tai, kiek energijos pastatas iš tikrųjų prašo iš jūsų piniginės.