Krosnis po atviru dangumi: Europos žemėlapiai rodo 50 °C grėsmę, o Ispanija gali kepti kaip niekada

Europa vėl žiūri į orų žemėlapius ir mato ne vasarą, o raudoną pavojaus zoną. Naujausi skaičiavimai rodo, kad pietų Europoje liepos pabaigoje gali formuotis dar viena itin pavojinga karščio banga, o kai kurie modeliai net piešia beveik neįtikimą scenarijų – iki 50 °C pietų Portugalijoje. Britų žiniasklaida, remdamasi WXCHARTS ir GFS modelių duomenimis, skelbia, kad liepos 28 d. kai kuriose Europos vietose temperatūra gali priartėti prie ribos, kuri iki šiol žemyne nebuvo oficialiai peržengta.

Tai nėra eilinė žinia apie „karštą savaitgalį“. Jei toks scenarijus išsipildytų, būtų kalbama apie temperatūras, pavojingas ne tik senjorams ar sergantiems žmonėms, bet ir visiškai sveikiems turistams. Ispanijos, Portugalijos ir pietų Prancūzijos kurortai, į kuriuos vasarą plūsta europiečiai, gali tapti vietomis, kur dienos viduryje ne poilsiaujama, o tiesiog slepiamasi nuo saulės.

Vis dėlto svarbu suprasti vieną dalyką: 50 °C kol kas yra modelių prognozė, o ne jau užfiksuotas rekordas. Ilgesnio laikotarpio orų skaičiavimai gali keistis. Tačiau net ir atsargesni oficialūs perspėjimai rodo labai rimtą karščio epizodą. Ispanijos AEMET paskelbė specialų įspėjimą dėl karščio bangos liepos 21–24 dienomis, kai kai kuriose šalies vietose temperatūra gali siekti iki 44 °C, ypač pietryčiuose, Guadalquiviro ir Ebro slėniuose bei kitose vidaus teritorijose.

Ispanija jau arti ribos, kurią anksčiau laikė neįmanoma

Ispanijos karščio rekordas šiuo metu siekia 47,6 °C. Jis buvo užfiksuotas La Rambloje, Kordobos provincijoje, 2021 m. rugpjūčio 14 d. Europos rekordas dar aukštesnis – 48,8 °C Sicilijoje 2021 metais. Ispanijos meteorologai jau nebesako, kad 50 °C yra neįmanoma. AEMET atstovas Rubénas del Campo, kurį cituoja „El País“, teigia, kad dėl dažnėjančių ir intensyvėjančių karščio bangų tokia temperatūra Ispanijoje per artimiausius metus ar dešimtmečius jau nebėra atmestinas scenarijus.

Labiausiai pažeidžiamos zonos – Andalūzija, Guadalquiviro slėnis, Bajo Guadiana ir kai kurios Viduržemio jūros vidaus teritorijos. Tai regionai, kuriuose karštis gali užsilaikyti, oras beveik nejuda, o sausas vėjas dar labiau pakelia temperatūros pojūtį. Turistui, kuris į Ispaniją skrenda „pasišildyti“, toks oras gali tapti nemaloniu šoku.

Kurortai prie jūros, pavyzdžiui Benidormas, paprastai būna kiek vėsesni nei įkaitęs žemyno vidus, tačiau net ir ten kalbama apie ekstremalias sąlygas. Jei pakrantėje termometrai priartėja prie 40–45 °C, paplūdimys nebeprimena atostogų reklamos. Smėlis degina pėdas, asfaltas tvoskia karščiu, o net trumpas pasivaikščiojimas be vandens gali baigtis silpnumu.

Prancūzija ir Portugalija taip pat patenka į karščio spąstus

Karščio banga neapsiriboja Ispanija. „Severe Weather Europe“ skelbia, kad virš Vakarų Europos vėl stiprėja vadinamasis karščio kupolas, o šilčiausia oro masė telkiasi virš Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės. Prognozuojama, kad temperatūros kai kur gali būti 12–16 °C aukštesnės už įprastas liepos vidurio reikšmes, o Ispanijoje, Portugalijoje ir vakarų Prancūzijoje dienos maksimumai gali kilti į 40-ųjų vidurį.

Pietų Prancūzijai tai ypač pavojinga dėl gaisrų rizikos. Kai temperatūra šokteli virš 40 °C, dirvožemis perdžiūsta, augmenija tampa degi, o menkiausia kibirkštis gali virsti dideliu miško gaisru. Turistams tai reiškia ne tik tvankius miestus ar uždarytas lankytinas vietas, bet ir galimus kelių uždarymus, evakuacijas bei prastą oro kokybę.

Portugalijoje 50 °C scenarijus skamba dramatiškai, tačiau net ir 43–45 °C yra temperatūra, kuriai daugelis atostogautojų nėra pasiruošę. Ypač tie, kurie planuoja aktyvias keliones: automobiliu per šalį, žygius, ekskursijas po miestus ar vaikščiojimą po atvirus istorinius centrus be pavėsio.

Pietų Europa vėl stipriai įkais

Kodėl tai pavojinga net sveikiems žmonėms

Karštis žudo tyliai. Jis neatrodo taip dramatiškai kaip audra ar potvynis, bet poveikis gali būti didesnis. AP skelbė, kad ankstyva 2026 m. Europos karščio banga galėjo prisidėti prie daugiau nei 10 tūkst. perteklinių mirčių, daugiausia tarp vyresnių nei 65 metų žmonių. Vien savaitę iki birželio 28 d. EuroMOMO fiksavo daugiau kaip 14 tūkst. perteklinių mirčių iš visų priežasčių Europoje, o ekspertai šį šuolį siejo su karščiu.

Pavojus kyla ne tik dėl tiesioginio saulės smūgio. Ekstremalus karštis didina dehidratacijos, šilumos išsekimo, šilumos smūgio, širdies smūgių ir insultų riziką. Naktimis, kai temperatūra nenukrinta, organizmas nebeatsigauna. Būtent šiltos naktys dažnai tampa pavojingiausios senjorams, vaikams, nėščiosioms ir žmonėms, turintiems širdies, kraujospūdžio ar kvėpavimo ligų.

Pasaulio sveikatos organizacijos Europos biuras perspėja, kad daugiau mirtinų karščio savaičių dar gali būti prieš akis, o ne visos šalys yra pakankamai pasiruošusios tokiems epizodams. PSO pabrėžia, kad dalis žmonių net esant aukščiausiam perspėjimo lygiui nesupranta, jog patys patenka į rizikos grupę.

Ką turi žinoti lietuviai, vykstantys atostogauti

Jeigu artimiausiomis savaitėmis skrendate į Ispaniją, Portugaliją, Prancūziją, Italiją ar Graikiją, nežiūrėkite į karštį kaip į „malonų bonusą“. Prie 40 °C ir daugiau atostogų planas turi keistis. Ekskursijos turi vykti ryte arba vakare, dienos viduryje geriau rinktis pavėsį, kondicionuojamas patalpas ar poilsį viešbutyje.

Vanduo turi būti su jumis nuolat, o alkoholis per karščius – labai blogas sąjungininkas. Jis skatina skysčių netekimą ir gali apgauti pojūčius: atrodo, kad ilsitės, bet kūnas dar labiau kaista. Taip pat verta turėti galvos apdangalą, šviesius drabužius, apsaugą nuo saulės ir neplanuoti ilgų žygių ar vaikščiojimo po miestą per patį piką.

Būtina pasitikrinti, ar viešbutyje tikrai veikia kondicionierius. Ne „yra nurodyta aprašyme“, o realiai veikia. Per karščio bangas net ir kelios naktys be vėsinimo gali tapti ne poilsiu, o kankyne. Taip pat verta sekti vietos meteorologijos tarnybų įspėjimus, nes atskiruose regionuose gali būti ribojamas lankymasis miškuose, uždaromos lankytinos vietos ar keičiami transporto grafikai.

Europa kaista greičiau, nei turistų įpročiai spėja keistis

Copernicus klimato tarnyba skelbia, kad 2026 m. birželis buvo karščiausias birželis Vakarų Europoje nuo stebėjimų pradžios, o visa Europa patyrė antrą šilčiausią birželį. Didelę žemyno dalį antroje mėnesio pusėje alino intensyvi karščio banga.

Tai reiškia, kad pietų Europos vasaros keičiasi. Kelionė į Ispaniją ar Portugaliją liepą ne visada bus „saulė, jūra ir sangrija“. Kartais tai bus ekstremalus meteorologinis išbandymas, kuriam reikia ruoštis taip pat rimtai kaip žiemą kelionei į kalnus.

50 °C skamba kaip skaičius iš dykumos. Bet šiandien jis jau matomas Europos prognozių žemėlapiuose. Ir net jei galutinis rekordas nekris, pati žinutė aiški: vasaros Europoje tampa pavojingesnės. Saulė, kurios turistai taip laukia, gali tapti tuo, nuo ko teks bėgti.