Už 1 euro prekę gali prisidėti 3 eurų muitas: daugelis vis dar klaidingai supranta „Temu mokestį“

Pirkėjas į virtualų krepšelį įsideda telefono dėklą už 1,50 euro, įkrovimo laidą už 2 eurus ir nedidelį raktų pakabuką. Prekių vertė nesiekia nė 5 eurų, tačiau galutinė suma gali padidėti dar 9 eurais.

Taip yra todėl, kad nuo 2026 m. liepos 1 dienos mažos vertės siuntoms iš ne Europos Sąjungos šalių pradėtas taikyti laikinas 3 eurų muitas. Vis dėlto jis skaičiuojamas ne vieną kartą už visą siuntą. Muitas taikomas kiekvienai joje esančiai skirtingai prekių rūšiai.

Būtent ši taisyklė pirkėjams kelia daugiausia painiavos. Penki vienodi marškinėliai gali būti apmokestinti vienu 3 eurų muitu, tačiau marškinėliai, laikrodis ir telefono dėklas jau gali reikšti 9 eurų mokestį.

Nors viešojoje erdvėje naujovė praminta „Temu mokesčiu“, ji nėra skirta vien „Temu“. Tokia pati tvarka taikoma ir perkant iš „Shein“, „AliExpress“, „eBay“, mažesnių internetinių parduotuvių ar kitų ne ES pardavėjų, jeigu prekės siunčiamos į Europos Sąjungą ir vienos siuntos vertė neviršija 150 eurų.

Naujoji taisyklė baudžia ne už didelę siuntą, o labiausiai paveikia krepšelius, kuriuose pridėta daug skirtingų pigių smulkmenų.

Tai ne Lietuvos sugalvotas mokestis

3 eurų muitas įvestas visoje Europos Sąjungoje, todėl tai nėra Lietuvos Vyriausybės, Muitinės ar pašto bendrovės savarankiškas sprendimas. ES Taryba galutines laikinojo muito taisykles patvirtino 2026 metų vasarį, o jos visose valstybėse narėse pradėtos taikyti nuo liepos 1 dienos.

Iki tol prekės, siunčiamos iš trečiųjų šalių siuntose iki 150 eurų, paprastai buvo atleidžiamos nuo importo muito. Importo PVM joms jau buvo taikomas ir anksčiau – daugelyje didžiųjų platformų jis apskaičiuojamas iškart atsiskaitant.

Dabar PVM niekur nedingo. Prie jo prisidėjo laikinas 3 eurų muitas už kiekvieną skirtingą siuntoje deklaruojamą prekių rūšį. Lietuvos muitinė pabrėžia, kad naujoji tvarka taikoma visoms elektroninėje prekyboje įsigytoms prekėms iš ne ES šalių, jeigu bendra siuntos vertė neviršija 150 eurų.

Europos Komisija sprendimą grindžia sparčiai išaugusiu smulkių siuntų skaičiumi, muitinėms tenkančiu krūviu, nesąžininga konkurencija ES prekybininkams ir dideliu reikalavimų neatitinkančių gaminių kiekiu. 2025 metais į ES vartotojams tiesiogiai buvo išsiųsta beveik 5,9 mlrd. mažos vertės prekių. Per tikslinius patikrinimus daugiau kaip 60 proc. tikrintų kosmetikos, žaislų, elektronikos, maisto papildų ir apsaugos priemonių neatitiko bent dalies ES reikalavimų.

Todėl teiginys, kad Lietuva viena nusprendė papildomai apmokestinti „Temu“ pirkėjus, yra klaidingas. Lietuvos muitinė tik įgyvendina bendras ES taisykles.

Svarbiausia suprasti, kas laikoma prekių rūšimi

Kasdienėje kalboje „prekė“ ir „prekės rūšis“ gali atrodyti kaip tas pats dalykas, tačiau muitinėje jie reiškia ne visai tą patį.

Prekių rūšimi laikomos vienodos arba iš esmės taip pat aprašomos prekės, turinčios tą patį tarifinį klasifikavimą. Todėl keli vienodi daiktai gali būti vertinami kaip viena rūšis, net jeigu jų siuntoje yra penki ar dešimt.

Lietuvos muitinė pateikia paprastą pavyzdį: du vienodi rašikliai yra viena prekių rūšis, todėl jiems taikomas vienas 3 eurų muitas. Tačiau rašiklis, užrašų knygelė ir raktų pakabukas yra trys skirtingos rūšys, todėl muito suma siekia 9 eurus.

Kitas netikėtas pavyzdys – dvi poros batų. Jeigu vieni batai odiniai, o kiti guminiai, jų tarifinis klasifikavimas gali skirtis. Tokiu atveju jie bus laikomi dviem prekių rūšimis, nors pirkėjas abi prekes vadina tiesiog batais.

Taigi muito suma gali atrodyti taip:

• penki vienodi marškinėliai – 3 eurai;
• marškinėliai ir laikrodis – 6 eurai;
• telefono dėklas, laidas ir auskarai – tikėtina, 9 eurai;
• penkios vienodos plastikinės dėžutės – 3 eurai.

Galutinį klasifikavimą lemia muitinės deklaracijoje pateikti duomenys, prekės aprašymas ir jos tarifinis kodas. Todėl vien iš bendro krepšelio vaizdo pirkėjui ne visada bus įmanoma tiksliai apskaičiuoti galutinį muitą.

Temu el. parduotuvėNuotrauka: Markus Mainka / Shutterstock.com

Ar pirkėjui reikės pačiam pildyti deklaraciją?

Dažniausiai – ne. Lietuvos muitinė nurodo, kad deklaraciją paprastai pateikia pardavėjas, siuntą pristatantis vežėjas arba pašto operatorius. Fiziniai asmenys mažos vertės prekių deklaracijų įprastai patys neteikia.

Teisiškai muitą sumoka prekes deklaruojantis asmuo – pardavėjas, vežėjas, importuotojas ar jo atstovas. Tačiau tai nereiškia, kad galutinė išlaida nepasieks pirkėjo.

Pardavimo platforma gali įtraukti muitą į kainą ar parodyti jį atskira eilute atsiskaitymo metu. Kitu atveju mokestį prieš siuntos pristatymą gali surinkti pašto arba kurjerių bendrovė. ES taisyklės nenustato vieno universalaus būdo, kaip pardavėjas ar vežėjas turi susigrąžinti sumokėtą muitą iš pirkėjo.

Todėl prieš patvirtinant užsakymą svarbu žiūrėti ne tik į prekių kainą, bet ir į paskutinį atsiskaitymo langą. Jame gali atsirasti užrašai „customs duty“, „import charges“, „muitas“ ar kita panaši eilutė.

Jeigu mokestis atsiskaitant nerodomas, tai dar nereiškia, kad jo nebus. Jis gali būti paprašytas prieš pristatant siuntą.

Prekė už 1 eurą nuo šiol gali kainuoti keturis

Naujasis muitas labiausiai pakeičia pačių pigiausių pirkinių logiką. Jeigu vienos rūšies prekė kainuoja 20 eurų, papildomi 3 eurai ją pabrangina 15 procentų. Tačiau vieno euro prekės galutinė kaina gali padidėti kelis kartus.

Pavyzdžiui, pirkėjas užsisako vieną plaukų segtuką už 1 eurą. Jeigu tai vienintelė prekės rūšis siuntoje, gali būti taikomas 3 eurų muitas. Prekės ir muito suma tuomet jau siekia 4 eurus, neskaičiuojant galimų pristatymo ar tarpininkavimo išlaidų.

Dar didesnis skirtumas atsiranda užsakant daug skirtingų smulkmenų. Penki daiktai po eurą gali kainuoti 5 eurus, bet jeigu kiekvienas jų priskiriamas kitai rūšiai, muito suma gali pasiekti 15 eurų.

Tai nereiškia, kad kiekvienas penkių daiktų krepšelis bus apmokestintas būtent 15 eurų. Vienodos ar taip pat klasifikuojamos prekės gali būti sujungtos į vieną rūšį. Be to, platforma gali dalį išlaidų įtraukti į savo kainodarą. Vis dėlto senoji strategija į krepšelį pridėti daugybę beveik nemokamų smulkmenų tapo gerokai mažiau patraukli.

Kada 3 eurų muitas netaikomas?

Svarbu ne tai, kur registruota interneto parduotuvė ar kokiu adresu baigiasi jos svetainė. Lemiamas klausimas – iš kur prekė faktiškai siunčiama.

Jeigu prekė pirkimo metu jau yra Europos Sąjungos sandėlyje ir pirkėjui siunčiama iš ES teritorijos, naujasis importo muitas jai netaikomas. Lietuvos muitinė perspėja, kad eurais pateikta kaina, lietuviška svetainės versija ar europietiškas interneto adresas savaime neįrodo, kad prekė yra ES.

Prieš perkant verta patikrinti laukelius „Ships from“, „Išsiuntimo šalis“, „Dispatch location“ ar panašius. Jeigu galima pasirinkti tarp Kinijos ir Lenkijos, Vokietijos, Čekijos ar kito ES sandėlio, siuntimas iš ES gali padėti išvengti naujojo muito.

Tačiau vien užrašas „EU warehouse“ dar nėra absoliuti garantija. Vertėtų perskaityti pristatymo informaciją ir įsitikinti, kad prekė tikrai bus siunčiama iš ES, o ne tik per Europos logistikos tarpininką.

Užsisakėte birželį, bet siunta atvyko liepą?

Muitas priklauso ne vien nuo pirkimo datos.

Lietuvos muitinė aiškina, kad skola muitinei atsiranda priėmus importo deklaraciją. Jeigu prekė užsakyta iki 2026 m. liepos 1 dienos, tačiau jos deklaracija priimta liepos 1 dieną ar vėliau, naujasis muitas vis tiek taikomas.

Todėl dalis pirkėjų galėjo papildomą mokestį pamatyti net už birželio pabaigoje įsigytas prekes. Svarbu ne tai, kada buvo paspaustas mygtukas „Pirkti“, o kada siunta buvo deklaruota importui.

Grąžinus nepatikusią prekę, muito galima neatgauti

Dar viena pirkėjams svarbi detalė – prekių grąžinimas.

Lietuvos muitinė nurodo, kad 3 eurų muitas paprastai negrąžinamas, kai pirkėjas tiesiog persigalvoja ir grąžina prekę pardavėjui. Išimtis gali būti taikoma nekokybiškoms arba defektų turinčioms prekėms. PVM grąžinimas priklauso nuo pardavėjo taikomų sąlygų.

Tai ypač svarbu perkant pigius drabužius, avalynę ar kitus daiktus, kurių dydį ir kokybę sunku įvertinti iš nuotraukų. Net susigrąžinus vieno euro prekės kainą, su jos importu susiję 3 eurai gali likti negrąžinti.

Prieš perkant verta patikrinti ne tik teisę grąžinti prekę, bet ir tai, kas nutiks sumokėtiems muitams bei pristatymo išlaidoms.

2028 metais laukia dar vienas pakeitimas

Dabartinis 3 eurų muitas nėra galutinė ES sistemos versija. Tai laikina priemonė, numatyta iki 2028 m. liepos 1 dienos, kai planuojama pradėti plačiau naudoti naują ES muitinės duomenų centrą.

Tuomet laikinas fiksuotas mokestis turėtų būti pakeistas įprastais muitų tarifais, priklausančiais nuo konkrečios prekės rūšies. Vienai prekei muitas gali būti nulinis, kitai – gerokai didesnis.

Su dabartiniu 3 eurų muitu taip pat dažnai painiojamas atskiras ES svarstomas siuntų administravimo mokestis. Tai nėra tas pats dalykas. 3 eurų muitas jau galioja, o galimo papildomo administravimo mokesčio dydis ir taikymo tvarka dar nėra galutinai nustatyti.

Todėl teiginys, kad nuo liepos pirkėjai jau moka ir 3 eurų muitą, ir papildomą ES siuntos aptarnavimo mokestį, būtų netikslus.

Ką verta padaryti prieš spaudžiant „Pirkti“?

Pirkėjui nereikia mokytis muitinės tarifų knygos, tačiau keli patikrinimai gali apsaugoti nuo nemalonaus netikėtumo.

Pirmiausia reikėtų pažiūrėti, iš kur siunčiamos prekės. Tada – suskaičiuoti, kiek krepšelyje yra akivaizdžiai skirtingų daiktų. Galiausiai būtina patikrinti galutinę mokėjimo suvestinę ir pardavėjo grąžinimo taisykles.

Perkant kelis vienodus daiktus muitas nebūtinai bus dauginamas iš jų skaičiaus. Tačiau į vieną užsakymą pridėjus daugybę skirtingų pigių smulkmenų galutinė kaina gali išaugti labiau, nei tikėtasi.

Naujoji tvarka nėra vien „Temu mokestis“, nėra Lietuvos sprendimas ir nėra paprasti 3 eurai už kiekvieną siuntą.

Svarbiausias skaičius nuo šiol yra ne siuntų ir net ne daiktų skaičius. Reikia žiūrėti, kiek skirtingų prekių rūšių atsidurs vienoje siuntoje.