Beveik kas penkta darbo vieta ES laikoma pažeidžiama: Lietuva į svarbų palyginimą nepateko

Beveik kas penktas darbuotojas Europos Sąjungoje dirba darbą, kuriame trūksta bent vieno esminio dalyko: pakankamų pajamų, stabilumo arba tinkamos darbuotojų teisių apsaugos. Naujausioje ES agentūros „Eurofound“ ataskaitoje tokioms darbo vietoms apibūdinti vartojama sąvoka „pažeidžiamas užimtumas“.

Tačiau tai nereiškia, kad beveik penktadalis darbo vietų netrukus išnyks ar bus panaikintos. Pažeidžiama gali būti ir nuolat egzistuojanti darbo vieta, jeigu atlyginimo nepakanka, darbo valandos nenuspėjamos, sutartis sudaroma tik trumpam arba darbuotojas neturi realios galimybės pasinaudoti jam priklausančiomis teisėmis.

2021 metais bent vieną tokį pažeidžiamumo požymį turėjo 18,8 proc. ES darbo vietų. Tai naujausi metai, kuriems tyrėjai turėjo tinkamus ir tarpusavyje palyginamus pajamų duomenis. Pati ataskaita paskelbta 2026 metų liepos 10 dieną, tačiau joje nagrinėjamos 2009–2021 metų tendencijos.

Lietuvos darbuotojams čia svarbi viena detalė: Lietuva į 2021 metų šalių palyginimą nebuvo įtraukta, nes trūko palyginamų duomenų. Kartu neįtrauktos Kipras, Čekija, Lenkija, Rumunija ir Švedija. Todėl iš šios ataskaitos negalima daryti išvados, kad Lietuva yra tarp geriausiai ar prasčiausiai atrodančių valstybių.

„Pažeidžiama“ darbo vieta nebūtinai yra bloga visais atžvilgiais

„Eurofound“ darbo pažeidžiamumą vertino pagal tris pagrindines sritis: pajamas, darbo stabilumą ir darbuotojo teises. Į pažeidžiamų grupę galėjo patekti, pavyzdžiui, žmogus, dirbantis ne visą darbo dieną ne savo noru, turintis laikiną sutartį arba gaunantis itin mažas pajamas, palyginti su kitais tos pačios šalies darbuotojais.

Vien laikina arba ne visos darbo dienos sutartis automatiškai nereiškia problemos. Toks darbas gali būti patogus studentui, mažus vaikus auginančiam žmogui ar darbuotojui, kuris sąmoningai nori lankstesnio grafiko. Pažeidžiamumas atsiranda tuomet, kai pasirinkimas nėra savanoriškas arba vienu metu susikaupia keli nepalankūs požymiai.

Pavyzdžiui, žmogus gali dirbti laikinai, nes pats pasirinko sezoninį darbą, ir būti visiškai patenkintas. Visai kita situacija, kai darbuotojas norėtų nuolatinės sutarties ir daugiau valandų, tačiau darbdavys jų nesiūlo, pajamos nuolat svyruoja, o kito mėnesio darbo grafikas lieka neaiškus.

Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad viena silpnoji vieta dar nebūtinai reiškia prastas darbo sąlygas. Didžiausios problemos prasideda tada, kai mažas atlyginimas, nestabilumas ir ribotos teisės susideda kartu. Tokie darbuotojai turi prastesnes karjeros galimybes, rečiau gauna mokymų, mažiau dalyvauja priimant sprendimus ir dažniau susiduria su nenuspėjamomis pajamomis.

Ispanijoje pažeidžiamų darbo vietų dalis siekė 29 procentus

Tarp į palyginimą įtrauktų valstybių didžiausias rodiklis nurodytas Ispanijoje – 29 procentai. Portugalijoje ir Liuksemburge jis siekė po 25 procentus, Italijoje – 24 procentus. Mažiausi paskelbti rodikliai buvo Vengrijoje – 17 procentų, o Maltoje ir Bulgarijoje – po 18 procentų.

Vis dėlto vien procentų lentelė neparodo visos situacijos. Skirtingose šalyse pažeidžiamumą lemia nevienodos priežastys.

Vidurio ir Rytų Europoje didesnę reikšmę dažnai turi mažas darbo užmokestis. Pietų ir Šiaurės Europos valstybėse dažniau išryškėja nesavanoriškas laikinas darbas arba darbas ne visą dieną. Liuksemburgo rezultatas gali atrodyti netikėtas, tačiau atlyginimų pakankamumas vertinamas pagal kiekvienos šalies pajamų lygį, o ne pagal vienodą visai ES taikomą eurų sumą.

Bendra ES tendencija vis dėlto gerėjo. Po finansų krizės pažeidžiamų darbo vietų dalis pakilo nuo 21,4 proc. 2009 metais iki 23,8 proc. 2014 metais. Nuo 2016 metų ji nuosekliai mažėjo ir 2021 metais jau buvo žemesnė nei prieš krizę.

Tai reiškia, kad antraštė apie „vieną iš penkių darbo vietų pavojuje“ skamba dramatiškiau nei pati ataskaitos išvada. Problema tebėra didelė, tačiau ilgalaikė kryptis nėra blogėjanti.

Kas dažniausiai patenka į silpnesnę padėtį?

Didesnę pažeidžiamo užimtumo riziką patiria jauni darbuotojai, moterys, migrantai, žmonės su negalia, romai ir LGBT+ bendruomenės atstovai. Tam įtakos turi diskriminacija, sunkumai derinant darbą su artimųjų priežiūra, kvalifikacijų nepripažinimas ir teisinės kliūtys.

Svarbus apsauginis veiksnys yra išsilavinimas. Ataskaitoje pateikiamas Vengrijos pavyzdys: tarp žemą išsilavinimo lygį turinčių darbuotojų pažeidžiamų buvo 58 proc., o tarp universitetų absolventų – 6 procentai.

Jauni žmonės taip pat dažniau pradeda nuo trumpalaikių, ne visos dienos ar prasčiau apmokamų darbų. Tačiau daliai jų tai būna laikinas etapas, kol sukaupiama patirties ir pereinama prie stabilesnės sutarties. Dėl to aukštas jaunimo rodiklis ne visada reiškia, kad žmogus tokioje padėtyje liks ilgą laiką.

Kur kas rimtesnis signalas – kai darbuotojas metų metus negali gauti daugiau valandų, neturi galimybių mokytis, jo pajamos išlieka nenuspėjamos, o laikina sutartis nuolat keičiama kita laikina sutartimi.

Ką tai reiškia Lietuvos darbuotojui?

Kadangi Lietuvos 2021 metų rezultato nėra, negalime sąžiningai pasakyti, kokia dalis šalies darbo vietų pagal šią metodiką būtų laikoma pažeidžiama. Tačiau žmogus gali įvertinti savo situaciją ir be bendro šalies procento.

Verta atkreipti dėmesį, jeigu:

• darbo valandos ir pajamos keičiasi taip, kad neįmanoma planuoti išlaidų;
• dirbama ne visą dieną, nors norima ir galima dirbti daugiau;
• terminuotos sutartys nuolat pratęsiamos be aiškios priežasties;
• darbuotojui nesuteikiama aiški informacija apie grafiką, atlyginimą ar sutarties sąlygas;
• nėra realių galimybių mokytis, kilti pareigose ar dalyvauti sprendžiant su darbu susijusius klausimus.

Vienas toks požymis dar nebūtinai reiškia, kad darbo vieta yra netinkama. Tačiau keli susikaupę požymiai gali turėti ilgalaikį poveikį ne tik pajamoms, bet ir žmogaus savijautai.

„Eurofound“ nustatė, kad kelis pažeidžiamumo požymius patiriantys žmonės dažniau susiduria su nerimu ir depresija. Tuo pat metu aiškaus skirtumo pagal daugumą fizinės sveikatos rodiklių nenustatyta.

Pagrindinė ataskaitos žinia nėra ta, kad lankstus ar laikinas darbas turi būti panaikintas. Tokios darbo formos gali būti reikalingos ir darbuotojui, ir darbdaviui. Tačiau lankstumas neturėtų reikšti, kad visa rizika perkeliama vien darbuotojui.

Beveik kas penkta darbo vieta ES nelaikoma „nykstančia“. Ji laikoma pažeidžiama todėl, kad žmogui gali trūkti pajamų, stabilumo arba realios teisių apsaugos.

Lietuva šį kartą į šalių lentelę nepateko, todėl jos vietos spėlioti nereikėtų. Daug svarbesnis klausimas – ar darbuotojas gali numatyti savo pajamas, supranta sutarties sąlygas ir turi galimybę iš laikino bei nestabilaus darbo pereiti į saugesnę padėtį.