Ant pakuotės ir konteinerio atsiras tas pats ženklas: rūšiuoti turėtų tapti paprasčiau

Prie konteinerių daugelis yra patyrę tą trumpą nepatogią pauzę: pakuotė rankoje, keli skirtingi konteineriai prieš akis, o aiškumo vis tiek nėra. Atrodo, kad popierius turėtų keliauti į vieną vietą, plastikas – į kitą, stiklas – dar kitur, tačiau mišrios pakuotės, dangteliai, dėžutės su langeliais ar neaiškūs simboliai ant etiketės dažnai priverčia spėlioti. Vienoje savivaldybėje informacija gali būti pateikta vienaip, kitoje – kitaip, o keliaujant po Europą painiavos dar daugiau.

Būtent šią kasdienę problemą Europos Sąjunga bando spręsti nauju vieningu pakuočių ženklinimu. Jo esmė paprasta: ant pakuotės turės atsirasti toks pats simbolis, koks bus naudojamas ir ant atitinkamo atliekų konteinerio. Kitaip tariant, žmogui nebereikės aiškintis iš užrašų, spalvų ar vietinių taisyklių – pakuotę reikės sulyginti su tokiu pačiu ženklu ant konteinerio.

Europos Komisijos aiškinimu, pakuotės turės būti pažymėtos suderintu ženklu, nurodančiu jų medžiaginę sudėtį ir padedančiu vartotojams rūšiuoti, o ženklinimas bus paremtas lengvai suprantamomis piktogramomis. Šios taisyklės turėtų būti taikomos nuo 2028 m. rugpjūčio 12 d. arba praėjus 24 mėnesiams po atitinkamų įgyvendinamųjų aktų įsigaliojimo, jei tai įvyktų vėliau.

Rūšiavimas iki šiol dažnai rėmėsi spėjimu

Teoriškai rūšiavimas atrodo paprastas. Plastikas, popierius, stiklas – kiekvienas turi savo vietą. Tačiau realiame gyvenime pakuotės retai būna tokios aiškios. Gėrimo pakuotė gali turėti plastikinį dangtelį, kartoninę dalį ir vidinį sluoksnį. Maisto dėžutė gali būti iš popieriaus, bet padengta plėvele. Kosmetikos pakuotė gali atrodyti kaip plastikas, bet turėti metalinių ar kitokių elementų.

Iki šiol gyventojas dažnai turėdavo pasikliauti ne vien ženklu ant pakuotės, o vietinėmis taisyklėmis. Lietuvoje situaciją dar labiau apsunkino tai, kad skirtingos savivaldybės ir atliekų tvarkytojai ne visada turėjo vienodas technines galimybes. Dėl to vienur informacija pateikiama vienaip, kitur – kitaip, o gyventojui lieka klausimas, ar jis tikrai rūšiuoja teisingai.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė pabrėžia, kad naujojo ženklinimo vertė yra ne vien simboliuose. Pasak jos, ilgą laiką žmonės bandė prisitaikyti prie skirtingų rūšiavimo taisyklių, o dabar pati sistema pradeda prisitaikyti prie žmogaus. Jei ženklą ant pakuotės galima akimirksniu susieti su ženklu ant konteinerio, rūšiavimas tampa ne spėjimu, o intuityviu veiksmu.

Tai svarbus pokytis, nes daug klaidų atsiranda ne dėl abejingumo. Dažnai žmogus nori išmesti pakuotę teisingai, bet nežino, kaip. Kai informacija aiški tik tiems, kurie jau domisi rūšiavimu, sistema pralaimi dalį gyventojų dar prie konteinerio.

Vienodi simboliai nereiškia vienodų konteinerių visoje Europoje

Naujoji tvarka nereiškia, kad visoje Europos Sąjungoje staiga atsiras vienodi konteineriai, vienodos spalvos ar identiška atliekų surinkimo sistema. Šalys ir savivaldybės toliau galės naudoti savo infrastruktūrą, nes atliekų tvarkymo galimybės skiriasi. Vienur veikia vienokia surinkimo schema, kitur – kitokia, o kai kur techninės galimybės priklauso nuo vietos atliekų tvarkytojų.

Tačiau tai, ką matys paprastas žmogus, turėtų tapti daug aiškiau. Ant pakuotės esantis simbolis turės sutapti su simboliu ant konteinerio. Jei pakuotė pažymėta konkrečiu ženklu, gyventojas tokio paties ženklo ieškos atliekų surinkimo vietoje. Tai sumažina poreikį kiekvieną kartą aiškintis, ką reiškia skirtingi užrašai ar spalvos.

Europos Komisija taip pat nurodo, kad harmonizuotos pakuočių ženklinimo taisyklės bus išsamiai suderintos ES lygmeniu. Tai reiškia, kad valstybės narės negalės šalia naujų ES ženklų toliau reikalauti savų papildomų nacionalinių rūšiavimo etikečių, išskyrus numatytas išimtis, pavyzdžiui, užstato sistemas.

Gamintojams tai taip pat svarbu. Iki šiol įmonės, parduodančios tą pačią prekę keliose Europos rinkose, turėjo prisitaikyti prie skirtingų ženklinimo reikalavimų. Tai reiškė daugiau dizaino versijų, daugiau administracinio darbo ir daugiau painiavos. Vieninga sistema turėtų sumažinti šį fragmentiškumą, o vartotojui pateikti tą pačią informaciją nepriklausomai nuo šalies.

Mažas ženklas gali lemti, ar pakuotė taps žaliava

Iš pirmo žvilgsnio simbolis ant pakuotės gali atrodyti kaip smulkmena. Tačiau nuo šios smulkmenos prasideda visas tolimesnis atliekų kelias. Jei pakuotė išmetama į netinkamą konteinerį, ji gali užteršti kitą atliekų srautą, apsunkinti rūšiavimą arba visai nepatekti pas perdirbėjus.

Kuo mažiau klaidų atsiranda prie konteinerio, tuo didesnė tikimybė, kad pakuotės virs kokybiška žaliava. Tai ypač svarbu, kai kalbama apie popierių, plastiką ir kitas medžiagas, kurių perdirbimo kokybė priklauso nuo švarumo ir tinkamo atskyrimo. Net viena netinkamai išmesta pakuotė kartais gali pabloginti visos atliekų partijos kokybę.

Europos Komisijos poveikio vertinimu, vieningas ženklinimas galėtų padidinti atskirai surenkamų medžiagų kiekį maždaug 2 proc., o jų kokybę – apie 12 proc. Tai nėra skaičiai, kurie kasdienybėje skamba įspūdingai, tačiau atliekų sistemoje net keli procentai reiškia didelius kiekius. Kai pakuočių skaičius matuojamas milijonais ir milijardais, aiškesnė etiketė tampa ne kosmetiniu pakeitimu, o praktiniu įrankiu.

Svarbu ir tai, kad naujoji sistema buvo kuriama žiūrint į žmogaus elgesį. Įvairiuose testavimuose ir apklausose dalyvavo apie 17 tūkst. Europos gyventojų, kurie vertino, kokį ženklinimo modelį suprastų greičiausiai. Tai rodo, kad sistema kuriama ne vien pagal teisininkų ar gamintojų logiką, bet ir pagal tai, kaip žmogus realiai priima sprendimą prie konteinerio.

Pokyčiai neįvyks per vieną naktį

Nors kryptis jau aiški, nauji simboliai neatsiras ant visų pakuočių vienu metu. Europos Komisija turi patvirtinti technines ženklinimo detales, o vėliau valstybėms narėms ir verslui bus duotas pereinamasis laikotarpis. Pagal ES išaiškinimą, atliekų rūšiavimo ženklų techninės specifikacijos turi būti nustatytos įgyvendinamuoju aktu iki 2026 m. rugpjūčio 12 d.

Tai reiškia, kad kurį laiką rinkoje dar matysime seną ir naują ženklinimą kartu. Vienos pakuotės bus pagamintos pagal seną tvarką, kitos jau turės naujus simbolius, o konteineriai bus perženklinami palaipsniui. Toks perėjimas neišvengiamas, nes kalbama apie milžinišką kiekį pakuočių, gamybos linijų, etikečių, logistikos grandinių ir atliekų surinkimo vietų visoje Europoje.

K. Žukauskaitė-Šiaučiulė atkreipia dėmesį, kad gyventojams šis pokytis neturėtų reikšti papildomų mokesčių. Lietuvoje už pakuočių atliekų tvarkymo sistemą atsakingos gamintojų ir importuotojų organizacijos, todėl konteinerių perženklinimas turėtų būti finansuojamas sistemos lėšomis, o ne papildomais gyventojų ar savivaldybių mokesčiais.

Todėl svarbiausia šio pokyčio mintis labai paprasta: rūšiavimas turi tapti mažiau painus. Ne kiekvienas žmogus domėsis atliekų tvarkymo taisyklėmis, reglamentais ar medžiagų sudėtimi. Bet jei ant pakuotės ir konteinerio jis matys tą patį ženklą, sprendimas taps greitesnis. O kartais būtent tiek ir reikia, kad gera intencija prie konteinerio nevirstų spėjimu.