Eurų banknotai netrukus pasikeis: Lietuvos gyventojai taip pat gali išrinkti labiausiai patinkantį dizainą

Eurų banknotai, kuriuos kasdien laikome piniginėse, po kelerių metų gali atrodyti visiškai kitaip. Europos Centrinis Bankas rengia naują banknotų seriją ir jau pristatė dizaino kryptis, iš kurių bus renkamas galutinis variantas. Savo nuomonę gali pareikšti ir Lietuvos gyventojai – balsavimas vyksta internetinėje apklausoje lietuvių kalba.

Pokyčiai palies visus pagrindinius nominalus, tačiau naujieji pinigai apyvartoje neatsiras iš karto. Pirmiausia bus įvertinti gyventojų pasirinkimai, priimtas galutinis sprendimas, o tik tada prasidės techninis banknotų kūrimas, apsaugos elementų bandymai ir gamyba. Visas procesas gali trukti ne vienus metus.

Svarbu ir tai, kad žmonėms nereikės skubėti keisti dabar turimų eurų. Net pasirodžius naujai serijai, dabartiniai banknotai nepraras vertės ir kurį laiką bus naudojami kartu su naujaisiais.

Banknotuose gali atsirasti Beethovenas, Leonardo da Vinci ir Marie Curie

Naujojo dizaino pasiūlymai suskirstyti į dvi pagrindines temas. Pirmoji pavadinta „Europos kultūra“. Pasirinkus šią kryptį, ant banknotų būtų vaizduojamos žinomos asmenybės, kurių kūryba, atradimai ir darbai tapo svarbia visos Europos istorijos dalimi.

Tarp siūlomų asmenybių yra kompozitorius Ludwigas van Beethovenas. Jo Devintosios simfonijos melodija tapo Europos himno pagrindu, todėl toks pasirinkimas būtų lengvai atpažįstamas daugelyje šalių. Kituose nominaluose galėtų atsirasti Renesanso kūrėjas ir išradėjas Leonardo da Vinci bei fizikė ir chemikė Marie Curie.

Šios temos dizainuose banknotai taptų gerokai asmeniškesni nei dabar. Dabartinėje serijoje vaizduojami skirtingų architektūros laikotarpių langai, vartai ir tiltai, tačiau jie nėra konkrečiai egzistuojantys statiniai. Taip siekta išvengti vienos valstybės ar kultūros išskyrimo, bet dėl to eurų išvaizda daugeliui žmonių atrodo gana neutrali.

Naujoji serija galėtų aiškiau pasakoti apie žmones ir idėjas, kurios jungia Europą. Vis dėlto asmenybių pasirinkimas nėra paprastas: kiekvienas banknotas bus naudojamas visoje euro zonoje, todėl dizainas turi būti atpažįstamas, suprantamas ir priimtinas skirtingų šalių gyventojams.

Kita kryptis banknotuose parodytų Europos upes ir paukščius

Antroji siūloma tema vadinama „Upės ir paukščiai“. Joje vietoj istorinių asmenybių daugiausia dėmesio skiriama Europos gamtai, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei. Banknotuose galėtų atsirasti skirtingose žemyno dalyse sutinkami paukščiai, upės ir su Europos institucijomis susiję pastatai.

Tarp galimų motyvų minimi gandrai, geniai ir kitos Europoje paplitusios paukščių rūšys. Lietuvos gyventojams tokia kryptis galėtų būti ypač artima, nes baltasis gandras mūsų šalyje gerai pažįstamas ir laikomas nacionaliniu paukščiu. Tačiau galutinis dizainas nebus skirtas vienai valstybei – jis turės vienodai atstovauti visai euro zonai.

Dizaino pasiūlymai skiriasi ne tik vaizduojamais objektais, bet ir stiliumi. Vieni atrodo ryškūs, šiuolaikiški ir minimalistiniai, kiti labiau primena tradicinius banknotus su sudėtingomis linijomis, ornamentais ir daugybe smulkių detalių. Būtent šiuos skirtumus gyventojai kviečiami įvertinti apklausoje.

Pasirinkimas tarp kultūros ir gamtos iš esmės nulems, kokią istoriją pasakos būsimi eurai. Vienu atveju dėmesys būtų sutelktas į žmonių sukurtą Europos kultūrinį palikimą, kitu – į žemyno kraštovaizdį ir gamtą, nepaisančią valstybių sienų.

Nauja išvaizda reikalinga ne tik dėl grožio

Nors daugiausia dėmesio sulaukia banknotų spalvos, portretai ir iliustracijos, jų atnaujinimas turi ir labai praktišką tikslą. Kartu su nauju dizainu bus kuriami modernesni apsaugos elementai, kuriuos padirbinėtojams būtų sudėtingiau nukopijuoti.

Pinigų padirbinėjimo technologijos tobulėja kartu su spausdinimo, vaizdų apdorojimo ir kopijavimo įranga. Todėl centriniams bankams tenka reguliariai atnaujinti hologramas, vandens ženklus, reljefinius paviršius, spalvą keičiančius elementus ir kitas plika akimi arba specialia įranga patikrinamas detales.

Naujuosius banknotus taip pat planuojama gaminti taip, kad jie būtų patvaresni. Ilgiau tarnaujantis banknotas rečiau keičiamas, todėl sumažėja jo gamybai ir transportavimui reikalingų išteklių kiekis. Tai ypač aktualu mažesnių nominalų kupiūroms, kurios dažniau keliauja iš rankų į rankas ir greičiau susidėvi.

Kuriant naują seriją bus atsižvelgta ir į žmones, turinčius regėjimo sutrikimų. Skirtingi nominalai turi būti lengvai atskiriami ne tik pagal spalvą ir skaičius, bet ir pagal dydį, reljefinius ženklus bei kitas apčiuopiamas detales.

Seni eurai nepraras vertės, o sprendimo teks palaukti

Gyventojų apklausa yra tik vienas iš ilgo proceso etapų. Surinkus nuomones bus vertinami ne tik žmonių pasirinkimai, bet ir techninės galimybės, banknotų saugumas, gamybos sudėtingumas bei tai, kaip dizainas atrodo ant skirtingų nominalų.

Net patvirtinus galutinę išvaizdą, naujieji eurai iš karto nepasirodys bankomatuose ir parduotuvių kasose. Reikės parengti gamybą, pritaikyti pinigų tikrinimo, skaičiavimo ir bankomatų sistemas, išbandyti apsaugos priemones bei pagaminti pakankamą kiekį banknotų visai euro zonai.

Dabar apyvartoje esantys pinigai dėl to netaps beverčiai. Naujos serijos paprastai įvedamos palaipsniui, o senesni banknotai dar ilgai cirkuliuoja kartu su naujaisiais. Todėl gavus žinutę ar skambutį, kuriame raginama skubiai iškeisti turimus eurus, reikėtų būti atsargiems – tokia istorija gali būti panaudota sukčių.

Nors Lietuvoje, kaip ir kitose euro zonos valstybėse, vis daugiau atsiskaitymų atliekama kortelėmis ir telefonais, grynieji pinigai niekur nedingsta. Jie tebėra svarbūs kasdieniams pirkiniams, kelionėms, taupymui ir tais atvejais, kai elektroniniai mokėjimai laikinai neveikia. Todėl būsima eurų išvaizda nėra vien dizainerių klausimas – tai pinigai, kuriuos naudosime visi.

Savo nuomonę apie būsimų eurų banknotų dizainą galima pareikšti ECB apklausoje lietuvių kalba:

https://surveys.ecb.europa.eu/lng/lt/pageTag/SurveyCampaign/cId/lnQrjWQVXegm5TVV/