Šilumos siurblys žiemą sunaudoja daugiau nei tikėtasi: viena nustatymų klaida sąskaitą augina kasdien

Namuose šilta, šilumos siurblys veikia be gedimų, tačiau elektros suvartojimo kreivė kyla gerokai greičiau, nei buvo žadėta prieš montavimą. Tokiais atvejais dažnai pirmiausia kaltinamas šaltas oras, prasta namo izoliacija arba per silpnas įrenginys. Vis dėlto tikroji priežastis kartais slepiasi ne lauke ir ne sienose, o viename valdiklio meniu.

Viena dažniausių klaidų – per aukštai nustatyta šildymo kreivė, dėl kurios siurblys į grindis ar radiatorius nuolat siunčia karštesnį vandenį, nei tuo metu reikia namui. Patalpose gali būti net per šilta, tačiau gyventojas to nepastebi, nes temperatūrą pristabdo kambario termostatai. Tuo metu pats šilumos siurblys kiekvieną dieną dirba sunkesnėmis sąlygomis ir naudoja daugiau elektros.

Tai nereiškia, kad egzistuoja viena visiems namams tinkama vandens temperatūra. Jos poreikis priklauso nuo lauko oro, pastato šilumos nuostolių, radiatorių dydžio ir grindinio šildymo sistemos. Tačiau principas paprastas: šilumos siurblys ekonomiškiausiai dirba tuomet, kai pagamina tik tiek šiltą vandenį, kiek realiai reikia patalpoms sušildyti.

Nematomas kaltininkas – per aukšta šildymo kreivė

Šildymo kreivė, dar vadinama lauko temperatūros kompensavimu, nurodo įrenginiui, kokios temperatūros vandenį tiekti į šildymo sistemą skirtingu oru. Kai lauke šąla, tiekiamo vandens temperatūra automatiškai pakeliama, o atšilus – sumažinama. Tinkamai sureguliuota sistema pati prisitaiko prie oro ir neturėtų be reikalo gaminti labai karšto vandens.

Problema atsiranda tuomet, kai montuotojas kreivę nustato pernelyg aukštai, norėdamas būti tikras, kad gyventojai nesiskųs šalčiu net šalčiausią dieną. Toks atsargus nustatymas garantuoja šilumą, tačiau nebūtinai ekonomišką darbą. „Energy Saving Trust“ pažymi, kad netinkamai parinkta kreivė gali padidinti eksploatacijos išlaidas, o daugelyje namų ją galima sumažinti neprarandant komforto.

Tai ypač dažnai lieka nepastebėta namuose su grindiniu šildymu. Kambarių termostatai uždaro atskiras kilpas, kai temperatūra jau pasiekta, todėl gyventojui atrodo, kad viskas veikia tinkamai. Tačiau šilumos siurblys tuo metu gali gaminti gerokai karštesnį vandenį, paskui stabdyti kompresorių, vėl įsijungti ir dirbti trumpais ciklais.

Tinkamai suderinta sistema turėtų veikti priešingai – ilgiau, ramiau ir žemesne temperatūra. Šilumos siurbliui dažnas įsijungimas nėra privalumas. Ilgesnis pastovus darbas gali būti ekonomiškesnis, nes įrenginiui nereikia nuolat vytis staiga padidinto temperatūros poreikio.

Kodėl keli papildomi laipsniai kainuoja daugiau

Šilumos siurblys nekuria visos šilumos tiesiogiai iš elektros. Jis paima energiją iš lauko oro ar grunto ir perduoda ją namo šildymo sistemai. Kuo mažesnis skirtumas tarp šilumos šaltinio ir į radiatorius ar grindis tiekiamo vandens temperatūros, tuo lengviau įrenginiui atlikti šį darbą.

Kai valdiklyje nustatoma aukštesnė temperatūra, kompresorius turi sukurti didesnį slėgį ir sunaudoja daugiau elektros tam pačiam šilumos kiekiui perduoti. Todėl šilumos siurbliui 35 laipsnių vandens ruošimas paprastai yra palankesnė užduotis nei 50 laipsnių, nors konkretaus namo rezultatas priklauso nuo įrenginio ir visos sistemos.

Svarbu suprasti, kad didesnė ekrane matoma temperatūra nebūtinai reiškia greitesnį ar geresnį šildymą. Jei grindys ar radiatoriai ir taip pajėgia palaikyti norimą kambario temperatūrą, papildomi tiekiamo vandens laipsniai dažniausiai nesuteikia jokio komforto. Jie tik priverčia sistemą greičiau pasiekti ribą ir sustoti.

Būtent todėl sąnaudos gali augti kasdien, nors pats nustatymas atrodo nereikšmingas. Vieną šaltą parą skirtumas gali neatrodyti įspūdingas, tačiau per visą šildymo mėnesį perteklinė vandens temperatūra kartojasi šimtus darbo valandų. Tikslios piniginės sumos iš anksto pasakyti neįmanoma – ją lemia oro temperatūra, elektros kaina, namo poreikis ir konkretaus siurblio efektyvumas.

Šilumos siurblys

Nustatymą galima patikrinti nesiimant staigių eksperimentų

Pirmiausia valdiklio meniu reikėtų surasti šildymo kreivę, tiekiamo vandens temperatūrą arba lauko kompensavimo nustatymus. Skirtingi gamintojai juos vadina nevienodai, todėl prieš ką nors keičiant verta atsiversti konkretaus įrenginio instrukciją.

Saugiausia kreivę mažinti ne iš karto keliais žingsniais, o palaipsniui. „Energy Saving Trust“ siūlo šaltuoju laikotarpiu temperatūrą mažinti po vieną laipsnį, stebėti namų komfortą ir, patalpoms tapus per vėsioms, grąžinti vieną laipsnį atgal. Taip randama žemiausia temperatūra, kuri konkrečiame name dar užtikrina pakankamą šilumą.

Po pakeitimo nereikėtų vertinti rezultato praėjus vos valandai. Grindinis šildymas reaguoja lėtai, todėl namui gali prireikti paros ar net ilgiau, kol pasimatys tikrasis pokytis. Jei nustatymas kas kelias valandas kaitaliojamas aukštyn ir žemyn, tampa nebeaišku, kuri reikšmė iš tiesų veikė geriausiai.

Šis reguliavimas turi būti atliekamas šildymo kontūrui, o ne buitinio karšto vandens talpyklai. Dušui ir čiaupams ruošiamas vanduo turi atskirus nustatymus bei higienines programas, todėl jų nereikėtų mažinti vadovaujantis grindinio šildymo temperatūromis. Kai valdiklio meniu neaiškus, saugiau kreiptis į sistemą paleidusį specialistą.

Naudinga stebėti ne tik bendrą namo elektros skaitiklį, bet ir paties šilumos siurblio ataskaitas. Jeigu valdiklis rodo pagamintą šilumą ir sunaudotą elektrą, galima palyginti panašaus šaltumo dienas prieš nustatymo pakeitimą ir po jo. Vienos dienos rezultatas gali klaidinti dėl vėjo, saulės ar karšto vandens vartojimo, todėl daugiau pasako kelių panašių dienų vidurkis.

Dar viena brangi funkcija gali įsijungti nepastebėta

Dalis oras–vanduo šilumos siurblių turi integruotą elektrinį kaitinimo elementą. Jis skirtas padėti esant ypatingoms sąlygoms, sistemos paleidimo metu arba tada, kai kompresorius vienas nebespėja patenkinti šilumos poreikio. Kai kuriuose buitiniuose įrenginiuose montuojami 3, 6 ar net 9 kW galios atsarginiai kaitintuvai.

Elektrinis kaitintuvas šildo panašiu principu kaip elektrinis radiatorius: iš vienos kilovatvalandės elektros pagamina maždaug vieną kilovatvalandę šilumos. Šilumos siurblys palankiomis sąlygomis iš tos pačios elektros gali perduoti kelis kartus daugiau šilumos, todėl nereikalingas kaitintuvo darbas sąnaudose pasimato labai greitai. JAV Energetikos departamentas rekomenduoja elektrinio papildomo šildymo naudojimą sumažinti iki minimumo.

Kaitintuvas gali būti įjungiamas dažniau, kai pasirinktas „Boost“, „Emergency“, „Powerful“ ar panašiai pavadintas režimas. Kai kurių gamintojų „Boost“ funkcija vienu metu paleidžia ir šilumos siurblį, ir elektrinį šildytuvą, kad vanduo būtų pašildytas greičiau. Tai naudinga išimtiniais atvejais, tačiau brangu, jei toks režimas paliekamas nuolat.

Jei elektros suvartojimas staiga smarkiai išaugo, verta valdiklyje patikrinti ne tik šildymo kreivę, bet ir papildomo kaitintuvo darbo valandas. Dažnas jo įsijungimas gali rodyti netinkamus nustatymus, per mažą vandens srautą, užsikimšusį filtrą, per mažus radiatorius arba tai, kad pats įrenginys nepakankamas namo šilumos poreikiui.

Ne kiekvieną didelę sąskaitą išsprendžia vienas mygtukas

Per aukšta šildymo kreivė yra dažna ir palyginti lengvai ištaisoma problema, tačiau ji nėra vienintelė. Daugiau elektros gali pareikalauti užsiteršęs lauko blokas, netinkamas vandens srautas, oras sistemoje, per dažnas atitirpinimas, blogai subalansuotos grindinio šildymo kilpos ar nepakankamo dydžio radiatoriai.

Didelę įtaką turi ir pats namas. Jei pro nesandarius langus, stogą ar sienas prarandama daug šilumos, žemesnė vandens temperatūra gali nebesugebėti palaikyti komforto. Tokiu atveju šildymo kreivės mažinimas problemos neišspręs – patalpos tiesiog pradės vėsti.

Įtarimą turėtų kelti ir labai trumpi šilumos siurblio darbo ciklai, dažni sustojimai, nuolatinis elektrinio kaitintuvo simbolis, neįprasti garsai arba situacija, kai įrenginys veikia be sustojimo, bet namuose vis tiek šalta. Montavimo klaidos, netinkamas įrenginio parinkimas ir prasta sistemos priežiūra gali mažinti efektyvumą bei trumpinti įrangos tarnavimo laiką.

Vis dėlto pirmas patikrinimas turėtų būti paprastas: ar šilumos siurblys negamina karštesnio vandens, nei tuo metu reikia namui. Daugelis savininkų bando taupyti naktį visiškai išjungdami šildymą, o ryte nustatydami aukštą temperatūrą. Šilumos siurbliui dažnai naudingesnis pastovus, ilgesnis ir žemesnės temperatūros darbas, o ne staigūs šuoliai.

Kartais keli valdiklyje sumažinti laipsniai komforto beveik nepakeičia, tačiau leidžia kompresoriui dirbti lengviau visą likusią žiemą. Svarbiausia nustatymus keisti palaipsniui, stebėti realius duomenis ir nebandyti aklai kopijuoti kaimyno reikšmių – net du šalia stovintys namai gali reikalauti visiškai skirtingos šildymo kreivės.