Hibridas mieste taupo, bet trumpose kelionėse gali vartoti daugiau už paprastą benziną: štai kodėl

Hibridinis automobilis perkamas tikintis vieno aiškaus rezultato – mažesnių degalų sąnaudų mieste. Tačiau atėjus žiemai kai kuriuos vairuotojus pasitinka visiškai kitoks vaizdas: nuvažiavus kelis kilometrus iki darbo, mokyklos ar parduotuvės, kompiuteris rodo 8, 10 ar dar daugiau litrų šimtui kilometrų. Kartais panašaus dydžio benzininis automobilis tokioje pačioje kasdienybėje atrodo net taupesnis.

Tai nebūtinai reiškia, kad hibridinė sistema sugedo ar gamintojas pateikė klaidingus skaičius. Dažniausiai automobilis paprasčiausiai nespėja pasiekti režimo, kuriame jo technologiniai pranašumai atsiskleidžia geriausiai. Kiekviena kelionė prasideda šaltu varikliu, vėsia baterija ir energijos reikalaujančiu salono šildymu, o maršrutas baigiasi kaip tik tada, kai sistema pagaliau pasiruošia dirbti ekonomiškiau.

Svarbi ir dar viena detalė: ne visi automobiliai, ant kurių užrašyta „hybrid“, veikia vienodai. Lengvasis hibridas, įprastas pilnas hibridas ir iš tinklo įkraunamas hibridas trumpose kelionėse gali parodyti visiškai skirtingą rezultatą.

Pirmosios minutės hibridui yra pačios brangiausios

Įprastas pilnas hibridas mieste taupo todėl, kad stabdant dalį energijos susigrąžina į bateriją, stovėdamas gali išjungti benzininį variklį, o nedideliu greičiu kartais trumpai važiuoja naudodamas vien elektros motorą. JAV Energetikos departamento duomenimis, būtent regeneracinis stabdymas, mažesnis tuščiosios eigos laikas ir elektros variklio pagalba suteikia hibridams pranašumą dažnai stabdant bei pajudant.

Tačiau šie pranašumai neatsiranda iš karto paspaudus užvedimo mygtuką. Šaltam benzininiam varikliui pirmiausia reikia įšilti, o išmetimo sistemai – pasiekti temperatūrą, kurioje veiksmingai dirba katalizatorius. Kol tai vyksta, variklis gali veikti net automobiliui sustojus arba važiuojant taip lėtai, kad šiltu oru tokioje situacijoje būtų naudojamas elektros motoras.

Gamintojai specialiai kuria sistemas, kurios variklį sušildytų greičiau. Pavyzdžiui, „Toyota“ yra aiškinusi, kad greitas darbinės temperatūros pasiekimas leidžia hibridui anksčiau išjungti benzininį variklį ir dažniau naudoti elektrinę sistemos dalį. Tai kartu parodo, kodėl šaltas startas yra toks svarbus: kol šis etapas nebaigtas, automobilis negali išnaudoti visų taupymo galimybių.

Jeigu kelionė trunka vos kelis kilometrus, variklis didelę jos dalį praleidžia šildamasis. Atvykus į vietą automobilis pastatomas, po kelių valandų atvėsta, o grįžtant visas procesas prasideda iš naujo. Taip per dieną gali įvykti keli brangūs įšilimo ciklai, bet beveik nė vieno ilgesnio ekonomiško važiavimo.

Trumpas atstumas išpučia ir borto kompiuterio parodymus. Varikliui sušilti sunaudotas degalų kiekis padalijamas iš labai mažo nuvažiuoto atstumo, todėl ekrane pasirodantis litrų šimtui kilometrų skaičius atrodo dramatiškai. Nuvažiavus dar keliolika kilometrų vidurkis paprastai pradėtų kristi, tačiau trumpame maršrute tam tiesiog nelieka laiko.

Žiemą baterija ir šildymas pakeičia visą skaičiavimą

Šaltis veikia ne tik benzininį variklį. Atvėsusi hibridinė baterija negali taip efektyviai priimti ir atiduoti energijos, todėl sistema gali dažniau naudoti vidaus degimo variklį. Kai kurių automobilių instrukcijose tiesiogiai nurodoma, kad esant žemai hibridinės sistemos temperatūrai elektrinio važiavimo režimas gali būti nepasiekiamas, o variklis įsijungia tam, kad sušiltų. Priežastimi gali tapti ir įjungtas priekinio stiklo apipūtimas.

Lietuvišką žiemą didelę reikšmę turi salono šildymas. Daugelyje pilnų hibridų pagrindinis šilumos šaltinis yra benzininio variklio aušinimo skystis, todėl paprašius salone palaikyti 22–24 laipsnius variklis gali būti laikomas įjungtas net tada, kai automobilio judėjimui jo galios nereikia. Kai kuriuose modeliuose įrengti papildomi elektriniai šildytuvai ar kitokie sprendimai, todėl konkretus poveikis priklauso nuo automobilio konstrukcijos.

JAV Energetikos departamento laboratorinių bandymų duomenimis, maždaug minus 7 laipsnių temperatūroje miesto režimu įprasto benzininio automobilio degalų ekonomija buvo apie 15 procentų prastesnė nei esant maždaug 25 laipsniams šilumos. Įprastų, iš tinklo neįkraunamų hibridų pablogėjimas siekė apie 30 procentų. Tai nereiškia, kad hibridas automatiškai sunaudos daugiau už kiekvieną benzininį modelį, tačiau jo procentinis pranašumas šaltyje gali sumažėti daug labiau, nei tikisi vairuotojas.

Padėtį dar pablogina apšalę langai, įjungtas galinio stiklo šildymas, ventiliatorius, šildomos sėdynės, žibintai ir drėgnas kelias. Kiekvienas atskiras vartotojas neatrodo pavojingas, tačiau kelių kilometrų maršrute jų sunaudota energija sudaro gana didelę visos kelionės dalį.

Todėl vasarą penkis litrus rodęs hibridas žiemą, kasdien važinėjamas tik iki netoliese esančio biuro ar darželio, gali pradėti rodyti septynis ar aštuonis. Tai nebūtinai gedimas – kartais tai tiesiog pats nepalankiausias įmanomas hibrido naudojimo scenarijus.

Hibridiniai automobiliai

Užrašas „hibridas“ dar nepasako, kiek automobilis taupys

Lengvasis hibridas, dažnai žymimas MHEV, vien elektra įprastai nevažiuoja. Nedidelis elektros motoras padeda benzininiam ar dyzeliniam varikliui pajudėti, leidžia anksčiau jį išjungti ir susigrąžina dalį energijos, tačiau ekonomijos skirtumas paprastai mažesnis nei pilno hibrido. JAV Energetikos departamentas pažymi, kad lengvieji hibridai kainuoja mažiau, bet suteikia mažesnę degalų taupymo naudą nei pilni hibridai.

Pilnas hibridas, arba HEV, turi galingesnį elektros motorą ir didesnę bateriją. Jis geriausiai atsiskleidžia šiltame miesto režime, kuriame daug stabdymo, lėto judėjimo ir pakankamai ilga kelionė, kad variklis spėtų sušilti. Tačiau bandymas bet kokia kaina važiuoti vien EV režimu ne visada padeda. „Toyota“ instrukcijose net perspėjama, kad pernelyg dažnas rankinio EV režimo naudojimas gali pabloginti bendrą degalų ekonomiją, nes sistema pati parenka, kada elektrą naudingiausia panaudoti.

Iš tinklo įkraunamas hibridas, arba PHEV, trumpoms kelionėms gali būti pats taupiausias – bet tik tada, kai baterija reguliariai įkraunama. Su pakankama įkrova daug kasdienių maršrutų gali būti įveikta beveik nenaudojant benzino. Baterijai išsekus automobilis pereina į hibridinį režimą, todėl reklamoje matytos itin mažos degalų sąnaudos nebeatspindi kasdienio naudojimo. EPA pabrėžia, kad PHEV degalų ekonomija turi būti vertinama atskirai važiuojant elektra ir išsekus įkraunamai baterijai.

Todėl dviejų kaimynų pasakojimai apie „hibrido sąnaudas“ gali visiškai skirtis ir abu būti teisingi. Vienas kasdien nuvažiuoja 30 kilometrų pilnu hibridu, kitas – tris kilometrus lengvuoju hibridu, o trečias turi PHEV, bet niekada jo nekrauna. Vien pavaros pavadinimo palyginimui neužtenka.

Kaip suprasti, ar didelės sąnaudos normalios

Pirmiausia nereikėtų automobilio vertinti pagal vieną kelionę iki parduotuvės. Daug realesnį vaizdą parodo viso degalų bako vidurkis arba bent keli šimtai kilometrų panašiomis sąlygomis. Borto kompiuterio rodmuo po dviejų kilometrų pirmiausia parodo šalto starto kainą, o ne ilgalaikį automobilio ekonomiškumą.

Trumpas keliones verta sujungti. Vietoje atskiro važiavimo į parduotuvę, paštomatą ir kitą miesto galą ekonomiškiau visus reikalus atlikti per vieną išvyką, kol variklis ir hibridinė sistema dar šilti. EPA taip pat rekomenduoja kelias trumpas išvykas jungti į vieną ilgesnę, nes pakartotiniai šalti startai didina degalų sąnaudas.

Automobilio nereikia ilgai šildyti stovint kieme. Hibridinė sistema pati valdo variklį, o ramiai pradėjus važiuoti jis paprastai sušyla greičiau nei ilgai veikdamas tuščiąja eiga. Be reikalo paliktas užvestas automobilis tik degina kurą nenuvažiuodamas nė metro.

Taip pat svarbu patikrinti padangų slėgį, nes šaltyje jis mažėja, o minkštesnės padangos padidina pasipriešinimą riedėjimui. Salono temperatūrą verta nustatyti protingai – labai aukštas šildymo reikalavimas trumpame maršrute gali priversti benzininį variklį veikti beveik visą laiką.

Jei automobilis daug sunaudoja ir ilgesnėse kelionėse, visiškai sušilęs, esant švelniam orui, priežasties jau verta ieškoti servise. Sąnaudas gali didinti netinkamos padangos, stabdžių pasipriešinimas, variklio temperatūros jutiklio ar termostato problema ir neatlikta priežiūra.

Hibridas nėra stebuklingas automobilis, kuriam fizikos dėsniai nebegalioja. Jis gali būti itin ekonomiškas mieste, tačiau tam reikia sąlygų, kuriomis sistema spėja panaudoti sukauptą energiją ir išjungti sušilusį variklį. Kasdien nuvažiuojant vos kelis kilometrus šaltyje, didžioji kelionės dalis tenka pačiam neefektyviausiam etapui.

Būtent todėl trumpame maršrute hibrido pranašumas gali beveik išnykti, o atskirais atvejais sąnaudų rodmuo net pranokti paprastesnio benzininio automobilio rezultatą. Ne todėl, kad elektrinė pavara nereikalinga, o todėl, kad automobilis kiekvieną kartą sustabdomas likus vos kelioms minutėms iki momento, kai pagaliau pradėtų taupyti.