7 vairavimo įpročiai, kurie priartina avarijas: daugelis juos daro net nesusimąstydami

Šiuolaikiniai automobiliai tapo protingesni nei bet kada. Jie įspėja apie kliūtį, palaiko atstumą, stebi eismo juostas, kartais net patys stabdo, jei vairuotojas sureaguoja per vėlai. Tačiau yra dalykas, kurio nei elektronika, nei brangiausia saugos sistema iki galo nesuvaldys – žmogaus įpročiai prie vairo.

Dauguma vairuotojų pavojų sieja su akivaizdžiais dalykais: alkoholiu, telefonu rankoje, dideliu greičiu ar pavojingu lenkimu. Tačiau avarijos dažnai prasideda ne nuo tokio aiškaus pažeidimo. Jos prasideda nuo kavos puodelio rankoje, per garsios muzikos, pernelyg ilgo pokalbio, netvarkos salone ar aklo pasitikėjimo navigacija. Tai smulkmenos, kurias žmonės kartoja kasdien, kol vieną kartą situacija kelyje pasikeičia per sekundę.

Karšta kava vairuojant gali tapti rimtu pavojumi

Kava automobilyje daugeliui tapo beveik rytinio ritualo dalimi. Važiuoji į darbą, sustoji degalinėje, pasiimi puodelį, įsidedi į laikiklį ir gurkšnoji pakeliui. Atrodo visiškai nekalta, ypač jei kelias pažįstamas, greitis nedidelis, o eismas ramus. Tačiau problema prasideda tada, kai reikia staigiai stabdyti arba sukti vairą.

Karštas gėrimas gali išsilieti ant rankų, kojų ar kelių. Nudegimas sukelia staigią, nevalingą reakciją – žmogus krūpteli, paleidžia vairą, staigiai pajuda arba bent akimirkai praranda dėmesį. O kelyje akimirka kartais reiškia labai daug. Net važiuojant miesto greičiu per vieną sekundę automobilis nuvažiuoja keliolika metrų. Todėl karštus gėrimus saugiausia gerti sustojus, o ne bandyti suderinti kavą, vairą, pavaras, posūkius ir dar ryto skubėjimą.

Viena ranka ant vairo – patogu, bet ne visada saugu

Dalis vairuotojų prie vairo sėdi taip, lyg būtų ant sofos. Viena ranka ant vairo viršaus, kita ant porankio, kartais vairas vos laikomas pirštais. Taip važiuoti gali atrodyti patogu, ypač ilgesniame kelyje, tačiau kritinėje situacijoje toks atsipalaidavimas gali kainuoti brangiai.

Jeigu į kelią staiga išbėga gyvūnas, iš šalutinio kelio išrieda automobilis ar priekyje staigiai stabdo transporto priemonė, vairuotojas turi reaguoti iš karto. Viena ranka arba netinkama rankų padėtis ant vairo sulėtina manevrą ir sumažina kontrolę. Saugiausia rankas laikyti taip, kad būtų galima greitai pasukti vairą abiem kryptimis, neprarandant automobilio valdymo. Tai nėra vairavimo mokyklos formalumas – tai įprotis, kuris kritiniu momentu gali nulemti, ar automobilis išliks savo juostoje.

Laisvų rankų įranga neatšaukia išsiblaškymo

Daugelis vairuotojų mano, kad jei telefonas nėra rankoje, problema išspręsta. Laisvų rankų įranga tikrai geriau nei žinutės rašymas ar telefono laikymas prie ausies, tačiau tai nereiškia, kad pokalbis visiškai nepaveikia dėmesio. Ypač jei jis ilgas, emocingas ar reikalaujantis sprendimų.

Vairuojant smegenys turi nuolat stebėti aplinką: ženklus, greitį, pėsčiuosius, sankryžas, atstumą iki kitų automobilių. Kai pokalbis tampa intensyvus, dalis dėmesio persikelia į pašnekovą. Vairuotojas gali žiūrėti į kelią, bet ne iki galo jį matyti. Mieste, kur situacija keičiasi kas kelias sekundes, tai ypač pavojinga. Todėl svarbius pokalbius geriau atidėti, o jei skambutis būtinas – kalbėti trumpai ir be emocinių aiškinimųsi.

Kodėl lėtas vairavimas ne visada yra saugus

Per garsi muzika atima dalį kelio pojūčio

Muzika automobilyje padeda atsipalaiduoti, išlaikyti nuotaiką ar neužmigti ilgame kelyje. Tačiau kai garsas tampa per didelis, vairuotojas praranda svarbią informacijos dalį. Kelyje girdėti ne tik variklis ar muzika. Girdimos sirenos, signalai, stabdymas, padangų garsai, keisti automobilio bildesiai ar kito eismo dalyvio įspėjimas.

Jei muzika salone groja taip garsiai, kad negirdėti aplinkos, vairuotojas tampa tarsi uždarytas burbule. Jis vėliau pastebi greitosios pagalbos automobilį, gali neišgirsti kito vairuotojo signalo ar nepastebėti savo automobilio gedimo požymių. Be to, labai ritminga ir garsi muzika kai kuriuos žmones skatina važiuoti agresyviau, staigiau greitėti ir mažiau kantriai reaguoti į kitus. Saugus garsas yra toks, kuris leidžia mėgautis muzika, bet neatjungia nuo kelio.

Navigacija padeda, bet ji neturi vairuoti už jus

Navigacijos programėlės šiandien naudojamos net tada, kai maršrutas pažįstamas. Jos rodo kamščius, remontus, greitesnius aplinkkelius, todėl vairuotojai priprato jomis pasitikėti beveik aklai. Tačiau navigacija gali vėluoti, netiksliai nurodyti posūkį arba pasiūlyti manevrą, kuris konkrečioje situacijoje nėra saugus.

Viena dažniausių klaidų – bandymas paskutinę sekundę „spėti“ į posūkį. Vairuotojas pamato, kad navigacija rodo sukti, staigiai persirikiuoja, kerta juostas, stabdo ar suka ten, kur jau per vėlu. Tokie manevrai ypač pavojingi žieduose, sankryžose ir intensyviame miesto eisme. Jei posūkį praleidote, saugiausia ne panikuoti, o važiuoti toliau. Navigacija perskaičiuos maršrutą, o prarastos kelios minutės yra niekis palyginti su eismo įvykiu.

Staigus startas užsidegus žaliai šviesai

Žalias šviesoforo signalas daugeliui reiškia vieną dalyką – galima važiuoti. Tačiau patyrę vairuotojai žino, kad sankryžoje vien žalia šviesa dar negarantuoja saugumo. Visada gali atsirasti tas, kuris bandė pralėkti per geltoną, pavėlavo sustoti arba sąmoningai įvažiavo degant raudonam signalui.

Staigus pajudėjimas iš vietos ypač pavojingas didelėse sankryžose, kur matomumą gali riboti kitos transporto priemonės. Užtenka vienos sekundės žvilgsnio į kairę ir dešinę, kad įsitikintumėte, jog kelias tikrai laisvas. Tai nereiškia, kad reikia stovėti ir trukdyti eismui, bet pirmas metras po žalio signalo turėtų būti apgalvotas, o ne impulsyvus. Kartais ramus startas apsaugo nuo smūgio į šoną.

Palaidi daiktai salone avarijos metu tampa pavojingi

Automobilio salone dažnai mėtosi visko: vandens buteliai, įrankiai, skėčiai, sportiniai krepšiai, vaikiški žaislai, nešiojami kompiuteriai, pirkinių maišai. Kol važiuojama ramiai, jie atrodo nepavojingi. Tačiau staigaus stabdymo ar susidūrimo metu net lengvas daiktas gali skrieti per saloną didžiule jėga.

Ypač pavojingi sunkūs daiktai ant galinės sėdynės ar bagažo lentynos. Įrankių dėžė, nepritvirtintas gesintuvas ar sunkus krepšys avarijos metu gali sužeisti keleivius taip pat rimtai kaip smūgis iš išorės. Todėl sunkesnius daiktus reikia laikyti bagažinėje, kuo žemiau, o jei įmanoma – pritvirtinti. Salone turėtų likti tik tai, kas tikrai būtina ir kas negali virsti pavojingu sviediniu.

Saugumas prasideda ne nuo automobilio, o nuo įpročių

Daug eismo įvykių įvyksta ne todėl, kad vairuotojas nemokėjo vairuoti. Jie įvyksta todėl, kad žmogus buvo per daug atsipalaidavęs, per daug pasitikėjo savimi arba kartojo įprotį, kuris iki tol niekada nesukėlė problemų. Bet kelias ne visada duoda antrą progą. Kartais pakanka vieno išsiliejusio kavos puodelio, vieno nepažiūrėjimo į sankryžą ar vieno staigaus manevro pagal navigaciją.

Gera žinia ta, kad daugelį šių rizikų galima sumažinti be jokių išlaidų. Tereikia kitaip laikyti vairą, sumažinti muziką, atidėti pokalbį, pritvirtinti daiktus ir nepasiduoti skubėjimui. Automobilio technologijos gali padėti, bet atsakomybės jos nepanaikina. Saugiausias vairuotojas yra ne tas, kuris mano viską kontroliuojantis, o tas, kuris supranta, kaip greitai paprasta smulkmena gali virsti pavojumi.