Prie Europos artėja pavojinga karščio banga: pietuose kalbama net apie +50 °C ribą ar net daugiau

Europoje vėl bręsta karščio scenarijus, kuris labiausiai turėtų sunerimti tuos, kurie artimiausiomis dienomis ar rugpjūčio pradžioje planuoja keliones į pietus. Kol Lietuvoje vasara dažnai svyruoja tarp lietaus, vėjo ir kelių šiltesnių dienų, Viduržemio jūros regione situacija gali tapti visai kitokia: prognozės rodo naują karšto oro įsiveržimą, o kai kuriuose modelių scenarijuose pietinėse Europos dalyse minima net +50 °C riba.

Tai nereiškia, kad tokia temperatūra apims visą Europą ar kad Lietuva staiga taps Sachara. Tačiau pats faktas, kad pietų Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje ir aplinkiniuose regionuose vėl kalbama apie ekstremalų karštį, rodo, jog paskutinės liepos dienos ir rugpjūčio pradžia gali tapti vienu sunkiausių šios vasaros laikotarpių. Ypač tiems, kurie tuo metu ilsėsis kurortuose, keliaus automobiliu, lankys miestus ar gyvens be gero kondicionavimo.

Pasaulinė meteorologijos organizacija jau yra perspėjusi, kad Europa yra vienas sparčiausiai šylančių žemynų, o ekstremalios temperatūros tampa dažnesnės, intensyvesnės ir ilgesnės. WMO duomenimis, Europoje ir Šiaurės Afrikoje šią vasarą išlieka stiprus signalas dėl aukštesnės nei įprasta temperatūros, o liepos–rugpjūčio–rugsėjo sezonui pietų Europoje ir Šiaurės Afrikoje prognozuojama padidėjusi šiltesnių nei norma sąlygų tikimybė.

Pavojingiausia zona – Pietų Europa

Didžiausia rizika artimiausiu metu siejama su pietine žemyno dalimi. Būtent ten karšto oro masės iš Šiaurės Afrikos dažniausiai pirmiausia atsiremia į Ispaniją, Italiją, Graikiją ir Balkanų regioną. Tokiose situacijose temperatūra ne tik pakyla dieną, bet ir nebepakyla tik trumpam – ji laikosi, kaupiasi miestuose, įkaitina pastatus, asfaltą, viešbučių kambarius, transportą ir žmonių organizmus.

Italijos meteorologijos tarnyba artimiausioms dienoms jau nurodo aukštas temperatūras Sardinijoje, Apulijoje, Bazilikatoje, Kalabrijoje ir Sicilijoje, kai vietomis dienos metu gali būti 37–39 °C. Tai oficiali artimiausio laikotarpio prognozė, tačiau ilgesnio laikotarpio modeliai rodo, kad po laikino atoslūgio rugpjūčio pradžioje karštis gali vėl stiprėti.

Ispanija taip pat išlieka viena jautriausių vietų. Šalies meteorologijos tarnyba AEMET nuolat skelbia prognozes ir įspėjimus skirtingiems regionams, nes karštis čia gali labai skirtis tarp pakrančių, salų ir žemyninės dalies. Būtent pietinės ir vidinės Ispanijos teritorijos per karščio bangas dažnai pasiekia pavojingiausias reikšmes.

Kai prognozėse pradedama minėti +45 °C ar net prie +50 °C artėjanti riba, tai nebėra paprastas „karštas oras atostogoms“. Tokia temperatūra tampa pavojinga net sveikam žmogui, jei jis ilgai būna saulėje, vaikšto po miestą, geria per mažai vandens ar nakvoja patalpose, kurios nespėja atvėsti.

Prie Europos artėja pavojinga karščio banga: pietuose kalbama net apie +50 °C ribą ar net daugiau

Kodėl rugpjūčio pradžia gali būti tokia sunki

Rugpjūčio pradžia Pietų Europoje dažnai būna natūraliai karšta, tačiau šiemet nerimą kelia ne vien pats termometro skaičius. Pavojingiausias derinys yra ilgas karštis, sausra, mažai vėjo ir šiltos naktys. Kai naktį temperatūra nenukrenta žemiau +25 °C, žmogaus organizmas nespėja atsigauti. Tokios naktys ypač pavojingos vyresniems žmonėms, mažiems vaikams, širdies ir kraujotakos ligomis sergantiems žmonėms bei tiems, kurie gyvena ar ilsisi be kondicionieriaus.

Karščio banga nėra tik nemalonus prakaitavimas. Ji veikia širdį, kraujospūdį, miegą, reakciją, nuotaiką ir darbingumą. Žmonės pradeda prasčiau miegoti, lėčiau mąstyti, greičiau pavargsta, dažniau daro klaidas. Turistams tai ypač pavojinga todėl, kad atostogaujant dažnai norisi „išnaudoti dieną“ – eiti į senamiestį per patį karštį, važiuoti į ekskursiją, stovėti eilėje prie lankytinų objektų ar ilgai būti paplūdimyje.

Šiemet papildomą nerimą kelia ir gaisrų rizika. Sausas karštis, vėjas ir išdegusi augmenija gali labai greitai paversti atskirą užsidegimą nekontroliuojamu gaisru. Kai kuriose Europos dalyse jau fiksuojami rimti miškų gaisrai ir evakuacijos, todėl keliaujant po pietus svarbu stebėti ne tik temperatūrą, bet ir vietos tarnybų pranešimus apie gaisringumą bei uždarytus kelius.

Ką tai reiškia lietuviams

Lietuvai +50 °C scenarijus negresia, tačiau tai nereiškia, kad ši karščio banga mūsų neliečia. Pirmiausia ji svarbi keliautojams. Rugpjūčio pradžia yra pats atostogų pikas, kai lietuviai skrenda į Graikiją, Italiją, Ispaniją, Kiprą, Turkiją, keliauja automobiliu per Lenkiją, Čekiją, Austriją, Kroatiją ar Balkanus. Jei pietuose temperatūra artės prie ekstremalių ribų, kelionės planai gali keistis labai greitai.

Tai gali reikšti uždarytus pėsčiųjų maršrutus, atšauktas ekskursijas, ribojamą lankymąsi kai kuriuose objektuose, gaisrų pavojų, prastesnes sąlygas kelionėms automobiliu ir net problemas viešajame transporte. Miestuose, kur akmuo ir asfaltas sugeria šilumą, realus pojūtis gali būti daug sunkesnis nei rodo termometras pavėsyje.

Pačioje Lietuvoje rugpjūtis taip pat neturėtų būti vėsus. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ilgalaikėje prognozėje nurodoma, kad rugpjūčio pirmoje pusėje oro temperatūra Lietuvoje bus apie 1 °C aukštesnė už standartinę klimato normą, o kritulių kiekis – iki 20 proc. mažesnis. Visam rugpjūčiui prognozuojama iki 1,5 °C aukštesnė nei įprasta temperatūra ir iki 15 proc. mažiau kritulių.

Tai nėra pietietiškas ekstremumas, bet Lietuvai svarbi kita problema: sausėjanti žemė, didesnis miškų gaisringumas, prastesnė savijauta tvankiomis dienomis ir sunkesnės sąlygos jautresniems žmonėms. Jei pietinė Europa virs karščio katilu, dalis šilto oro vėliau gali pasiekti ir centrinę bei rytinę žemyno dalį, todėl mūsų orai taip pat gali tapti labiau permainingi.

Kodėl +50 °C riba tokia pavojinga

Penkiasdešimt laipsnių pavėsyje skamba beveik neįtikėtinai, tačiau ši riba Europoje jau nebėra vien teorinė. Tai temperatūra, kai įprastas miesto gyvenimas pradeda strigti. Metaliniai paviršiai įkaista, automobiliai tampa orkaitėmis, šaligatviai ir aikštės išlaiko karštį iki vėlaus vakaro, o patalpos be kondicionavimo gali tapti pavojingos.

Tokio karščio metu paprastas pasivaikščiojimas vidurdienį gali baigtis perkaitimu. Rizika dar labiau didėja, jei žmogus vartoja alkoholį, mažai geria vandens, vilki tamsius drabužius, miega prastai arba bando aktyviai sportuoti. Didžiausia klaida – manyti, kad karštis pavojingas tik silpniems. Esant ekstremalioms temperatūroms, organizmas gali perkaisti ir visiškai sveikam žmogui.

Pasaulinė meteorologijos organizacija pabrėžia, kad karščio bangos nėra apibrėžiamos vien vienu skaičiumi – jos priklauso nuo vietos normų, trukmės ir poveikio žmonėms. Kitaip tariant, pavojinga gali būti ne tik absoliuti temperatūra, bet ir tai, kiek ilgai ji tęsiasi, ar atvėsta naktimis ir ar žmonės turi galimybę apsisaugoti.

Kaip ruoštis, jei kelionė jau suplanuota

Jei artimiausiomis dienomis ar rugpjūčio pradžioje vykstate į Pietų Europą, verta dar kartą peržiūrėti kelionės planą. Ekskursijas ir pasivaikščiojimus geriau planuoti anksti ryte arba vakare, o vidurdienį skirti poilsiui vėsesnėje vietoje. Reikėtų vengti ilgo buvimo atviroje saulėje nuo maždaug 11 iki 17 valandos, turėti vandens, galvos apdangalą, lengvus šviesius drabužius ir nepasikliauti vien tuo, kad „viešbutyje bus gerai“.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti keliones su vaikais ir vyresniais žmonėmis. Vaikai greičiau perkaista, o senjorai ne visada laiku pajunta troškulį ar silpnumą. Jei viešbutyje nėra patikimo kondicionieriaus, verta iš anksto pasidomėti, ar kambarys nebus pietinėje pusėje, ar yra galimybė keisti numerį, ar netoliese yra vėsesnių viešų erdvių.

Taip pat būtina sekti vietos meteorologijos tarnybų, civilinės saugos ir savivaldybių pranešimus. Pietų Europoje karščio bangos metu taisyklės gali keistis greitai: vieną dieną leidžiama lankytis gamtos parkuose, kitą dieną jie gali būti uždaryti dėl gaisrų rizikos.

Ši vasara dar nepasakė paskutinio žodžio

Svarbiausia šioje situacijoje – ne panika, o suvokimas, kad karščio bangos Europoje tampa vis rimtesnės. Liepos pabaiga ir rugpjūčio pradžia gali parodyti, kaip greitai vasaros atostogų fonas gali virsti pavojinga meteorologine situacija. Ypač regionuose, kurie lietuviams atrodo įprasti, pažįstami ir saugūs: Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje ar Kroatijoje.

Kol kas oficialios artimiausių dienų prognozės kai kuriose Italijos dalyse kalba apie 37–39 °C, tačiau ilgesnio laikotarpio karšto oro scenarijai pietuose rodo, kad rugpjūčio pradžioje situacija gali vėl aštrėti. Todėl +50 °C riba neturėtų būti suprantama kaip garantuotas skaičius kiekvienam kurortui, bet kaip įspėjimas, kokio masto karštis gali formuotis blogiausiai paveiktose vietovėse.

Europai tai tampa nauja vasaros realybe: nebe klausimas, ar bus karšta, o klausimas, kiek ilgai karštis laikysis, kiek naktų neleis atsikvėpti ir kiek žmonių spės į tai sureaguoti laiku. Lietuviams, planuojantiems keliones į pietus, artimiausios savaitės gali tapti priminimu, kad vasaros atostogos šiandien prasideda ne nuo lagamino, o nuo orų įspėjimų patikrinimo.