Penkerius metus vairavo „Tesla“ ir suprato vieną dalyką: didžiausia elektromobilių baimė buvo gerokai perdėta

Elektromobiliai vis dar kelia daug ginčų. Vieni juos giria dėl mažesnių eksploatacijos išlaidų, tylos ir patogaus įkrovimo namuose. Kiti iki šiol abejoja: ar užteks nuvažiuojamo atstumo, ką daryti žiemą, kiek kainuos baterija, ar nereikės valandų valandas sėdėti prie įkrovimo stotelės. Būtent šios baimės dažnai sustabdo žmones, kurie teoriškai jau svarstytų elektromobilį, bet praktiškai dar nedrįsta atsisakyti benzino ar dyzelino.

Vienas „Tesla“ savininkas iš Ajovos, Jungtinėse Valstijose, šias abejones pažinojo labai gerai. Prieš pirkdamas savo pirmą elektromobilį jis turėjo beveik visus klasikinius klausimus: kiek laiko reikės krauti automobilį, kaip jis elgsis ilgesnėse kelionėse, kas nutiks šaltą žiemą ir ar vieną dieną neteks susidurti su brangiu baterijos keitimu. Dabar, po daugiau nei penkerių metų ir daugiau kaip 100 tūkst. mylių su „Tesla“, jis sako, kad didžiausia baimė pasirodė esanti ne tokia svarbi, kaip atrodė iš pradžių.

Jo išvada paprasta: elektromobilio turėjimas nėra nuolatinis laukimas prie įkroviklio. Didžiausias pokytis yra tas, kad nebereikia važiuoti į degalinę.

Prieš pirkdamas jis galvojo taip pat, kaip daugelis

Elektromobilio skeptikai dažnai kartoja tuos pačius argumentus. Jie įsivaizduoja, kad automobilį reikės nuolat krauti, kad ilgesnė kelionė taps logistiniu galvosūkiu, o žiemą baterija tiesiog „numirs“ greičiau nei norėtųsi. Tokios baimės nėra visiškai iš piršto laužtos. Elektromobiliai tikrai turi kitokią naudojimo logiką nei benzininiai automobiliai, o nuvažiuojamas atstumas, įkrovimo tinklas ir temperatūra yra svarbūs dalykai.

Tačiau problema ta, kad daug žmonių elektromobilį vertina pagal degalinės logiką. Jie galvoja: jei benziną pilu tada, kai bakas tuščias, tai elektromobilį reikės „pildyti“ taip pat – važiuoti į stotelę, stovėti, laukti, planuoti. Būtent ši mintis ir sukuria įspūdį, kad elektromobilis bus nepatogus.

Ajovos „Tesla“ vairuotojas pripažino, kad anksčiau ir pats žiūrėjo į elektromobilius skeptiškai. Jis net juokdavosi iš jų, kol galiausiai pats pradėjo važinėti „Tesla Model Y“. Tada paaiškėjo, kad daugelis baimių buvo paremtos ne realia patirtimi, o įsivaizdavimu, kaip elektromobilis turėtų veikti.

Didžiausias pokytis – ne įkrovimas, o degalinių nebuvimas

Jo teigimu, esminis dalykas, kurio benzininių automobilių savininkai dažnai nesupranta, yra tas, kad elektromobilio nereikia „krauti“ taip, kaip pildomas bakas. Jei turite galimybę krauti namuose, automobilis tiesiog prijungiamas vakare, o ryte jau laukia paruoštas.

Tai visiškai pakeičia kasdienį įprotį. Nebereikia specialiai užsukti į degalinę po darbo, stovėti eilėje, žiūrėti į kainas švieslentėje, pilti degalus per lietų ar šalčius. Automobilis tampa panašus į telefoną: grįžai, prijungei, ryte naudoji toliau.

Būtent šis paprastumas dažnai ir nustebina naujus elektromobilių savininkus. Kol žmogus vairuoja benzininį ar dyzelinį automobilį, degalinė atrodo kaip savaime suprantama kasdienybės dalis. Tik nustojus ten važiuoti pajunti, kiek daug smulkių nepatogumų dingsta.

Žinoma, tai labiausiai galioja tiems, kurie gali krauti automobilį namuose arba darbe. Jei žmogus gyvena daugiabutyje be įkrovimo galimybės, patirtis gali būti visai kitokia. Tada viešos įkrovimo stotelės tampa daug svarbesnės, o planavimo daugiau. Tačiau tiems, kurie turi nuosavą įkrovimo vietą, elektromobilio kasdienybė dažnai tampa paprastesnė, nei atrodė prieš pirkimą.

„Nuvažiuojamo atstumo baimė“ jam tapo mitu

Viena didžiausių elektromobilių baimių vadinama nuvažiuojamo atstumo nerimu. Žmogus bijo, kad baterijos neužteks, kad stotelė bus per toli, kad šaltą dieną automobilis staiga liks be energijos. Ši baimė ypač stipri tiems, kurie dar nėra ilgesnį laiką naudoję elektromobilio.

Tačiau patyręs „Tesla“ vairuotojas sako, kad jo mąstymas pasikeitė. Jis nebeklausia, ar automobilis „išlaikys visą savaitę“. Vietoj to jis klausia: ar rytoj ryte jis bus pakankamai įkrautas? Ir jei automobilis vakare prijungiamas namuose, atsakymas beveik visada yra taip.

Tai svarbus skirtumas. Benzininio automobilio savininkas dažnai važinėja tol, kol degalų lieka mažai, tada ieško degalinės. Elektromobilio savininkas, turintis įkrovimą namuose, gali pradėti kiekvieną rytą su pakankamu energijos kiekiu. Ne visada su 100 procentų, ir to dažniausiai nereikia. Bet su tiek, kiek pakanka dienai.

Daugumai žmonių kasdieniai maršrutai nėra šimtai kilometrų. Darbas, parduotuvė, vaikų nuvežimas, trumpi reikalai mieste ar užmiestyje dažniausiai sunaudoja tik dalį baterijos. Todėl realiame gyvenime nuvažiuojamo atstumo baimė dažnai būna didesnė prieš pirkimą nei po kelių mėnesių naudojimo.

Ilgos kelionės vis tiek reikalauja planavimo

Vis dėlto būtų neteisinga sakyti, kad elektromobilis visiškai niekuo nesiskiria nuo benzininio automobilio. Ilgose kelionėse planavimo yra daugiau. Reikia žinoti, kur bus greitojo įkrovimo stotelės, kiek laiko truks sustojimai, ar stotelės veiks, ar jos neužimtos. Tai ypač aktualu keliaujant per mažiau pažįstamus regionus.

Tačiau patyrę elektromobilių vairuotojai dažnai sako, kad prie to greitai priprantama. Sustojimai derinami su kava, tualetu, maistu ar trumpu poilsiu. Jei infrastruktūra gera, kelionė netampa tokia sudėtinga, kaip atrodo skeptikams.

„Tesla“ atveju daugelyje rinkų didelį vaidmenį atlieka ir „Supercharger“ tinklas, kuris buvo viena priežasčių, kodėl šio gamintojo automobiliai tapo patrauklūs ilgoms kelionėms. Vairuotojas mato stoteles navigacijoje, automobilis planuoja sustojimus, o baterija gali būti paruošiama greitesniam įkrovimui dar prieš atvykstant.

Lietuvoje ir aplink ją situacija taip pat keičiasi. Įkrovimo stotelių daugėja, bet patirtis dar labai priklauso nuo maršruto, sezono, automobilio modelio ir to, ar vairuotojas turi galimybę krauti namuose. Todėl prieš perkant elektromobilį verta ne tik žiūrėti į deklaruojamą nuvažiuojamą atstumą, bet ir realiai įsivertinti savo maršrutus.

Žiema išlieka svarbus klausimas

Ajova, kaip ir Lietuva, nėra vieta, kur visus metus šilta. Žiema elektromobiliams išlieka svarbus išbandymas. Šaltis mažina baterijos efektyvumą, daugiau energijos reikia salonui šildyti, o trumpose kelionėse sąnaudos gali pastebimai išaugti. Todėl žmogus, svarstantis elektromobilį Lietuvoje, turi šį klausimą vertinti rimtai.

Tačiau tai nereiškia, kad elektromobilis žiemą tampa nenaudojamas. Reikia tiesiog suprasti, kad realus nuvažiuojamas atstumas šaltuoju metu bus mažesnis nei vasarą. Jei automobilis laikomas lauke, jei dažnai važiuojama trumpais atstumais, jei šildymas naudojamas intensyviai, skirtumas gali būti akivaizdus.

Didelis privalumas atsiranda tada, kai automobilis kraunamas namuose. Tokiu atveju galima ryte išvažiuoti su pašildytu salonu, kol automobilis dar prijungtas prie elektros. Tai reiškia, kad dalis energijos šildymui paimama ne iš baterijos kelionės metu, o iš tinklo. Tokie maži įpročiai žiemą padeda sumažinti nepatogumus.

Todėl žiema nėra argumentas prieš elektromobilį visiems. Ji yra argumentas rinktis modelį protingai, nepasitikėti vien reklaminiais kilometrais ir įvertinti, ar turite patogią įkrovimo galimybę.

Baterijos baimė dažnai didesnė už realią riziką

Kita dažna baimė – baterijos keitimas. Žmonės įsivaizduoja, kad po kelių metų akumuliatorius staiga taps bevertis, o remontas kainuos tiek, kiek pusė automobilio. Ši baimė suprantama, nes baterija iš tiesų yra viena brangiausių elektromobilio dalių.

Tačiau realybėje dauguma elektromobilių baterijų nedyla taip greitai, kaip bijoma. Talpa mažėja palaipsniui, o ne per naktį. Po kelerių metų automobilis gali nuvažiuoti šiek tiek mažiau nei naujas, bet tai nereiškia, kad jis tampa netinkamas naudoti. Daug kas priklauso nuo baterijos chemijos, gamintojo, klimato, įkrovimo įpročių ir automobilio naudojimo intensyvumo.

Patyrę elektromobilių vairuotojai dažnai pabrėžia, kad didžiausias skirtumas atsiranda psichologiškai. Pradžioje žmogus nuolat stebi procentus, kilometrus ir įkrovimo planą. Po kurio laiko tai tampa įprasta, kaip kadaise tapo įprasta stebėti degalų rodyklę.

Vis dėlto baterijos tausojimo taisyklės svarbios. Kasdien nebūtina krauti iki 100 procentų, jei to nereikia. Ilgam laikui nereikėtų palikti automobilio visiškai pilno ar beveik tuščio. Greitąjį įkrovimą geriausia palikti kelionėms. Tokie įpročiai padeda ilgiau išlaikyti baterijos būklę.

Kam elektromobilis tinka labiausiai

Ši istorija nereiškia, kad elektromobilis tinka visiems be išimties. Didžiausią naudą jis duoda tiems, kurie gali krauti namuose arba darbe, turi gana aiškius kasdienius maršrutus ir nenori nuolat važinėti į degalines. Jei žmogus gyvena nuosavame name ar turi įkrovimo vietą prie daugiabučio, elektromobilis gali tapti labai patogus.

Jei įkrovimo galimybės nėra, viskas sudėtingiau. Tada reikia priklausyti nuo viešųjų stotelių, planuoti laiką ir kartais susidurti su užimtais ar neveikiančiais įkrovikliais. Tokiu atveju elektromobilis vis tiek gali tikti, bet patirtis bus ne tokia sklandi.

Taip pat svarbu, kokius atstumus žmogus dažniausiai važiuoja. Jei kasdienis maršrutas nedidelis, net vidutinės baterijos elektromobilis gali visiškai patenkinti poreikius. Jei dažnai važiuojama ilgi atstumai, verta rinktis modelį su didesniu realiu nuvažiuojamu atstumu ir greitesniu įkrovimu.

Todėl prieš perkant svarbiausia ne klausti, ar elektromobiliai apskritai geri, o ar konkretus elektromobilis tinka konkrečiam gyvenimui.

Didžiausia pamoka – patogumas atsiranda ne ten, kur jo tikiesi

Ajovos „Tesla“ vairuotojo patirtis įdomi tuo, kad jo nuomonę pakeitė ne vien technologijos ar pagreitis. Jį labiausiai nustebino kasdienybės paprastumas. Ne tas momentas, kai automobilis greitai įsibėgėja. Ne didelis ekranas salone. Ne tyla. O tai, kad degalinės dingo iš gyvenimo.

Kol žmogus nepatiria tokios kasdienybės, sunku suprasti, kodėl elektromobilių savininkai apie tai tiek kalba. Juk įkrovimas skamba kaip dar vienas rūpestis. Tačiau jei automobilis kraunamas namuose, tai tampa ne rūpesčiu, o foniniu veiksmu. Kaip įkrauti telefoną.

Tai ir yra didžiausias skirtumas tarp baimės prieš pirkimą ir realaus naudojimo. Prieš pirkimą žmogus galvoja apie kraštutines situacijas: ilgas keliones, šalčius, tuščią bateriją, brangų remontą. Po kelių metų naudojimo jis dažniau vertina paprastus dalykus: ryte automobilis paruoštas, degalinėje stoti nereikia, kasdienė kelionė kainuoja mažiau, o baimė dėl nuvažiuojamo atstumo tampa daug mažesnė.

Elektromobilis nėra idealus sprendimas visiems. Bet ši istorija rodo, kad dalis baimių dingsta tada, kai automobilis naudojamas ne teoriškai, o kasdien. Ir kartais didžiausias elektromobilio privalumas pasirodo ne baterijos dydis, ne technologijos ir ne reklaminiai kilometrai, o labai paprastas dalykas: grįžti namo, prijungti laidą ir ryte išvažiuoti nebegalvojant apie degalinę.