Čiužinys gali susidėvėti gerokai anksčiau: viena priežiūros klaida palieka įdubimus visam laikui
Patalynę dažnas keičia bent kartą per savaitę, tačiau pats čiužinys mėnesių mėnesius lieka nepaliestas. Ant jo kaupiasi dulkės, prakaitas, negyvos odos dalelės ir kiti nešvarumai, o tose pačiose vietose kiekvieną naktį tenka didžiausias kūno svoris. Ilgainiui čiužinys gali pradėti skleisti nemalonų kvapą, jame atsiranda įdubimų, o miegas tampa nebe toks patogus kaip anksčiau.
Čiužinio nereikia kas savaitę plauti ar nuolat apversti. Tačiau keli reguliariai atliekami veiksmai gali pastebimai pailginti jo naudojimo laiką. Svarbiausia žinoti, kad ne visi čiužiniai prižiūrimi vienodai: vienus galima apversti ant kitos pusės, o kitus – tik pasukti galvūgaliu į kojūgalį.
Čiužinį verta išsiurbti kartą per mėnesį
Net jeigu čiužinys visuomet uždengtas paklode, jo paviršiuje vis tiek kaupiasi smulkios dulkės ir odos dalelės. Jos patenka pro audinį, nusėda siūlėse, kraštuose ir vietose aplink sagas ar dekoratyvinius įsiuvus.
Maždaug kartą per mėnesį čiužinį verta kruopščiai išsiurbti dulkių siurbliu, naudojant minkštiems baldams skirtą antgalį. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti kraštams ir siūlėms, kur nešvarumai kaupiasi greičiausiai. Stipriai spausti antgalio nereikia – svarbiau lėtai pereiti visą paviršių.
Keičiant patalynę čiužinį naudinga bent 20–30 minučių palikti neuždengtą. Jeigu leidžia oras, tuo metu verta atidaryti langą. Per naktį čiužinys sugeria dalį kūno išskiriamos drėgmės, todėl trumpas vėdinimas padeda jai pasišalinti.
Ypač svarbu čiužinio iš karto neužkloti ryte, jeigu miegamajame vėsu arba drėgna. Pakanka atlenkti antklodę ir leisti lovai išsivėdinti, kol ruošiatės dienai. Nuolat uždarame ir drėgname paviršiuje greičiau atsiranda nemalonus kvapas, o blogai vėdinamoje lovoje gali pradėti kauptis drėgmė.
Gilesnį valymą verta atlikti maždaug du kartus per metus. Jo metu čiužinys išsiurbiamas iš abiejų prieinamų pusių, nuvalomos dėmės, patikrinamas lovos pagrindas ir išvėdinama visa konstrukcija.
Dėmių nereikėtų mirkyti vandeniu
Didžiausia klaida valant čiužinį – ant dėmės pilti daug vandens arba valiklio. Skystis gali prasiskverbti į vidinius putų, latekso ar kitų medžiagų sluoksnius, kurie džiūsta labai lėtai. Iš išorės čiužinys jau gali atrodyti sausas, nors viduje dar lieka drėgmės.
Šviežią dėmę pirmiausia reikia sugerti sausu popieriniu rankšluosčiu ar švaria šluoste. Dėmės nereikėtų stipriai trinti, nes taip nešvarumai tik įspaudžiami giliau į audinį. Geriau švelniai spausti nuo kraštų į centrą.
Valymui pakanka nedidelio kiekio švelnaus valiklio ir vos drėgnos mikropluošto šluostės. Po valymo vietą būtina gerai išdžiovinti. Galima praverti langą, įjungti ventiliatorių arba čiužinį kelioms valandoms palikti neuždengtą. Patalynę galima kloti tik visiškai išdžiūvus audiniui.
Nemaloniems kvapams dažnai naudojama kepimo soda. Plonas jos sluoksnis paskleidžiamas ant sauso čiužinio paviršiaus, paliekamas kelioms valandoms ir kruopščiai išsiurbiamas. Soda gali sugerti dalį kvapo ir drėgmės, tačiau ji nepakeičia dėmių valymo ir nepašalina giliai čiužinyje esančių nešvarumų.
Jeigu čiužinyje jaučiamas nuolatinis pelėsio kvapas, atsirado tamsių dėmių arba jis ilgą laiką buvo šlapias, vien sodos gali nepakakti. Tokiu atveju svarbu įvertinti, ar čiužinį dar saugu naudoti. Pelėsis gali būti išplitęs vidiniuose sluoksniuose, kurių išvalyti namų sąlygomis beveik neįmanoma.
Vartyti galima ne kiekvieną čiužinį
Čiužinio padėties keitimas padeda tolygiau paskirstyti apkrovą. Jeigu žmogus daugelį metų miega toje pačioje vietoje ir čiužinys nejudinamas, ties pečiais, klubais ir juosmeniu gali susiformuoti nuolatinės įdubos.
Daugumą čiužinių rekomenduojama kas tris–šešis mėnesius pasukti 180 laipsnių kampu, kad galvūgalio pusė atsidurtų ties kojomis. Tai ypač naudinga, jeigu du žmonės labai skiriasi kūno svoriu arba dažniausiai miega toje pačioje lovos pusėje.
Tačiau apversti čiužinį ant kitos pusės galima tik tada, kai gamintojas nurodo, kad jis yra dvipusis. Daugelis šiuolaikinių čiužinių turi aiškiai suformuotą viršutinį komforto sluoksnį, o jų apatinė dalis nėra skirta miegoti. Apvertus tokį modelį miegas gali tapti nepatogus, o pati konstrukcija – greičiau susidėvėti.
Todėl prieš vartant čiužinį verta patikrinti jo etiketę, gamintojo instrukciją arba modelio aprašymą. Jeigu nurodyta tik viena miego pusė, čiužinį reikia ne apversti, o reguliariai pasukti.
Naują čiužinį pirmaisiais naudojimo mėnesiais galima sukioti dažniau – maždaug kas du ar tris mėnesius. Naujos medžiagos prisitaiko prie žmogaus kūno svorio, todėl padėties keitimas padeda išvengti to, kad vienoje vietoje per greitai susiformuotų ryškesnė įduba.
Nedidelis paviršiaus prisitaikymas prie kūno formų yra normalus. Tačiau jeigu įduba išlieka net tada, kai lova ilgą laiką tuščia, arba gulint aiškiai jaučiamas pasvirimas, vien čiužinio pasukimas problemos jau gali neišspręsti.
Ilgaamžiškumui svarbus ir lovos pagrindas
Net gerai valomas ir reguliariai pasukamas čiužinys gali greitai pradėti drėkti, jeigu po juo necirkuliuoja oras. Problemų dažniausiai kyla, kai čiužinys padedamas ant visiškai uždaro pagrindo, grindų arba pažeistų lovos grotelių.
Lamelės arba kitos vėdinimą užtikrinančios grotelės leidžia orui judėti po čiužiniu ir mažina drėgmės kaupimosi riziką. Jos taip pat turi tinkamai išlaikyti čiužinio svorį. Per dideli tarpai tarp lentelių gali lemti, kad čiužinys ims smukti ir deformuotis.
Kartą ar du per metus verta čiužinį pakelti ir apžiūrėti jo apatinę dalį. Jeigu po juo jaučiamas drėgnumas, matyti tamsesnės dėmės ar juntamas nemalonus kvapas, reikėtų patikrinti ne tik čiužinį, bet ir visą lovos pagrindą bei miegamojo drėgmę.
Papildomą apsaugą suteikia skalbiamas čiužinio užvalkalas. Jis surenka prakaitą, dulkes ir smulkius nešvarumus, todėl patį čiužinį tenka valyti rečiau. Užvalkalą reikėtų skalbti pagal gamintojo instrukciją, o ant čiužinio dėti tik visiškai sausą.
Praktiškiausias priežiūros grafikas paprastas: kiekvieną kartą keičiant patalynę čiužinį išvėdinti, kartą per mėnesį išsiurbti, dėmes valyti vos joms atsiradus, o kas tris–šešis mėnesius pasukti. Apversti jį reikėtų tik tada, kai gamintojas aiškiai leidžia naudoti abi puses.
Tokie veiksmai neužims daug laiko, tačiau gali padėti išvengti ankstyvų įdubimų, drėgmės ir nemalonaus kvapo. Čiužinio būklę lemia ne vien jo kaina ar medžiagos – labai daug priklauso ir nuo to, kas su juo daroma per pirmuosius naudojimo metus.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.