Gavau SMS apie siuntą ir vos nepaspaudžiau nuorodos – viskas atrodė labai tikra

Paprastai į visokias įtartinas žinutes žiūriu gana ramiai – nespaudžiu nuorodų, netikiu „laimėjimais“ ir visada galvoju, kad mane apgauti būtų sunku. Bet tą kartą supratau vieną nemalonų dalyką: sukčiai dabar neberašo taip, kad iš karto suprastum, jog tai apgaulė.

Viskas prasidėjo labai paprastai. Laukiau siuntos. Buvau užsisakęs kelis daiktus internetu, todėl telefoną dažniau tikrinau nei įprastai. Vieną rytą gavau SMS, kad siunta neva negali būti pristatyta, nes reikia patikslinti adresą. Žinutėje buvo nurodyta nuoroda, o tekstas atrodė visiškai įprastas – be klaidų, be keistų simbolių, be tų juokingų sakinių, kuriuos anksčiau sukčiai rašydavo per vertėją.

Pirma mintis buvo paprasta: „Matyt, kažkur neteisingai įvedžiau adresą.“ Juk taip gali nutikti bet kam. Siuntų dabar užsisakome daug, paštomatai pilni, kurjeriai skuba, o vienas neteisingas namo numeris ar telefono skaitmuo gali viską sugadinti. Todėl pirštas jau buvo ant nuorodos.

Žinutė atrodė taip tikroviškai, kad net nesuabejojau

Mane labiausiai nustebino ne pati SMS, o tai, kaip tikroviškai ji atrodė. Nebuvo jokio pažado apie pinigus, jokio „jūs laimėjote prizą“, jokio spaudimo, kad sąskaita bus užblokuota. Tiesiog trumpas, dalykiškas pranešimas apie siuntą. Būtent dėl to ir suveikė.

Tokios žinutės pataiko į labai kasdienę situaciją. Dabar beveik visi kažko laukiame: vienas – drabužių, kitas – telefono dėklo, trečias – vaikui kuprinės, ketvirtas – maisto papildų ar automobilio detalės. Todėl kai gauni SMS apie siuntą, smegenys iš karto susieja ją su realiu užsakymu.

Aš tikrai buvau per žingsnį nuo paspaudimo. Jau norėjau atsidaryti nuorodą ir „greitai sutvarkyti“, nes tuo metu skubėjau. Buvo rytas, reikėjo išvažiuoti, galvoje sukosi darbai. Ir būtent tada tokios apgaulės veikia geriausiai – kai žmogus skuba ir nenori gilintis.

Bet paskutinę sekundę sustojau. Nežinau kodėl. Gal dėl to, kad nuorodos adresas pasirodė šiek tiek keistas. Iš pirmo žvilgsnio jis priminė tikros siuntų tarnybos puslapį, bet kažkas buvo ne taip: per daug papildomų raidžių, keistas galūnės derinys, ne visai tas pavadinimas.

Viena smulkmena privertė patikrinti daugiau

Tada padariau tai, ką, matyt, reikėtų daryti visada – neatidariau nuorodos, o pats nuėjau į oficialią siuntų tarnybos svetainę. Įvedžiau savo siuntos numerį, kurį turėjau iš pardavėjo laiško. Ir ten viskas buvo gerai. Siunta keliavo normaliai, jokio adreso tikslinimo nereikėjo.

Tada supratau, kad SMS buvo apgaulė.

Nors nieko blogo dar neįvyko, jausmas buvo labai nemalonus. Ne todėl, kad praradau pinigus – jų nepraradau. Nemalonu buvo suvokti, kaip arti buvau. Aš, žmogus, kuris visada galvoja, kad „ant tokių dalykų nepasimaus“, vos pats nepaspaudžiau.

Vėliau parodžiau žinutę žmonai. Ji irgi pasakė, kad būtų pagalvojusi apie tikrą siuntą. Tada supratau, kad čia nebe tie seni sukčiavimo bandymai, kur iš karto matosi klaidos. Dabar jie taikosi į situacijas, kurios mums įprastos. Ir dėl to tampa daug pavojingesni.

Apgaulinga SMS žinutė apie siuntą

Labiausiai gąsdina tai, kad viskas prasideda nuo smulkmenos

Tokiose apgaulėse baisiausia tai, kad jos nereikalauja didelio pasitikėjimo. Niekas neprašo iš karto pervesti tūkstančio eurų. Viskas prasideda nuo mažo veiksmo: patikslinkite adresą, sumokėkite nedidelį mokestį, atnaujinkite pristatymo informaciją.

Žmogus galvoja: „Na, jei reikia sumokėti eurą ar du už pakartotinį pristatymą, nieko tokio.“ Bet tada jau atsiduri netikrame puslapyje, kuriame gali paprašyti banko kortelės duomenų, prisijungimo patvirtinimo ar kitų jautrių dalykų.

Ir jei tuo metu skubi, esi pavargęs arba tikrai lauki siuntos, gali net nepastebėti, kad kažkas ne taip. Man atrodo, kad būtent tuo sukčiai ir naudojasi. Jie nebeieško patikliausių žmonių. Jie ieško pavargusių, skubančių, užsiėmusių žmonių.

Tą dieną aš buvau vienas iš jų.

Dabar tikrinu kitaip

Po šios situacijos į siuntų žinutes žiūriu kitaip. Jei gaunu SMS su nuoroda, jos nespaudžiu. Net jei tekstas atrodo gražus, net jei siuntos tikrai laukiu, net jei viskas skamba logiškai. Pirmiausia pats einu į oficialią svetainę arba programėlę ir tikrinu ten.

Taip pat pradėjau labiau žiūrėti į nuorodas. Jei adresas atrodo bent kiek keistas, jei jame yra papildomų žodžių, brūkšnelių, neįprasta galūnė ar pavadinimas, kuris tik primena tikrą įmonę, bet nėra toks pats – man jau pakanka priežasties sustoti.

Dar vienas dalykas – nebetvarkau tokių reikalų paskubomis. Jei SMS ateina tuo metu, kai skubu, geriau palieku vėlesniam laikui. Tikra siunta niekur nedings per dešimt minučių, o štai vienas neapgalvotas paspaudimas gali kainuoti labai brangiai.

Ši žinutė man tapo pamoka

Aš nepaspaudžiau nuorodos, bet šita istorija vis tiek mane gerokai papurtė. Nes supratau, kad sukčiai jau seniai nebėra tie žmonės, kurie siunčia juokingus laiškus apie milijoninį palikimą iš nepažįstamo giminaičio. Jie prisitaikė prie mūsų kasdienybės.

Jie žino, kad mes perkame internetu. Žino, kad laukiame siuntų. Žino, kad skubame. Žino, kad kartais tingime tikrinti. Ir būtent tada siunčia žinutę, kuri atrodo beveik tikra.

Todėl dabar visiems sakau tą patį: gavote SMS apie siuntą – neskubėkite. Neatidarinėkite nuorodos vien todėl, kad laukiate prekės. Patikrinkite siuntą per oficialų puslapį arba programėlę. Jei kyla bent menkiausia abejonė, geriau sugaišti kelias minutes nei paskui aiškintis su banku.

Aš tą kartą sustojau laiku. Bet sąžiningai pasakysiu – tik per plauką.

Andrius, Trakai