Z karta pavargo nuo išmaniųjų telefonų: vietoj naujausių modelių renkasi senus mygtukinius

Iš pradžių tai atrodo kaip smulkmena: prie stalo telefonas nebeskamba, ekrano šviesa nebeužsidega kas kelias minutes, o kišenėje guli paprastas aparatas su mygtukais. Jis nekviečia patikrinti dar vieno pranešimo, nerodo, kiek žingsnių nueita, ir neprašo atnaujinti programėlių. Žmogus tiesiog paskambina, parašo trumpą žinutę ir vėl grįžta prie to, ką darė.

Dar visai neseniai toks telefonas daug kam atrodė kaip senelių daiktas arba atsarginis variantas kelionei. Dabar jį vis dažniau renkasi ir jauni žmonės, kuriems išmanusis telefonas nuo ryto iki vakaro tapo ne patogumu, o nuolatiniu triukšmu. Tai nėra noras grįžti į laikus be interneto. Greičiau bandymas bent dalį dienos susigrąžinti sau.

Z kartai telefonas buvo šalia nuo vaikystės: juo bendrauta, mokytasi, ieškota darbo, fotografuota, ilsėtasi ir net bandyta pabėgti nuo nuovargio. Tačiau kai tas pats daiktas tampa ir žadintuvu, ir darbo įrankiu, ir pramogų centru, ir vartais į kitų žmonių gyvenimus, jis ima reikalauti daugiau dėmesio, nei norisi atiduoti. Todėl senas mygtukinis telefonas kai kam tampa ne mados aksesuaru, o labai aiškia riba.

Telefonas rankoje, bet galva – visur kitur

Pažįstama scena: žmogus laukia autobuso, turi kelias laisvas minutes ir automatiškai išsitraukia telefoną. Naujienos, trumpi vaizdo įrašai, žinutės, dar vienas perbraukimas ekrane – ir staiga autobusas jau atvažiavo, nors tos kelios minutės tarsi niekur nedingo. Vakarais tas pats kartojasi lovoje: telefonas padedamas „tik penkioms minutėms“, o po valandos akys pavargusios, galva pilna svetimų vaizdų, o miegas vėl nusikelia.

Pavargstama ne vien nuo paties ekrano. Vargina pareiga būti pasiekiamam, atsakyti greitai, nepraleisti pokalbio, reakcijos ar naujo įrašo. Išmanusis telefonas sukuria jausmą, kad tylos akimirka yra tuščia ir ją reikia kuo nors užpildyti. Tačiau būtent tos tuščios akimirkos dažnai reikalingos, kad mintys nusistovėtų, o žmogus bent trumpam nebūtų stebėtojas svetimame ekrane.

Mygtukinis telefonas šią grandinę nutraukia labai paprastai. Jame paprastai nėra patogaus socialinių tinklų srauto, dešimčių programėlių ir nuolatinių spalvotų priminimų. Jis nepadaro žmogaus automatiškai laimingesnio ar produktyvesnio, tačiau pašalina dalį pagundų, kurios išmaniajame telefone yra visada po nykščiu. Kartais vien to pakanka, kad pietūs su draugu nevirstų dviem žmonėmis, tyliai žiūrinčiais į skirtingus ekranus.

Toks pasirinkimas ypač suprantamas tiems, kurie jau bandė riboti ekrano laiką, išjungti pranešimus ar ištrinti programėles, bet po kelių dienų jas vėl susigrąžino. Kai visas pasaulis telpa viename įrenginyje, vien valios dažnai neužtenka. Paprastesnis telefonas veikia grubiau, bet aiškiau: jis nepalieka tiek daug progų „tik trumpam“ įlįsti į ekraną.

Z karta pavargo nuo išmaniųjų telefonų: vietoj naujausių modelių renkasi senus mygtukiniusNuotrauka: Unsplash / Hiki App

Ne visi gali tiesiog atsijungti

Vis dėlto mygtukinis telefonas nėra universalus sprendimas ir ne kiekvienam jis vienodai lengvas. Jaunas žmogus, dirbantis darbą, kuriame reikia programėlių, elektroninio pašto, navigacijos ar banko paslaugų, negali apsimesti, kad šių dalykų nėra. Dalis kasdienybės jau perkelta į ekraną: bilietai, prisijungimai prie įvairių sistemų, darbo grupės, siuntų pranešimai ir net paprastas susitarimas su draugais.

Dėl to dažniausiai kalbama ne apie visišką išmaniojo telefono atsisakymą, o apie sąmoningą jo atitraukimą nuo savęs. Vieni seną telefoną naudoja savaitgaliais, kelionėse, per atostogas ar vakarais. Kiti išmanųjį palieka namuose, kai eina pasivaikščioti, sportuoti arba susitikti su artimaisiais. Tai nėra demonstratyvus protestas prieš technologijas – greičiau bandymas nuspręsti, kada technologija reikalinga, o kada ji tik užima laiką.

Šis pokytis paliečia ne tik pačius jaunuolius. Tėvams gali būti ramiau, kai vaikas ar paauglys turi telefoną skambučiams, bet nebegali be sustojimo naršyti iki išnaktų. Senjorui mygtukinis aparatas dažnai ir taip atrodo suprantamesnis, nes jame mažiau netikėtų langų, sudėtingų nustatymų ir baimės ką nors paspausti ne taip. Tuo pat metu šeimai gali kilti naujų nepatogumų: nebe taip paprasta išsiųsti nuotrauką, pasidalyti vieta ar greitai susisiekti per įprastas programėles.

Yra ir kita pusė – žmonės, kuriems išmanusis telefonas nėra pramogų spąstai, o svarbi savarankiškumo priemonė. Navigacija, viešojo transporto informacija, priminimai ar galimybė akimirksniu susisiekti su artimaisiais kai kam labai palengvina gyvenimą. Todėl problema slypi ne vien pačiame įrenginyje. Ji prasideda tada, kai telefonas nebe padeda atlikti veiksmą, o ima vadovauti kiekvienai laisvai minutei.

Paprastas aparatas primena vieną nepatogią tiesą

Senų telefonų populiarumas rodo ne tai, kad jauni žmonės staiga atsisako pažangos. Jie puikiai supranta technologijas ir būtent todėl mato, kaip sumaniai jos sugeba išlaikyti dėmesį. Naujausias modelis žada geresnę kamerą, ryškesnį ekraną ir greitesnį veikimą, tačiau pavargusiam žmogui kartais svarbiausia tampa visai kas kita – kad tas ekranas kuo rečiau prašytų į jį žiūrėti.

Verslui ir programėlių kūrėjams tai nemaloni žinia, bet ji logiška. Žmogus pyksta ne dėl vieno pranešimo ar vienos reklamos. Jis pavargsta nuo jausmo, kad kiekviena platforma nori dar kelių minučių, dar vieno paspaudimo, dar vieno grįžimo. Kai paslaugos kuriamos taip, kad paleisti telefoną būtų sunkiau nei jį pasiimti, dalis žmonių anksčiau ar vėliau ieškos radikalesnio būdo atsitraukti.

Praktinis sprendimas nebūtinai turi prasidėti nuo naujo seno telefono pirkimo. Galima pirmiausia išjungti nebūtinus pranešimus, išnešti įkroviklį iš miegamojo, susitarti su artimaisiais dėl laiko be ekranų ar pasilikti išmanųjį telefoną kitoje patalpoje dirbant. Tačiau žmogui, kuris jau daug kartų žadėjo sau mažiau naršyti ir vis tiek grįžta prie to paties, mygtukinis telefonas gali būti paprastesnė ir sąžiningesnė išeitis.

Jo stiprybė ne nostalgijoje. Mygtukai nesprendžia gyvenimo problemų, bet jie primena, kad ryšys su kitais žmonėmis neturi reikšti nuolatinio prisijungimo prie visko. Kartais didžiausia prabanga šiandien yra ne naujas telefonas, o vakaras, kuriame niekas iš kišenės netraukia tavo dėmesio.