Siuntinį paliko paštomate ir po kelių minučių gavo laišką apie mokėjimą: sukčiai taiko į akimirką, kai žmogus mažiausiai abejoja

Moteris įdėjo siuntinį į paštomatą, uždarė dureles ir jau buvo pasiruošusi ramiai eiti savo reikalais. Viskas atrodė įprastai: siunta palikta, numeris nurodytas, beliko sulaukti patvirtinimo. Tačiau netrukus į el. paštą atėjo žinutė, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodė susijusi būtent su ką tik atliktu siuntimu.

Laiške buvo užsimenama apie mokėjimą. Tokiu momentu žmogus dažnai nesustoja galvoti ilgiau: ką tik naudojaisi pristatymo paslauga, ką tik buvai prie siuntų automato, tad žinutė atrodo logiška. Būtent čia ir slypi pavojus. Sukčiai vis dažniau taiko ne į nežinojimą, o į sutapimą, kai žmogus iš tikrųjų laukia siuntos, ką tik ją išsiuntė arba tikrina pristatymo informaciją.

Tik vėliau moteris sulaukė tikrojo siuntų pristatymo įmonės patvirtinimo. Tada ir paaiškėjo, kad pirmasis laiškas nebuvo susijęs su realiu siuntimu. Tai buvo netikra žinutė, kuri tiesiog pataikė labai tinkamu metu.

Kodėl tokia apgavystė atrodo tokia įtikinama

Lietuvoje paštomatais naudojamasi kasdien: žmonės siunčia drabužius, dovanas, dokumentus, prekes iš skelbimų, grąžina pirkinius internetinėms parduotuvėms. Todėl sukčiams net nereikia tiksliai žinoti, kas ir kada paliko siuntą. Pakanka išsiųsti tūkstančius vienodų laiškų ir laukti, kol daliai žmonių jie sutaps su realia situacija.

Vienas žmogus tuo metu laukia siuntos iš internetinės parduotuvės. Kitas ką tik įdėjo paketą į paštomatą. Trečias pardavė daiktą per skelbimų portalą ir tikisi apmokėjimo. Tokiu metu netikras laiškas atrodo ne kaip atsitiktinis šlamštas, o kaip normalus proceso tęsinys.

Tai ir yra schema. Sukčiai mėgina įtikinti, kad reikia sumokėti papildomą mokestį, patvirtinti duomenis, „atblokuoti“ siuntą arba įvesti kortelės informaciją. Žmogus skuba, laiškas atrodo pažįstamas, o ekrane matomas logotipas primena tikrą pristatymo įmonę. Užtenka vieno paspaudimo, kad atsidarytų netikra svetainė.

Bendrovės „Omniva Grupa“ komunikacijos vadovas Jānis Andžāns aiškina, kad tokie laiškai yra akivaizdus sukčių bandymas išvilioti pinigus. Pristatymo tarnyba neprašo papildomų mokėjimų po to, kai siunta jau sėkmingai įdėta į paštomato spintelę.

Pavojingiausia detalė slepiasi ne logotipe

Daug žmonių žiūri į laiško dizainą: ar yra įmonės spalvos, ar matomas logotipas, ar tekstas atrodo tvarkingas. Tačiau šiandien to nebeužtenka. Netikri laiškai gali atrodyti beveik taip pat kaip tikri, nes sukčiai kopijuoja vizualinį stilių, mygtukus ir net bendrą žinučių toną.

Svarbiausia detalė dažnai slepiasi siuntėjo el. pašto adrese. Jis gali atrodyti labai panašus į oficialų, bet jame trūksta vienos raidės, pakeistas simbolis, pridėtas papildomas žodis arba naudojamas keistas domenas. Skubantis žmogus tokių smulkmenų nepastebi.

Būtent taip dažnai ir suveikia apgavystė. Laiškas atrodo „beveik toks pats“, o žmogus tuo metu yra situacijoje, kurioje tikisi gauti patvirtinimą. Jei jis dar ką tik matė paštomato ekrane savo telefono numerį ar siuntos informaciją, įtarumas dar labiau sumažėja.

Tačiau vien tai, kad laiškas atėjo tinkamu metu, nereiškia, jog jis tikras. Sukčiams nereikia matyti jūsų konkretaus siuntimo – jiems pakanka masiškai šaudyti į minią ir pataikyti į tuos, kurie tuo metu iš tikrųjų naudojasi paštomatais.

Venipak paštomatasNuotrauka: Venipak

Ką daryti gavus tokį laišką

Pirmas dalykas – nespausti nuorodos. Net jei laiške rašoma, kad reikia sumokėti „nedidelį mokestį“, patvirtinti siuntą ar skubiai atnaujinti duomenis, geriau sustoti. Sukčiai dažnai remiasi skuba: kuo mažiau laiko žmogus turi pagalvoti, tuo didesnė tikimybė, kad jis įves kortelės duomenis.

Jeigu kyla abejonių, siuntos būseną reikia tikrinti ne per laiške esančią nuorodą, o prisijungus prie oficialios pristatymo įmonės svetainės arba programėlės. Dar saugiau – pačiam ranka įvesti oficialų adresą naršyklėje arba susisiekti su klientų aptarnavimu.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti laiškus, kuriuose prašoma banko kortelės duomenų. Įprastai siuntimo kaina sumokama iš anksto arba apmokama aiškioje oficialioje sistemoje. Jei po siuntos įdėjimo į paštomatą staiga atsiranda papildomas „mokėjimas“, tai jau turėtų kelti įtarimą.

Jeigu duomenys vis dėlto buvo suvesti, delsti nereikėtų. Reikia kuo greičiau susisiekti su banku, blokuoti kortelę ar mokėjimą, o apie bandymą sukčiauti pranešti policijai arba per oficialius elektroninių nusikaltimų pranešimo kanalus.

Sukčiai laukia ne jūsų klaidos, o tinkamo momento

Ši istorija pavojinga tuo, kad joje nėra nieko labai neįprasto. Žmogus tiesiog pasinaudojo paštomatu ir gavo laišką, kuris atrodė susijęs su tuo pačiu veiksmu. Būtent todėl tokios schemos veikia.

Sukčiai vis rečiau rašo akivaizdžiai juokingus laiškus su klaidomis ir keistais pažadais. Jie taikosi į kasdienius veiksmus: siuntas, banko pranešimus, mokesčius, deklaracijas, pristatymo patvirtinimus. Kitaip tariant, į tai, ką žmogus iš tikrųjų daro.

Todėl svarbiausia taisyklė paprasta: jei laiške prašoma mokėti, spausti nuorodą ar įvesti kortelės duomenis, vien gražaus logotipo neužtenka. Reikia tikrinti siuntėją, adresą, oficialią sistemą ir neskubėti.

Paštomatas užsidaro per kelias sekundes, bet klaida netikrame mokėjimo puslapyje gali kainuoti daug brangiau.