Žemė plyšta po kojomis: Rytų Afrikoje vyksta procesas, kuris vieną dieną gali perplėšti žemyną

Kelionė per Keniją daugeliui atrodo kaip safariai, savanos, kalnai ir įspūdingi horizontai. Tačiau kai kuriose šios šalies vietose po kojomis vyksta kur kas didesnė istorija nei bet kuris turistinis maršrutas. Rytų Afrika pamažu skyla, o mokslininkai jau seniai kalba apie procesą, kuris tolimoje ateityje gali pakeisti viso žemyno žemėlapį.

Tai nėra katastrofa, kuri nutiks rytoj. Tačiau tai nėra ir vien vadovėlinė teorija. Didysis Lūžių slėnis, besidriekiantis tūkstančius kilometrų, rodo, kad Žemės pluta čia juda, tempiasi ir silpsta. Kitaip tariant, Afrika nėra tokia stabili, kaip gali atrodyti stovint ant kietos žemės.

Milžiniškas randas, matomas net iš kosmoso

Didysis Lūžių slėnis yra vienas įspūdingiausių geologinių darinių pasaulyje. Jis driekiasi nuo Artimųjų Rytų iki pietinės Afrikos dalies, o įvairiais vertinimais jo ilgis siekia kelis tūkstančius kilometrų. Tai ne paprastas slėnis, o milžiniška tektoninė zona, kurioje Žemės pluta yra tempiama į skirtingas puses.

Šį darinį galima vadinti milžinišku planetos randu. Iš viršaus jis atrodo kaip ilga, nelygi linija, kertanti kalnus, ežerus, ugnikalnius ir lygumas. Tačiau svarbiausia tai, kad šis randas nėra užgijęs. Jis gyvas.

Čia veikia ugnikalniai, vyksta žemės drebėjimai, formuojasi įtrūkimai, o kai kur paviršius pamažu grimzta. Mokslininkai skaičiuoja, kad kai kuriose vietose ši tektoninė zona platėja nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų per metus. Žmogui tai atrodo beveik niekas. Planetai – tai labai aiškus judėjimas.

Ar Afrika tikrai gali skilti į dvi dalis?

Trumpas atsakymas – taip, bet ne taip greitai, kaip kartais leidžia suprasti dramatiškos antraštės. Rytų Afrikos riftas yra vieta, kur Afrikos plokštė pamažu skyla į atskiras dalis. Jei procesas tęsis pakankamai ilgai, tolimoje ateityje tarp jų gali atsiverti naujas vandenynas.

Tai būtų milžiniškas planetos pokytis. Dalis dabartinės Rytų Afrikos ilgainiui galėtų atsiskirti nuo likusio žemyno, o į susidariusią įdubą pradėtų veržtis vanduo. Taip Žemėje gimsta nauji vandenynai – ne per vieną sprogimą, o per labai ilgą, lėtą ir atkaklų plutos tempimą.

Vis dėlto kalbėti apie artimiausius šimtmečius būtų per drąsu. Tokie procesai paprastai matuojami ne žmonių gyvenimais, o milijonais metų. Mums tai atrodo neįsivaizduojamai ilgas laikas, bet geologijoje tai yra įprastas mastelis.

Afrikos žemyninė dalis skyla

Kenijoje atsivėręs plyšys priminė apokaliptinį filmą

2018 metais Kenijoje, netoli Nairobio, žmonės pamatė vaizdą, kuris daugeliui atrodė lyg iš katastrofų filmo. Po smarkių liūčių Susvos regione žemėje atsivėrė didžiulis plyšys. Jis vietomis buvo keliolikos metrų gylio, labai platus ir driekėsi per gyvenamas vietoves bei kelią.

Plyšys perkirto „Mai Mahiu–Narok“ kelią, apsunkino susisiekimą, sugadino infrastruktūrą ir išgąsdino vietos gyventojus. Kai matai, kaip kelias tiesiog nutrūksta, o žemė prasiveria po kojomis, sunku tai priimti ramiai.

Tačiau tokios vietos svarbios ir dėl kitos priežasties. Jos primena, kad Žemės paviršius nėra nejudanti scena, ant kurios tiesiog gyvename. Po miestais, keliais, laukais ir namais vyksta galingi procesai, kurių paprastai nematome, kol jie neiškyla į paviršių.

Tiesa, ne kiekvienas staiga atsivėręs plyšys reiškia, kad žemynas čia ir dabar skyla perpus. Tokius įvykius gali sustiprinti liūtys, dirvožemio erozija, požeminiai tarpai ir vietinės geologinės sąlygos. Vis dėlto jie atsiranda regione, kuriame tektoninė įtampa yra reali ir ilgalaikė.

Kodėl tai svarbu net gyvenant Lietuvoje

Lietuvai tokie vaizdai gali atrodyti tolimi. Mūsų žemė ramesnė, neturime aktyvių ugnikalnių ar tokių milžiniškų lūžių. Tačiau Rytų Afrika primena kai ką universalaus: planeta nuolat keičiasi, tik dažniausiai per lėtai, kad tai pastebėtume kasdien.

Žmogus stato kelius, miestus ir namus manydamas, kad žemė po kojomis yra pastovi. Geologija rodo priešingai. Kalnai kyla, vandenynai atsiveria, žemynai traukiasi vieni nuo kitų, o vietos, kurios šiandien atrodo amžinos, tolimoje ateityje gali atrodyti visiškai kitaip.

Todėl Didysis Lūžių slėnis traukia ne tik mokslininkus, bet ir keliautojus. Tai vieta, kur galima savo akimis pamatyti ne tik gražų kraštovaizdį, bet ir gyvą planetos judėjimą. Ten stovėdamas supranti paprastą dalyką: Žemė nėra sustingusi. Ji kvėpuoja, juda, skilinėja ir kuria naują pasaulį gerokai lėčiau, nei žmogus gali išlaukti.