Daugelis parduotuvių atsisako valytojų, juos keičia išmanieji valymo robotai

„Atsargiai, jis važiuoja“, – tokį perspėjimą vis dažniau tenka išgirsti ne sandėlyje ar gamykloje, o tarp duonos lentynos ir šaldytuvų. Kol vienas pirkėjas stabteli praleisti tyliai grindimis judantį įrenginį, kitas, skubėdamas po darbo, suglumęs patraukia vežimėlį į šalį. Parduotuvėje jis atrodo beveik kaip dar vienas darbuotojas, tik be uniformos, kavos pertraukėlės ir pokalbio prie kasų.

Išmanieji grindų valymo robotai į prekybos vietas atėjo ne todėl, kad pirkėjams trūko technologinių naujovių. Jie atsirado ten, kur labiausiai jaučiasi kasdienis, mažai matomas darbas: šlapi pėdsakai prie įėjimo, išbyrėjęs cukrus, purvas po lietingos dienos ir grindys, kurios turi būti švarios nuo ryto iki vakaro. Tačiau kartu su robotais kyla nepatogus klausimas – kas nutinka žmogui, kurio darbą pradeda atlikti mašina?

Robotas tarp lentynų iš pradžių atrodo keistai

Pirmas susitikimas su tokiu įrenginiu daugeliui pirkėjų primena nedidelį trikdį. Žmogus priprato, kad grindis parduotuvėje plauna darbuotojas, dažniausiai anksti ryte, vėlai vakare arba tuomet, kai reikia skubiai sutvarkyti išpiltą produktą. Robotas važiuoja matomoje vietoje, ramiai suka posūkį prie akcinių prekių stendo ir tarsi primena, kad prekybos salė tapo dar labiau automatizuota.

Vieniems tai kelia smalsumą. Vaikai sustoja pažiūrėti, suaugusieji bando suprasti, ar jis pats „mato“ kliūtis, o senjorui gali kilti klausimas, ar saugu eiti šalia. Kitiems tai visai ne technologinis stebuklas, o ženklas, kad parduotuvėje ir vėl mažiau žmonių, į kuriuos galima kreiptis, kai reikia pagalbos.

Didžiausias nepatogumas dažniausiai būna ne pats robotas, o ankštos erdvės. Kai prie lentynos jau stovi keli pirkėjai su vežimėliais, o pro šalį dar juda valymo įrenginys, tenka trauktis, laukti ar keisti kelią. Tokiais momentais švara gali atrodyti mažiau svarbi už paprastą norą greitai pasiimti pieno ir grįžti namo.

Grindis jis išplauna, bet žmogaus poreikio nepanaikina

Parduotuvei robotas reiškia gana paprastą dalyką: vieną pasikartojančią užduotį galima atlikti nuosekliai ir ilgai. Jis gali važiuoti nustatytu maršrutu, plauti didelį plotą ir leisti darbuotojams tuo metu rūpintis kitais darbais. Ten, kur sunku rasti žmonių pamainoms, tokia pagalba ypač viliojanti.

Tačiau valytojo darbas niekada nebuvo vien lėtas važiavimas per lygias grindis. Žmogus pamato sudužusį stiklainį, pastebi, kad prie įėjimo slidu, nuvalo kampą, kurio technika nepasiekia, arba iškart sureaguoja, kai vaikas išpila gėrimą. Jis gali sustoti, įvertinti situaciją ir padaryti tai, ko konkrečią minutę reikia labiausiai.

Todėl robotas dažniau pakeičia ne visą žmogų, o tik dalį jo rutinos. Vis dėlto darbuotojui nuo to ne visada lengviau. Jei valymo valandų sumažėja, žmogus gali netekti dalies pajamų, būti perkeltas prie kitų užduočių arba jausti, kad jo vieta darbe tapo mažiau tvirta. Pirkėjas mato blizgančias grindis, bet nemato, kaip dėl to persidėlioja kito žmogaus darbo diena.

Daugelis parduotuvių atsisako valytojų, juos keičia išmanieji valymo robotaiNuotrauka: Asociatyvi nuotrauka

Skirtingiems žmonėms tai reiškia ne tą patį

Jaunai šeimai su mažu vaiku robotas gali būti tiesiog įdomus objektas, kuris kelioms minutėms sustabdo apsipirkimą. Skubančiam dirbančiajam jis gali trukdyti praeiti siauresniu taku. Senjorui svarbiausia, kad įrenginys judėtų nuspėjamai ir nekeltų nerimo, ypač jei parduotuvėje daug žmonių, triukšmo ir ankštų praėjimų.

Darbuotojai šią permainą mato dar kitaip. Vieniems palengvėja, nes nebereikia valandų valandas stumdyti sunkios valymo technikos ir jie gali daugiau dėmesio skirti klientams ar prekių tvarkai. Kitiems tai primena, kad mažiausiai matomi darbai dažnai pirmieji patenka į automatizavimo eilę. Ypač jautru tiems, kuriems valymas buvo stabilus, nors ir ne visada lengvas pajamų šaltinis.

Verslas taip pat nėra vienas blogietis šioje istorijoje. Parduotuvės susiduria su darbuotojų trūkumu, dideliais plotais, ilgu darbo laiku ir pirkėjų lūkesčiu rasti švarią aplinką bet kurią valandą. Problema prasideda tada, kai technologija pateikiama kaip visiškas žmogaus pakaitalas, nors reali parduotuvė yra pilna netikėtų situacijų, kurioms reikia ne tik jutiklių, bet ir žmogiško sprendimo.

Patogumas neturėtų reikšti tuščios prekybos salės

Pirkėjui nereikia bijoti valymo roboto ar demonstratyviai jo vengti. Pakanka laikytis saugaus atstumo, neprigrūsti jam kelio vežimėliu ir prisiminti, kad jis nėra žaislas vaikams. Jei įrenginys trukdo praeiti, o parduotuvėje yra darbuotojas, normalu paprašyti pagalbos – technologija neturėtų paversti paprasto apsipirkimo kliūčių ruožu.

Parduotuvėms svarbu ne vien pastatyti robotą į salę, bet ir apgalvoti, kada bei kur jis dirba. Judriausiomis valandomis jis gali erzinti daugiau, nei padėti, o siauruose praėjimuose būtina palikti pirkėjui erdvės. Dar svarbiau aiškiai parodyti, kad šalia technologijos lieka žmogus, galintis atsakyti, padėti ir prireikus perimti situaciją į savo rankas.

Švarios grindys yra malonus dalykas, tačiau jos nėra vienintelis gero apsipirkimo ženklas. Žmonės parduotuvėje ieško ne tik tvarkos – jie nori jaustis saugiai, greitai gauti pagalbą ir nebūti palikti vieni prieš sistemą, kuri viską daro automatiškai. Robotas gali puikiai išvalyti plyteles, bet pasitikėjimą vis dar kuria žmogus, kuris yra šalia tada, kai jo iš tiesų reikia.

Galbūt po kelių metų grindis plaunantis robotas nieko nebestebins. Tačiau verta nepamiršti paprastos ribos: technologija tampa naudinga ne tada, kai ji išstumia žmogų iš vaizdo, o tada, kai žmogui palieka daugiau laiko būti žmogumi.