Saulės nereikia bijoti, bet viena klaida gali kainuoti brangiai: kiek jos iš tikrųjų reikia žmogui?

Saulė ilgą laiką buvo siejama su sveikata, gera nuotaika ir gražesne išvaizda. Dar praėjusiame amžiuje įdegis buvo laikomas beveik prabangos ženklu – žmogus atrodė pailsėjęs, keliavęs, „sveikas“. Vėliau požiūris pasikeitė: daugėjant odos vėžio atvejų, medikai vis garsiau pradėjo kartoti, kad nuo saulės reikia saugotis.

Tačiau tiesa nėra tokia paprasta kaip „saulė blogai“ arba „saulė gydo“. Žmogui saulės reikia. Ji padeda organizmui gaminti vitaminą D, veikia nuotaiką, miegą, imuninę sistemą ir net kraujospūdį. Tačiau per ilgas buvimas saulėje, ypač be apsaugos, didina nudegimų, ankstyvo odos senėjimo ir odos vėžio riziką.

Todėl svarbiausias klausimas ne „ar būti saulėje“, o kiek jos reikia ir kada sustoti.

Saulė naudinga, kai jos gauname mažomis dozėmis

Trumpas ir reguliarus buvimas saulėje gali būti naudingas organizmui. Saulės šviesa padeda gaminti vitaminą D, kuris svarbus kaulams, raumenims ir imuninei sistemai. Jo trūkumas ilgainiui gali silpninti kaulus, didinti nuovargį, o kai kuriems žmonėms sukelti rimtesnių sveikatos problemų.

Saulė veikia ir kraujotaką. Kai ultravioletiniai A spinduliai pasiekia odą, organizme išsiskiria azoto oksidas, kuris padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti. Dėl to gali mažėti kraujospūdis, o kartu ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

Dar vienas dažnai pamirštamas dalykas – rytinė ir dienos šviesa padeda sureguliuoti vidinį laikrodį. Ji signalizuoja smegenims, kad jau diena, mažina mieguistumo hormono melatonino poveikį ir padeda jaustis budresniems. Dėl to žmonės, kurie dieną gauna daugiau natūralios šviesos, dažnai geriau miega, lengviau susikaupia ir jaučiasi stabilesnės nuotaikos.

Ne veltui niūriuoju metų laiku daug žmonių jaučia energijos kritimą. Kartais trūksta ne tik poilsio, bet ir paprasčiausios dienos šviesos.

Kiek saulės reikia: vieno skaičiaus visiems nėra

Čia ir prasideda svarbiausia dalis. Nėra vienos taisyklės, kuri tiktų visiems. Saulės poreikis priklauso nuo odos tipo, amžiaus, gyvenamosios vietos, metų laiko, paros meto ir net nuo to, kiek kūno odos atidengta.

Šviesios odos žmonėms vasarą dažnai pakanka vos kelių minučių saulės ant rankų, kojų ar veido kelis kartus per savaitę. Tamsesnės odos žmonėms gali reikėti gerokai daugiau laiko, nes melaninas natūraliai saugo odą nuo ultravioletinių spindulių, bet kartu lėtina vitamino D gamybą.

Kai kurie specialistai pabrėžia principą: geriau trumpai ir dažniau, negu retai, bet ilgai. Kitaip tariant, keli trumpi buvimai saulėje yra saugesnis pasirinkimas nei ilgas gulėjimas paplūdimyje iki paraudusios odos.

Vitaminui D gaminti veiksmingiausia vidurdienio saulė, nes tada daugiau UVB spindulių. Tačiau būtent tuo metu lengviausia ir nudegti, todėl čia būtinas atsargumas. Jei UV indeksas aukštas, jautresnės odos žmonėms geriau rinktis rytą arba vėlyvesnę popietę, o ilgiau būnant lauke – saugotis drabužiais, kepure, akiniais nuo saulės ir kremu nuo saulės.

Kodėl ilgas deginimasis nėra geresnis

Daug žmonių vis dar galvoja: kuo ilgiau pabūsiu saulėje, tuo daugiau vitamino D gausiu. Taip neveikia. Kai organizmas pagamina pakankamai vitamino D, ilgesnis buvimas saulėje šio proceso nebedidina taip, kaip norėtųsi. Užtat didėja nudegimų ir odos pažeidimų rizika.

Nudegimas nėra „truputį per daug saulės“. Tai odos pažeidimas. Kuo dažniau žmogus nudega, ypač vaikystėje ir paauglystėje, tuo didesnė odos vėžio rizika ateityje. Todėl vaikų oda turi būti saugoma ypač atsakingai.

Per daug saulės taip pat spartina odos senėjimą. Atsiranda pigmentinių dėmių, raukšlių, oda praranda elastingumą. Be to, ultravioletiniai spinduliai kenkia akims ir gali didinti kataraktos riziką, todėl akiniai nuo saulės nėra tik stiliaus detalė.

Kremas nuo Saulės

Kam reikia būti ypač atsargiems

Didesnį atsargumą turėtų išlaikyti žmonės, kurių oda labai šviesi, kurie turi daug apgamų, kurių šeimoje buvo melanomos atvejų, taip pat vartojantys imunitetą slopinančius vaistus. Tokiems žmonėms net trumpas buvimas saulėje gali būti jautresnis klausimas, todėl apsauga turi būti griežtesnė.

Kita grupė – žmonės, kuriems gali trūkti vitamino D. Tai tie, kurie mažai būna lauke, dirba uždarose patalpose, dengia didelę kūno dalį drabužiais, gyvena mažai saulės gaunančiose vietovėse arba turi tamsesnę odą. Žiemą ši problema tampa dar aktualesnė, nes kai kuriose šalyse saulės spindulių vitamino D gamybai tiesiog nepakanka.

Tokiais atvejais gali būti svarstomi vitamino D papildai, bet jų nereikėtų vartoti bet kaip. Per didelės dozės gali pakenkti – sukelti kalcio perteklių kraujyje, silpninti kaulus, apsunkinti inkstų ar širdies darbą. Jei įtariamas trūkumas, geriausia pasitarti su gydytoju ir atlikti tyrimus.

Paprasta taisyklė: saulė turi būti kasdienybės dalis, ne išbandymas odai

Sveikiausias santykis su saule nėra nei visiškas jos vengimas, nei valandų valandos kaitinantis paplūdimyje. Daugumai žmonių naudingiausia trumpai pabūti lauke reguliariai: pasivaikščioti, nueiti iki parduotuvės, išgerti kavos lauke, pasėdėti parke, pajudėti gryname ore.

Kai buvimas lauke ilgesnis, jau reikia apsaugos. Kepurė, akiniai, lengvi drabužiai, pavėsis ir kremas nuo saulės nėra perdėtas atsargumas – tai būdas gauti šviesos naudą be nereikalingos rizikos.

Saulė nėra priešas. Bet ji nėra ir nekaltas vaistas, kurio galima vartoti be saiko. Ji naudinga tada, kai mokame su ja elgtis: mažomis dozėmis, reguliariai ir nepamiršdami, kad oda prisimena daugiau, nei mums atrodo.

Jei turite odos ligų, daug apgamų, buvusių odos vėžio atvejų šeimoje ar nerimaujate dėl vitamino D trūkumo, dėl saugaus buvimo saulėje ir papildų verta pasitarti su gydytoju.