Rugpjūčio 12-osios Saulės užtemimas Lietuvoje: reginys bus įspūdingas, bet daliai žmonių jis bus nematomas

Rugpjūčio 12-osios vakaras Lietuvoje gali tapti vienu įspūdingiausių šios vasaros momentų. Tą vakarą Mėnulis stos tarp Žemės ir Saulės, o mūsų šalyje bus matomas dalinis Saulės užtemimas. Kai kuriose vietose bus uždengta daugiau kaip 80 proc. Saulės disko, todėl teoriškai tai – retas ir labai gražus reginys.

Tačiau yra viena nemaloni detalė: pamatys jį tikrai ne visi. Užtemimas vyks labai žemai virš horizonto, prie pat saulėlydžio, o naujausi debesuotumo žemėlapiai rodo, kad daugelyje Lietuvos vietų dangų gali dengti debesys. Vadinasi, vien turėti specialius akinius neužteks – reikės dar ir gero horizonto bei sėkmės su orais.

Lietuvoje tai nebus visiškas Saulės užtemimas. Visiško užtemimo juosta drieksis per kitas pasaulio vietas, o Lietuva pateks į dalinio užtemimo zoną. NASA skelbia 2026 m. rugpjūčio 12 d. visiško Saulės užtemimo kelią, o „Timeanddate“ nurodo, kad Lietuvoje šis reiškinys bus matomas kaip dalinis užtemimas, visiškos fazės mūsų šalyje nebus.

Didžiausias šansas – pajūryje, bet garantijų nėra

Pagal pateiktas užtemimo fazių lenteles, geriausia padėtis bus vakarinėje Lietuvos dalyje. Klaipėdoje užtemimas prasidės apie 20.08 val., didžiausia fazė bus apie 21.00 val., o Mėnulis uždengs apie 81,34 proc. Saulės disko. Šiauliuose užtemimas prasidės taip pat apie 20.08 val., maksimumas numatomas 20.59 val., o uždengta Saulės dalis sieks apie 80,90 proc.

Kaune užtemimas prasidės apie 20.09 val., didžiausia fazė – apie 20.56 val., bus uždengta apie 78,03 proc. Saulės. Vilniuje pradžia taip pat numatoma 20.09 val., maksimumas – 20.53 val., o uždengta Saulės dalis sieks apie 75,04 proc.

Tai reiškia, kad pajūris ir šiaurės vakarinė šalies dalis turės ne tik didesnę užtemimo fazę, bet ir kiek palankesnį laiką – vakaruose Saulė leidžiasi vėliau. Būtent todėl Klaipėda, Palanga, Nida ar atviros vietos prie jūros teoriškai bus vienos geriausių vietų stebėti šį reiškinį.

Tačiau „geriausia vieta“ šį kartą nebūtinai reiškia „garantuotas vaizdas“. Jei virš horizonto kabės debesų juosta, užtemimas gali vykti, bet žmogus matys tik pilką dangų.

Saulės užtemimo stebėjimasNuotrauka: Octavio Hoyos / Shutterstock.com

Debesys gali sugadinti visą reginį

Pridėtas debesuotumo žemėlapis rodo, kad rugpjūčio 12-osios pavakarę debesų laukai gali dengti didelę Lietuvos dalį. Tai ypač svarbu, nes užtemimas nevyks aukštai danguje. Saulė bus labai žemai, todėl net nedidelė debesų juosta ties vakariniu ar šiaurės vakariniu horizontu gali visiškai užstoti vaizdą.

Orų prognozės taip pat nėra vienodai palankios. Vilniuje rugpjūčio 12-osios vakarą numatomi debesuoti su pragiedruliais ar daugiausia apsiniaukę orai, apie 20–21 val. temperatūra sieks maždaug 17–18 laipsnių. Kaune vakare prognozuojamas debesuotumas su pragiedruliais, apie 20 val. – maždaug 19 laipsnių. Šiaulių apskrityje vakaro valandos atrodo palankesnės, su daugiau pragiedrulių, o Klaipėdoje prognozė šiuo metu taip pat atrodo viena geresnių – apie 20–21 val. daugiausia saulėta arba giedra.

Vis dėlto tokios prognozės dar gali keistis. Užtemimo dieną verta tikrinti ne tik bendrą orų prognozę, bet ir debesų judėjimo žemėlapius. Šįkart svarbiausia bus ne tai, ar nelis, o ar vakariniame horizonte atsivers bent vienas švarus tarpas.

Kodėl šis užtemimas toks laukiamas

LRT.lt kalbinta Vilniaus universiteto astronomė dr. Edita Stonkutė pabrėžė, kad „paskutinį kartą tokį ryškų dalinį Saulės užtemimą Lietuvos gyventojai galėjo stebėti 2015 metų kovo 20 dieną“. Tai reiškia, kad rugpjūčio 12-osios reiškinys nėra eilinis dangaus įvykis, kurį galima lengvai numoti ranka ir laukti kito savaitgalio.

Astrofizikas dr. Kastytis Zubovas LRT.lt aiškino, kad Saulės užtemimas įvyksta tada, kai Mėnulis įsiterpia tiksliai tarp Saulės ir Žemės, o Mėnulio šešėlis pereina per dalį Žemės paviršiaus. Lietuva šį kartą nepateks į šešėlio, bet pateks į pusšešėlio zoną – todėl matysime ne visišką, o dalinį užtemimą.

LRT.lt taip pat anksčiau rašė, kad 2026 m. rugpjūčio užtemimas bus ypač aktualus Lietuvai, nes mūsų šalyje Mėnulis uždengs apie 70–80 proc. Saulės disko, daugiau vakarinėje šalies dalyje, o reiškinys bus matomas Saulei leidžiantis.

Kur stoti, kad būtų bent šansas pamatyti

Kadangi Saulė bus žemai, stebėjimo vietą reikia rinktis labai praktiškai. Miesto kiemas, balkonas tarp daugiabučių ar vieta su medžiais vakaruose gali būti visiškai netinkama, net jei dangus virš galvos bus giedras. Reikia atviro vaizdo į šiaurės vakarus ir kuo žemesnio horizonto.

Geriausiai tiks pajūris, atviros ežerų pakrantės, kalvos, laukai, aukštesnės vietos be pastatų ir medžių. Vilniuje ar Kaune verta ieškoti ne romantiškiausios, o techniškai tinkamiausios vietos – tokios, kur Saulė leidžiasi neužstota. Šį kartą gražus parkas gali būti prastesnis pasirinkimas nei atvira kalva ar laukas už miesto.

Jei važiuojate specialiai, verta turėti atsarginį planą. Kartais keliolika kilometrų į šoną gali reikšti skirtumą tarp debesų sienos ir siauro pragiedrulio, pro kurį pasirodys užtemusi Saulė.

Dalinis saulės užtemimas

Svarbiausia taisyklė – nežiūrėti plika akimi

Užtemimas gražus, bet pavojingas akims. Į Saulę negalima žiūrėti plika akimi net tada, kai didelę jos dalį dengia Mėnulis. Paprasti akiniai nuo saulės, aprūkęs stiklas, kompaktinis diskas, rentgeno nuotrauka ar keli tamsūs plastikai vienas ant kito nėra saugi apsauga.

Reikalingi specialūs Saulės užtemimams skirti akiniai arba tinkami filtrai. „Timeanddate“ taip pat primena, kad į Saulę be tinkamos akių apsaugos žiūrėti negalima, nes galima rimtai pažeisti regą.

Jei specialių akinių neturite, saugiausias būdas – stebėti netiesiogiai. Galima pasidaryti paprastą projekciją: mažoje kartono ar popieriaus plokštelėje pradurti skylutę ir Saulės atvaizdą nukreipti ant šviesaus paviršiaus. Taip matysite užtemimo eigą nežiūrėdami tiesiai į Saulę.

Rugpjūčio 12-osios vakaras gali būti įsimintinas, bet jis bus kaprizingas. Vieniems pavyks pamatyti tamsėjančią Saulę prie horizonto, kitiems viską uždengs debesys, o treti supras, kad pasirinko vietą, kur saulėlydį užstoja namai ar medžiai. Todėl šį kartą svarbu pasiruošti ne tik akinius, bet ir planą: kur stovėsite, kur bus horizontas ir ar dangus apskritai leis pamatyti tai, ko Lietuva laukė daugiau kaip dešimtmetį.