Daug kam nuotekų valymo įrenginius teks išmontuoti. Nuo 2030-ųjų prasidės patikrinimai ir baudos
Daugelis individualių namų savininkų apie nuotekų valymo įrenginį prisimena tik tada, kai jis pradeda skleisti kvapą, užsikemša arba reikia iškviesti aptarnavimo specialistą. Kol viskas veikia, atrodo, kad tai tiesiog po žeme paslėpta sistema, kuri tyliai atlieka savo darbą. Tačiau nuo 2030 metų pradžios daliai gyventojų šis „pamirštas“ įrenginys gali tapti labai konkrečia problema.
Aplinkos ministerija primena, kad nuo 2030 m. iš biologinio valymo individualių nuotekų įrenginių išleidžiamose nuotekose turės būti valomas ne tik įprastas užterštumas, bet ir azotas bei fosforas. Tai svarbios medžiagos, kurios patekusios į aplinką gali prisidėti prie vandens telkinių taršos, dumblių vešėjimo ir prastesnės vandens kokybės.
Paprasčiau tariant, vien to, kad įrenginys „kažką valo“, nebeužteks. Reikės žinoti, ar jis iš tikrųjų atitinka reikalavimus.
Kam šis pokytis bus svarbiausias
Nauji reikalavimai aktualiausi tiems gyventojams, kurie turi biologinio valymo individualų nuotekų valymo įrenginį ir iš jo išvalytas nuotekas išleidžia į aplinką. Tokie įrenginiai dažni individualiuose namuose, sodybose, gyvenvietėse be centralizuotos kanalizacijos.
Reikalavimas nebus taikomas rezervuaro tipo individualiems nuotekų tvarkymo įrenginiams, nes jie neišleidžia nuotekų į aplinką. Taip pat jis nebus taikomas septikams. Vis dėlto tai nereiškia, kad jų savininkai gali visiškai atsipalaiduoti – tokius įrenginius vis tiek reikia prižiūrėti, laiku išvežti sukauptas nuotekas ar dumblą ir rinktis teisėtai dirbančius vežėjus.
Svarbiausia žinia tiems, kurie turi biologinį valymo įrenginį: dabar pats laikas pasitikrinti dokumentus, o ne laukti 2029 metų pabaigos, kai visi skubės, montuotojai bus užimti, o sprendimai gali kainuoti brangiau.
Jei įrenginys pirktas po 2019 metų, panikuoti greičiausiai nereikia
Pagal nuo 2019 m. lapkričio 1 d. galiojančias Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatas, po šios datos turėjo būti įrengiami tik tokie valymo įrenginiai, kuriuose azotas ir fosforas valomi iki nustatytų reikalavimų.
Tai reiškia, kad jei savo įrenginį įsigijote 2019 metų pabaigoje ar vėliau, tikėtina, kad jis jau pritaikytas naujiems reikalavimams. Tačiau „tikėtina“ nėra tas pats, kas „tikrai“. Geriausia ne spėlioti, o atsiversti įrenginio techninį pasą.
Būtent techniniame pase turi būti nurodyta, ar įrenginys valo azotą ir fosforą. Jei dokumentai kažkur pasimetė, verta kreiptis į pardavėją, montuotoją arba įmonę, kuri atlieka įrenginio priežiūrą. Geriau gauti aiškų atsakymą raštu dabar, negu vėliau aiškintis, kodėl sistema neatitinka reikalavimų.
Senesnių įrenginių savininkams verta nelaukti paskutinės minutės
Jei individualus nuotekų valymo įrenginys įsigytas anksčiau nei 2019 m. lapkričio 1 d., situaciją reikėtų vertinti rimčiau. Tai nereiškia, kad įrenginį būtinai teks iš karto keisti, bet būtina pasikonsultuoti su specialistais, ar jį galima pritaikyti azoto ir fosforo valymui, ar vis dėlto reikės naujos įrangos.
Šioje vietoje pavojingiausias pasirinkimas – vadovautis kaimyno patarimu arba pardavėjo pažadu be dokumentų. Nuotekų įrenginys nėra daiktas, kurį verta rinktis vien pagal mažiausią kainą. Jei sistema bus netinkama, klaida gali išlįsti tik po kelerių metų, kai reikės taisyti, perdaryti ar įrodinėti, kad įrenginys veikia taip, kaip turi veikti.
Praktinis patarimas paprastas: paprašykite priežiūros įmonės arba gamintojo aiškiai įvertinti jūsų įrenginį. Ar jis atitinka reikalavimus? Ar galima jį modernizuoti? Kiek tai kainuotų? Ar reikės papildomos įrangos? Kokių dokumentų reikės ateityje?
Naują įrenginį rinkitės ne pagal gražiausią reklamą
Tie, kurie artimiausiais metais planuoja keisti individualų nuotekų tvarkymo įrenginį, turėtų būti ypač atsargūs. Rinkoje netrūksta pasiūlymų, kurie skamba labai patraukliai: pigiai, greitai, „viskas įskaičiuota“, „tinka visiems atvejams“. Tačiau nuotekų įrenginys turi būti ne tik įkastas į žemę, bet ir sertifikuotas, tinkamai sumontuotas, prižiūrimas bei atitinkantis techninius reikalavimus.
Prieš pasirašant sutartį verta paklausti kelių dalykų: ar įrenginys valo azotą ir fosforą, ar turi reikiamus sertifikatus, ar bus pateiktas techninis pasas, ar montuotojas registruotas, ar po įrengimo bus aišku, kas atliks priežiūrą. Jei pardavėjas į tokius klausimus atsako miglotai, tai jau signalas sustoti.
Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje, veikiančioje nuo šių metų pradžios, kaupiami duomenys apie įrangos pardavėjus ir montuotojus. Juos galima rasti per paiešką svetainėje e-nuotekos.lt. Ten pat galima rasti ir nuotekų vežėjus.
Kodėl svarbu rinktis registruotus vežėjus
Nuotekų tvarkymas nesibaigia įrenginio įsigijimu. Jeigu reikia išvežti nuotekas ar dumblą, svarbu rinktis teisėtai dirbančius vežėjus. Kitaip tariant, ne tą, kuris „pigiau atvažiuos su cisterna“, o tą, kurio veikla matoma sistemoje ir kuris nuotekas perduoda vandentvarkos įmonėms, o ne išpila bet kur.
Tai ne vien formalumas. Netinkamai tvarkomos nuotekos galiausiai grįžta į aplinką – į gruntą, griovius, upelius, šulinius, vandens telkinius. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip svetima problema, bet iš tikrųjų tai yra mūsų pačių kiemai, daržai, maudyklos ir geriamasis vanduo.
Gyventojai, prisijungę prie NTIS per Elektroninius valdžios vartus, gali matyti savo individualių nuotekų tvarkymo įrenginių aptarnavimo informaciją. Tai naudinga ne tik kontrolei, bet ir pačiam savininkui – mažiau popierių stalčiuje, daugiau aiškumo, kas ir kada atlikta.
Ką verta padaryti jau dabar
Pirmiausia susiraskite savo įrenginio dokumentus. Techninis pasas, įsigijimo data, montavimo informacija, priežiūros įrašai – visa tai gali būti svarbu. Jei dokumentų nėra, kreipkitės į pardavėją, montuotoją ar prižiūrinčią įmonę.
Antra, išsiaiškinkite, ar jūsų įrenginys valo azotą ir fosforą. Ne „kažkas sakė“, ne „turėtų valyti“, o aiškiai pagal dokumentus arba specialisto išvadą.
Trečia, jei įrenginys senesnis, neatidėkite konsultacijos. Iki 2030 metų dar yra laiko, bet tokie darbai retai būna pigūs ir greiti, kai visi prisimena juos paskutinę minutę.
Ketvirta, jei keisite įrangą, rinkitės tik patikimus pardavėjus ir montuotojus. Pigiausias pasiūlymas gali atrodyti viliojantis šiandien, bet po kelių metų jis gali tapti brangiausia klaida.
Tai ne tik biurokratinis reikalavimas
Lengva į tokius pranešimus numoti ranka ir pasakyti, kad tai dar vienas reikalavimas gyventojams. Tačiau nuotekos nėra nematoma problema. Jei jos tvarkomos netinkamai, teršalai patenka ten, kur jų neturi būti – į dirvožemį, vandenį ir mūsų pačių aplinką.
Nuo 2030 metų daliai individualių namų savininkų teks aiškiai žinoti, ką jų įrenginys daro su azotu ir fosforu. Tie, kurie pasiruoš iš anksto, šį pokytį sutiks ramiai. Tie, kurie laukia paskutinės minutės, gali susidurti su skuba, papildomomis išlaidomis ir labai nemaloniu klausimu: kodėl apie tai nepasidomėjau anksčiau?
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Korupcinis sprendimas. Biovalymas yra 2 fazių Aerobinis ir anaerobinis. Jos geriasi toliau valo gamta. Jei norim valyt kitus produktus bus papildomas cheminis valymas:) jau kita tema ktaip tvarkoma
O kaip bus su ūkininkais?,nes jų naudojama chemija taip pat patenka į vandens telkinius ir teršia labiau nei visi Lietuvos valymo įrenginiai.
Korupcinis reikalavimas
Kada jus valdžioje pederastaii prisirysite ?? Vis ne gana ir ne gana …
Kaip gerai kad aš ši ku miške nes gyvenu šalia
Tai kodėl anksčiau įsivedan valymo įrenginius nereikėjo nei dokumentų ,nei leidimų…??o dabar visur tik baudos ,nes įrenginys netobulas??praeis vėl 5 metai ir vėl baudom gasdinsit..Tiesiog ne valstybė,o koncentracijos stovykla… O seimo korumpuoti Vagys gali viską.. Kur mes nusiritom…??
Tai niekinis straipsnis, skirtas gąsdinti žmones. Kai rašo diletantai, ima tik piktumas. Tokius straipsnius turi rašyti specialistai
Klausykite, o kaip ten Indijoje, Kinijoje, Indonezijoje milijardais žmonių apgyventose teritorijose , kaip jie ten išgyvena be valymo įrenginių, kurie valo viską viską, lieka vanduo tyras, kaip ašara…?
Ne tame beda, kad nuotekų išvalymą reikia periodiškai tikrinti, užsakyti tyrimus. Dirbu nuotekų tyrimų laboratorijoje ir pati esu namo savininkė. Neišvalo individualūs įrenginiai nuotekų iki tinkamų rodiklių. Kai savininkas mato tyrimų rezultatus, kartais imasi kažkokių veiksmų, pakartotinai užsako tyrimus, bet tai retas atvejis. Beda, kad individualūs valymo įrenginiai neaptarnaujami tinkamai, aptarnaujančias įmones sunku prisikviesti, kažką padaro, bet prastai, matomai trūksta personalo, kompetencijos (juk visur veiklos efektyvinimas!). Gaunasi, kad metus laiko iki tyrimų ir metus po to į aplinką išleidžiamos nevalytos nuotekos, čia geriausiu atveju -metus, o tikriausiai ilgiau. Jaučių pagal kvapą, kad tikrai nevalytos iki tinkamos būklės. Pati pasidaviau su tuo valymu, kaupiam į rezervuarą ir periodiškai iškviečiam vežėją. O toliau jau vežėjo pareiga priduoti nuotekas į valyklą, kuri tvarko nuotekas ne buitiniu, o gamybiniu lygmeniu. Su individualiais valymo įrenginiais tik apsimetam, kad saugom aplinką, o iš tikrųjų tik išpildom formalumus. Matau, kad ir kaimynas jau kviečia vežėjus net 2 kartus per mėnesį, nors turi įrengtą valymo įrenginį. Taip ir paprasčiau ir aiškiau. Brangu, taip, bet jeigu prižiūrėti valymo įrenginį, kaip priklauso, pilti reagentus, atnaujinti bakterijas ir t.t., bus irgi brangu.
Susidaro įspūdis, kad aplinkos ministerijoje dirba žmonės iš kosmoso. Reikalavimai skirti ne gamtos apsaugai o pažymų rinkimui ir mokesčių kėlimui.Kiek vienas kruizinis laivas padaro žalos marioms ir gamtai? Gigantomanija ir karai žudo gamtą, o ne pavieniai žmonės.