„Mercedes“ pripažino, kad vairuotojai buvo pamiršti. Mygtukai vėl grįžta į automobilius

Dar visai neseniai automobilių salonuose atrodė, kad ateitis turi tik vieną kryptį – kuo didesnis ekranas ir kuo mažiau mygtukų. Gamintojai lenktyniavo, kas prietaisų skydelį pavers panašesniu į planšetę, o vairuotojai turėjo mokytis, kur meniu paslėptas salono šildymas, veidrodėlių valdymas, vairo pašildymas ar net paprastos kasdienės funkcijos.

Dabar vienas didžiausių pasaulio prabangių automobilių gamintojų pripažįsta tai, ką daug vairuotojų kartojo jau seniai: automobilių pramonė persistengė. „Mercedes-Benz“ vadovas Ola Källenius atvirai pareiškė, kad fizinių mygtukų atsisakymas ne visada buvo geras sprendimas, o kuriant technologijas kartais buvo per mažai galvojama apie patį žmogų už vairo.

Tai nėra tik dizaino klausimas. Tai klausimas apie saugumą, patogumą ir labai paprastą dalyką: ar vairuotojas turi žiūrėti į kelią, ar braukti pirštu per ekraną ieškodamas funkcijos, kuri anksčiau buvo pasiekiama vienu paspaudimu.

Vairuotojai tai sakė seniai, dabar pripažino ir gamintojai

Daugelis vairuotojų puikiai žino tą jausmą. Važiuoji per lietų, reikia greitai pakoreguoti valytuvus, įjungti šildymą ar pakeisti klimato kontrolę, bet vietoj paprasto mygtuko turi žiūrėti į ekraną. Vienas paspaudimas, antras meniu, trečias pasirinkimas, dar vienas netikslus prisilietimas, nes automobilis juda, kelias nelygus, o pirštas pataiko ne ten.

Popieriuje viskas atrodo moderniai. Salone – švaru, mažiau mygtukų, daugiau stiklo, daugiau šviesos, daugiau „ateities“. Bet realiame gyvenime vairuotojas nėra žmogus, ramiai sėdintis ant sofos su telefonu rankoje. Jis vairuoja, stebi eismą, reaguoja į pėsčiuosius, ženklus, kamščius, dviratininkus, oro sąlygas.

Būtent čia automobilių pramonė ir atsitrenkė į ribą. Ekranas gali būti puikus navigacijai, muzikai, automobilio nustatymams ar sudėtingesnėms funkcijoms. Tačiau kasdieniai valdikliai turi būti pasiekiami aklai, greitai ir be mąstymo. Vairuotojas neturi ieškoti avarinio signalo ar valytuvų meniu giliai ekrane.

„Mercedes“ vadovas šią problemą apibūdino labai paprastai: kartais technologijos buvo kuriamos dėl pačių technologijų, o klientas liko antrame plane. Tokį sakinį išgirsti iš prabangaus automobilių gamintojo vadovo – gana stiprus signalas visai rinkai.

Mygtukai grįžta, bet ekranai nedings

Svarbu suprasti, kad „Mercedes“ neketina atsisakyti didelių ekranų. Priešingai – ekranai liks. Tokios sistemos kaip MBUX ir milžiniški prietaisų skydeliai, besidriekiantys per visą saloną, niekur nedings. Gamintojai jau per daug investavo į skaitmeninius salonus, programinę įrangą, balso valdymą ir išmanias funkcijas.

Tačiau keičiasi požiūris. Idėja nebėra „viską sukišti į ekraną“. Dabar vis garsiau kalbama apie pusiausvyrą: ekranas turi atlikti tai, kam jis geriausiai tinka, o svarbiausios ir dažniausiai naudojamos funkcijos turi turėti fizinius valdiklius.

Pirmieji pokyčiai jau matomi ant vairo. „Mercedes“ pradėjo grąžinti patogesnius fizinius sprendimus, o ateities modeliuose tokių valdiklių turėtų daugėti. Tai reiškia, kad gamintojas nebando grįžti į senus laikus su pilnu mygtukų mišku, bet pripažįsta, jog visiškas jų išnaikinimas buvo klaida.

Vairuotojams tai gera žinia. Ne todėl, kad žmonės nekenčia ekranų, o todėl, kad jie nori automobilio, kuris padeda vairuoti, o ne verčia kovoti su meniu.

„Volkswagen“ ir „Ferrari“ taip pat suprato tą pačią klaidą

„Mercedes“ nėra vienintelis gamintojas, kuris ima keisti kryptį. „Volkswagen“ vadovai jau anksčiau pripažino, kad per didelis jutiklinių sprendimų naudojimas buvo klaidingas kelias. Dalis vairuotojų ypač kritikavo lietimui jautrius valdiklius ant vairo ir klimato kontrolės sprendimus, kurie realiame naudojime erzino labiau, nei žavėjo.

Dar įdomesnis pavyzdys – „Ferrari“. Net sportinių automobilių gamintojas, kurio klientai įprastai toleruoja sudėtingesnę techniką dėl emocijos ir našumo, susidūrė su ta pačia problema: vairuotojas tuo pačiu metu turi ir vairuoti, ir valdyti funkcijas. Jei valdymas tampa per sudėtingas, net brangiausias automobilis pradeda erzinti.

Tai rodo, kad problema nėra vien pigesnių ar masinių automobilių bėda. Ji palietė visą pramonę. Gamintojai pernelyg susižavėjo išmaniųjų telefonų logika ir pamiršo, kad automobilis nėra telefonas. Telefone gali sustoti, paieškoti, perbraukti, paspausti ne ten ir pataisyti. Automobilyje kiekviena sekundė, kai akys nukrypsta nuo kelio, gali būti pavojinga.

„Euro NCAP“ spaudžia gamintojus grąžinti fizinius valdiklius

Pokyčius lemia ne tik vairuotojų nepasitenkinimas. Prie jų prisideda ir saugumo vertinimo taisyklės. Nuo 2026 metų „Euro NCAP“ pradėjo taikyti naujus reikalavimus, kurie skatina gamintojus svarbiausioms funkcijoms palikti atskirus fizinius valdiklius.

Kalbama apie posūkių signalus, avarinius žibintus, garso signalą, valytuvus ir „eCall“ pagalbos iškvietimo sistemą. Jei automobilis nori gauti aukščiausius saugumo įvertinimus, šios funkcijos turi būti valdomos aiškiai, intuityviai ir fiziškai, o ne paslėptos ekrano meniu.

Gamintojams tai labai rimta. Penkios „Euro NCAP“ žvaigždutės nėra vien gražus lipdukas reklamoje. Tai argumentas pardavimų salone, pasitikėjimo ženklas šeimoms, įmonių parkams ir paprastiems pirkėjams. Jei automobilis prarastų aukščiausią įvertinimą dėl per daug ekranizuoto valdymo, tai būtų ne dizaino smulkmena, o komercinė problema.

Lietuvos pirkėjams šie vertinimai taip pat svarbūs. Renkantis naują ar apynaujį automobilį, saugumo įvertinimai dažnai tampa vienu iš argumentų. Todėl gamintojų grįžimas prie fizinių valdiklių gali būti ne nostalgija, o reali saugumo nauda.

Kodėl vairuotojams taip trūksta paprastų mygtukų

Fizinis mygtukas turi vieną savybę, kurios ekranas dažnai neturi – jį galima rasti nežiūrint. Po kelių savaičių automobilyje ranka pati žino, kur yra temperatūros reguliatorius, garsas, avarinis signalas ar valytuvų svirtelė. Tai tampa raumenų atmintimi.

Ekrane viskas keičiasi. Funkcija gali būti kitame meniu, po programinės įrangos atnaujinimo atrodyti kitaip, reaguoti lėčiau, o žiemą, su pirštinėmis ar važiuojant per duobes, naudotis ja gali būti tiesiog nepatogu. Be to, ekranas reikalauja žvilgsnio. O žvilgsnis yra brangiausias vairuotojo resursas.

Būtent dėl to mygtukai nėra senamadiškumas. Jie yra patogumo ir saugumo įrankis. Gera automobilio ergonomika nėra tai, kas gražiausiai atrodo nuotraukoje. Tai tai, kas veikia tada, kai lyja, tamsu, vaikas gale prašo vandens, priekyje staiga stabdo automobilis, o jums tuo pat metu reikia įjungti valytuvus.

Kas laukia jau pagamintų automobilių savininkų

Tie, kurie jau nusipirko naujesnį „Mercedes“ ar kitą modelį su beveik viskuo ekrane, neturėtų tikėtis stebuklingo salono pakeitimo. Automobilių pramonėje pokyčiai ateina lėtai. Naujas dizainas, nauja architektūra ir fizinių valdiklių grąžinimas dažniausiai matomi tik naujos kartos modeliuose ar atnaujintose versijose.

Tai reiškia, kad dabartinių automobilių savininkams teks toliau gyventi su tuo, ką turi. Kai ką gali pagerinti programinės įrangos atnaujinimai, balso komandos ar nuorodos ekrane, tačiau tikrų fizinių mygtukų taip lengvai nepridėsi.

Vis dėlto pats pripažinimas svarbus. Jis rodo, kad vairuotojų skundai nebuvo tik „senų įpročių“ problema. Žmonės ne prieš technologijas. Jie prieš technologijas, kurios trukdo naudotis automobiliu.

Automobilio ateitis nebus be ekranų, bet ji turėtų būti protingesnė

Ši istorija nėra apie tai, kad reikia grįžti į 2005 metus ir išmesti visus ekranus. Šiuolaikinis automobilis be skaitmeninių sistemų jau neįsivaizduojamas. Navigacija, kameros, elektromobilio įkrovimo planavimas, pagalbinės sistemos, ryšys su telefonu – visa tai patogu ir reikalinga.

Tačiau ateities automobilis turi būti ne tik įspūdingas parodoje, bet ir normaliai naudojamas kasdien. Jis turi suprasti, kad vairuotojas nėra bandytojas laboratorijoje. Jis yra žmogus, kuris ryte skuba į darbą, vakare veža vaikus, žiemą valo aprasojusį stiklą, o lietuje nori vienu judesiu įjungti valytuvus.

„Mercedes“ pripažinimas gali tapti lūžio tašku. Jei prabangos klasės gamintojas viešai sako, kad mygtukų buvo atsisakyta per drąsiai, tą pačią žinutę išgirs ir kiti. Ekranai liks, bet aklas tikėjimas, kad kiekviena funkcija turi gyventi meniu, ima trauktis.

Vairuotojams tai paprasta pergalė. Ne didelė, ne triukšminga, bet labai kasdieniška: galbūt ateities automobilyje vėl bus galima padaryti svarbiausius dalykus nežiūrint nuo kelio.