Kodėl krapai pradeda raudonuoti? Šis spalvos pokytis gali išduoti dažną priežiūros klaidą
Dar visai neseniai krapai buvo sodriai žali, o dabar jų stiebeliai ir lapų kraštai įgavo rausvą, violetinį ar net purpurinį atspalvį. Pirmoji mintis dažnai būna paprasta – augalus užpuolė liga. Tačiau krapų raudonavimas nebūtinai reiškia infekciją. Kur kas dažniau taip augalas parodo, kad patiria stresą ir nebegali normaliai pasisavinti jam reikalingų maistinių medžiagų.
Svarbiausia tokiu atveju neskubėti berti trąšų. Pirmiausia verta išsiaiškinti, kas pasikeitė augimo sąlygose.
Dažna priežastis – fosforo trūkumas arba prastas jo pasisavinimas
Rausvas ar violetinis lapų atspalvis dažnai siejamas su fosforo trūkumu. Šis elementas svarbus šaknų vystymuisi, augimui ir bendrai augalo būklei.
Tačiau yra viena svarbi detalė: fosforo dirvoje gali būti pakankamai, bet krapai jo vis tiek nepasiekia. Taip nutinka tada, kai šaknys nusilpusios, dirva per šalta, užmirkusi arba labai suslėgta.
Todėl vien pamačius raudonuojančius krapus berti fosforo trąšų nėra pats geriausias sprendimas. Pirmiausia reikėtų įvertinti dirvos būklę.
Perlaistymas gali būti tikrasis kaltininkas
Krapai mėgsta tolygią drėgmę, tačiau nuolat šlapia žemė jiems nepatinka. Jei lysvė laistoma kasdien vien iš įpročio, ypač sunkesniame dirvožemyje, šaknims pradeda trūkti oro.
Tokiu atveju jos dirba prasčiau ir augalas nebegali normaliai pasisavinti maistinių medžiagų. Rezultatas – lėtesnis augimas, pakitusi lapų spalva ir silpnesni stiebai.
Prieš laistydami patikrinkite žemę pirštu. Jei keli centimetrai po paviršiumi vis dar drėgni, papildomo vandens greičiausiai nereikia.
Šaltos naktys taip pat gali pakeisti spalvą
Krapai gerai pakenčia vėsesnį orą, tačiau staigūs temperatūros pokyčiai augalams vis tiek sukelia stresą. Po vėsių naktų lapuose gali susikaupti daugiau rausvų ar violetinių pigmentų.
Jeigu orams atšilus nauji lapai vėl auga žali, o pats augalas atrodo sveikas, dažniausiai nerimauti nereikia.
Problema rimtesnė tuomet, kai spalvos pokytį lydi sustojęs augimas, gelstantys lapai ar silpstantys stiebai.

Per tankiai pasėti krapai pradeda konkuruoti
Krapų dažnai beriame dosniai, tikėdamiesi tankaus žalio kilimo. Tačiau paaugę augalai pradeda konkuruoti dėl šviesos, vandens ir maistinių medžiagų.
Per tankiame pasėlyje šaknys turi mažiau erdvės, lapai prasčiau vėdinasi, o po lietaus ilgiau išlieka drėgni. Silpnesni augalai gali pradėti keisti spalvą ir nustoti normaliai augti.
Jei krapai labai tankūs, juos verta išretinti. Likę augalai greitai sustiprėja ir išaugina daugiau kokybiškos žalumos.
Nepersistenkite su trąšomis
Pamačius pakitusią lapų spalvą dažnai norisi augalą kuo greičiau „pamaitinti“. Tačiau per didelis trąšų kiekis gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Jeigu tikroji problema yra užmirkusi žemė ar silpnos šaknys, papildomos trąšos situacijos neišspręs. Priešingai – per didelė mineralinių druskų koncentracija gali dar labiau apsunkinti šaknų darbą.
Kada jau verta sunerimti?
Jeigu tik keli krapų lapai įgavo rausvą atspalvį, tačiau augalai toliau normaliai auga, pirmiausia juos tiesiog stebėkite.
Tačiau jeigu raudonavimas stiprėja, krapai nustoja augti, jų lapai gelsta, džiūsta ar pradeda nykti visas augalas, reikėtų ieškoti gilesnės problemos.
Svarbiausia taisyklė paprasta: raudonuojantys krapai nėra signalas iš karto berti daugiau trąšų. Pirmiausia patikrinkite dirvos drėgmę, temperatūrą, augalų tankumą ir šaknų sąlygas. Dažnai pakanka ištaisyti vieną priežiūros klaidą, kad nauji krapų lapai vėl augtų sveiki ir sodriai žali.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.