Iki metų pabaigos Lietuvą turėtų pasiekti beveik milijardas eurų: pateiktas paskutinis „Naujos kartos Lietuva“ prašymas

Pagal Finansų ministerijos pranešimą

Lietuva Europos Komisijai pateikė septintąjį ir paskutinį „Naujos kartos Lietuva“ plano mokėjimo prašymą. Jo vertė siekia 1,1 mlrd. eurų, tačiau realiai iki metų pabaigos šalis turėtų gauti 992,8 mln. eurų. Skirtumas atsiranda todėl, kad dalis lėšų Lietuvai jau buvo išmokėta avansu.

Tai paskutinis didelis šio plano finansinis etapas. Jei Europos Komisija galutinai patvirtins, kad visi numatyti rodikliai pasiekti visa apimtimi, pinigai Lietuvą turėtų pasiekti gruodžio pabaigoje. Gavus šią sumą, per penkerius metus į šalies ekonomiką iš viso bus įlieta beveik 4 mlrd. eurų europinių RRF lėšų.

Finansų ministras Taurimas Valys šį etapą vadina Lietuvos sėkmės istorija. Pasak jo, pinigai buvo skirti ne vien atskiriems projektams, bet ir platesniems pokyčiams – nuo energetikos ir švietimo iki socialinių išmokų, sveikatos, inovacijų ir skaitmeninimo.

Kodėl ši išmoka tokia svarbi?

„Naujos kartos Lietuva“ planas nėra įprastas finansavimo krepšelis, kai pinigai tiesiog paskirstomi pagal projektų sąrašą. Čia Lietuva Europos Komisijai atsiskaito už konkrečius pasiektus rodiklius ir reformas. Kitaip tariant, lėšos mokamos ne už pažadus, o už atliktus darbus.

Iš viso plane numatyti 197 rodikliai. Finansų ministerijos duomenimis, visi jie pasiekti 100 proc. Taip pat įgyvendintos visos 78 reformos. Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl paskutinis mokėjimo prašymas apskritai galėjo būti pateiktas.

Iki šiol Lietuva Europos Komisijai jau buvo pateikusi šešis mokėjimo prašymus ir gavusi beveik 2,85 mlrd. eurų. Iš jų 1,73 mlrd. eurų sudarė subsidijos, dar 1,12 mlrd. eurų – paskolos lėšos. Paskutinė išmoka užbaigtų visą penkerių metų finansavimo ciklą.

Kur keliavo šie pinigai?

Su paskutiniu mokėjimo prašymu Lietuva atsiskaito už reformas ir investicijas keliose didelėse srityse. Tarp jų – tarpmiestinio susisiekimo pertvarka, sveikatos apsauga, energetika, pastatų renovacija, kibernetinis saugumas, švietimas, inovacijos ir kiti projektai.

Ministras pabrėžia, kad dalis reformų buvo glaudžiai susijusios su investicijomis. Pavyzdžiui, ILTE konsolidavimas buvo reforminis žingsnis, o jos kapitalo padidinimas – jau investicinis sprendimas. Panaši logika taikyta ir atsinaujinančios energetikos srityje: pirmiausia keisti teisės aktai, kad plėtra būtų paprastesnė, o kartu skirta pinigų konkretiems projektams.

Tarp svarbiausių darbų minimi mokestiniai pakeitimai, socialinių išmokų peržiūra ir didinimas, Inovacijų agentūros sukūrimas, investicijos į startuolius, didesnis duomenų atvėrimas visuomenei, skaitmeninimas, Tūkstantmečio mokyklų programa, platforma Kursuok.lt ir darbo netekusių žmonių perkvalifikavimo projektai.

Ar šiuos pinigus pajus paprasti žmonės?

Tokios sumos dažnai skamba toli nuo kasdienio gyvenimo, nes žmogus savo sąskaitoje nepamato eilutės „Naujos kartos Lietuva“. Tačiau šios lėšos paprastai veikia per paslaugas, infrastruktūrą ir programas: renovuojamus pastatus, mokyklų projektus, viešojo sektoriaus skaitmeninimą, mokymosi platformas, paramą verslui, energetikos sprendimus ar sveikatos sistemos pokyčius.

Finansų ministras akcentuoja, kad investicijos turėjo pasiekti ne tik didmiesčius, bet ir regionus. Tai svarbu, nes būtent mažesnėse savivaldybėse europiniai pinigai dažnai tampa vienu iš pagrindinių postūmių atnaujinti viešąsias paslaugas, pritraukti verslą ar sukurti naujų darbo vietų.

Pasak T. Valio, regionuose šios investicijos turėtų gerinti vietos žmonių gyvenimo kokybę, skatinti investicijas ir sudaryti sąlygas žmonėms dirbti bei užsidirbti arčiau namų.

Kas laukia toliau?

Šis mokėjimo prašymas uždaro vieną finansavimo etapą, tačiau kartu tampa pasiruošimu kitam. Lietuva jau žiūri į 2028–2034 metų Europos Sąjungos finansinį laikotarpį. Ministerijos teigimu, sėkmingai užbaigtas „Naujos kartos Lietuva“ planas suteikia pagrindo tikėtis, kad ir būsimi projektai bus įgyvendinami sklandžiau.

Pats NKL planas apima 3,8 mlrd. eurų investicijų. Iš jų 2,30 mlrd. eurų sudaro subsidijos, o 1,55 mlrd. eurų – paskolos. Paskutinė beveik milijardo eurų išmoka turėtų tapti paskutiniu šio plano akcentu ir kartu priminimu, kad europiniai pinigai Lietuvai skiriami ne automatiškai, o už konkrečius rezultatus.

Dabar svarbiausias klausimas – ne tik kiek pinigų atkeliaus į šalį, bet ir kaip aiškiai žmonės pamatys jų naudą savo mieste, mokykloje, poliklinikoje, kelyje ar darbo rinkoje.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!