Nuo namelių medžiuose iki kambario po vandeniu: 7 viešbučiai, dėl kurių verta leistis į kelionę

Kartais viešbutis būna tik vieta, kur nusiprausti ir pernakvoti. Tačiau yra ir tokių vietų, dėl kurių žmonės nusiperka lėktuvo bilietus dar net neapsisprendę, ką apskritai veiks atvykę. Kambarys penkių metrų gylyje po Indijos vandenynu, stiklinis iglu vidury Laplandijos, namelis medžio viršūnėje ar visas viešbutis, kuris kiekvieną pavasarį tiesiog ištirpsta – tai jau ne paprasta nakvynė.

Neįprastų viešbučių pasaulyje daugėja, nes keliautojai vis dažniau ieško ne vien patogios lovos ir gero pusryčių bufeto. Jie nori patirties, kurią prisimintų dar ilgai grįžę namo. Vieni dėl tokios nakvynės keliauja į Švedijos miškus, kiti – į Maldyvus, treti renkasi naktį ledo kambaryje ar tarp laisvai vaikštančių dramblių Tailande.

Štai kelios vietos, kuriose pats viešbutis gali tapti svarbiausia visos kelionės dalimi.

„Treehotel“ – kambariai, kuriuos miške galima net nepastebėti

Švedijos Laplandijoje, tarp aukštų pušų, stovi vienas garsiausių pasaulyje viešbučių medžiuose – „Treehotel“. Tačiau čia nereikėtų įsivaizduoti paprasto medinio namelio su kopėčiomis. Kai kurie šio viešbučio kambariai atrodo labiau kaip šiuolaikinio meno objektai nei vieta nakvynei.

Vienas jų – veidrodinis kubas, kurio išorinės sienos atspindi aplinkinį mišką, todėl iš toliau statinys beveik pranyksta tarp medžių. Kitas primena milžinišką paukščio lizdą. Dar vienas suprojektuotas kaip NSO, pakibęs tarp pušų. Yra ir modernesnių, minimalistinių namelių, tačiau visi jie sukurti taip, kad svečias jaustųsi tiesiogine prasme gyvenantis miško viduryje.

Viduje nereikia atsisakyti komforto – kambariai įrengti šiuolaikiškai, o pro langus atsiveria Laplandijos miškai. Didžiausias šios vietos žavesys yra kontrastas: aplink visiška gamta, tačiau nakvojama architektūriniame objekte, kokio greičiausiai nepamatysite jokiame įprastame kurorte.

„Conrad Maldives Rangali Island“ – miegas po Indijos vandenynu

Maldyvai garsėja vilomis virš vandens, tačiau „Conrad Maldives Rangali Island“ nuėjo gerokai toliau. Šio kurorto išskirtinė rezidencija „The Muraka“ turi miegamąjį, įrengtą daugiau nei penkių metrų gylyje po jūros paviršiumi.

Tai dviejų aukštų rezidencija, kurios apatinėje dalyje įrengtas pagrindinis miegamasis su 180 laipsnių akriliniu kupolu. Gulint lovoje aplinkui matomas ne televizorius ar miesto panorama, o tikras Indijos vandenyno gyvenimas – pro langus gali praplaukti žuvys ir kiti jūros gyvūnai.

Įspūdį sustiprina ir pati kurorto vieta. Jis išsidėstęs dviejose natūraliai susiformavusiose salose Pietų Ari atole. Dėl to viena kurorto dalis gali būti ramesnė, kita – gyvesnė, su daugiau restoranų ir veiklos.

Čia taip pat veikia garsusis povandeninis restoranas „Ithaa“. Svečiai valgo apsupti vandens, o virš jų galvų juda jūros gyventojai. Aplinkiniuose vandenyse galima sutikti mantų ir bangininių ryklių, todėl net išėjus iš kambario vanduo vis tiek lieka pagrindine visos patirties dalimi.

Tai vieta, kurioje kambario vaizdas į jūrą įgauna visai kitą reikšmę – jūra yra ne už lango, o tiesiog aplink jus.

Conrad Maldives Rangali IslandNuotrauka: conradmaldives.com

„Kakslauttanen Arctic Resort“ – Šiaurės pašvaistė tiesiai virš lovos

Suomijos Laplandijoje esantis „Kakslauttanen Arctic Resort“ tapo viena iš tų vietų, kurių nuotraukas bent kartą yra matęs beveik kiekvienas žiemos kelionių mėgėjas. Viešbutis garsėja stikliniais iglu, kuriuose galima gulėti lovoje ir stebėti dangų.

Žiemą svarbiausias reginys čia – Šiaurės pašvaistė. Jeigu oras palankus ir dangus giedras, nereikia stovėti lauke šaltyje – spalvotas dangus matomas tiesiai pro stiklinį stogą.

Tačiau vien gulėti po stiklu čia nebūtina. Kurorte siūlomos haskių kinkinių išvykos, pasivažinėjimai elnių traukiamomis rogėmis, sniego motociklai, slidinėjimas ir žygiai su sniegbačiais. Galima susipažinti su samių kultūra, o šeimos su vaikais gali aplankyti ir Kalėdų Senelį jo Laplandijos namuose.

Žiemą ši vieta atrodo beveik kaip atvirukas: aplink sniego pusnys ir miškai, o stiklinio iglu viduje – šilta lova. Būtent dėl šio kontrasto „Kakslauttanen“ tapo viena labiausiai atpažįstamų Laplandijos nakvynės vietų.

„ICEHOTEL“ – viešbutis, kuris pavasarį išnyksta

Švedijoje esantis „ICEHOTEL“ turi vieną savybę, kurios sunkiai rasi įprastame viešbutyje – dalis jo kiekvieną žiemą pastatoma iš naujo, o atėjus pavasariui ištirpsta.

Statyboms naudojamas ledas iš Tornės upės. Kiekvieną sezoną į Švediją atvyksta menininkai iš įvairių šalių, kurie kuria naujus kambarius ir ledo skulptūras. Dėl to viešbučio interjeras kasmet kitoks. Čia iš ledo gaminamos ne tik sienos, bet ir baldai, dekoracijos bei baro elementai.

Pavasarį sezoninė viešbučio dalis palaipsniui tirpsta, o vanduo grįžta į upę. Tai nėra gedimas ar problema – būtent toks ir yra visas sumanymas.

Šalia sezoninės dalies veikia ir ištisus metus lankoma erdvė. Joje palaikoma maždaug minus 5 laipsnių temperatūra net vasarą, dalis šaldymui reikalingos energijos gaunama iš saulės, o lankytojai gali apžiūrėti ledo meno ekspozicijas ir apsilankyti „Icebar“.

Nakvynė tokiame kambaryje nėra įprasta prabanga. Čia pagrindinis komfortas slypi ne šilumoje, o pačioje patirtyje – užmigti kambaryje, kuris po kelių mėnesių tiesiog nustos egzistuoti.

„Hôtel de Glace“ – Kanados rūmai iš sniego ir ledo

Kanada turi savo atsakymą Švedijos ledo viešbučiui. Kvebeko regione kiekvieną žiemą atidaromas „Hôtel de Glace“, kurio kambarių sienos pagamintos iš sniego ir ledo.

Čia galima ne tik pernakvoti šaltame kambaryje. Viešbutyje veikia ledo baras, o viena neįprasčiausių erdvių – iš ledo pastatyta koplyčia. Joje net rengiamos vestuvės, todėl norintys tikrai nestandartinės ceremonijos gali susituokti aplinkoje, kuri pavasarį išnyks.

Kaip ir kiti sezoniniai ledo viešbučiai, ši vieta egzistuoja tik žiemos metu. Būtent trumpas sezonas ir suteikia jai dalį žavesio – tai nėra pastatas, kurį galima aplankyti bet kuriuo metų laiku.

„Anantara Golden Triangle“ – naktis šalia dramblių

Tailando šiaurėje esantis „Anantara Golden Triangle Elephant Camp & Resort“ siūlo visiškai kitokią patirtį. Svečiai gali nakvoti skaidriose „džiunglių burbuluose“, iš kurių atsiveria gamtos vaizdai ir galima stebėti netoliese vaikštančius dramblius.

Vakare užmiegate po skaidriu kupolu, o ryte už jo galite išvysti dramblį. Tai viena iš tų vietų, kur įprasto viešbučio sienos tiesiog pakeistos gamtos vaizdu.

Kurortas įsikūręs vadinamojo Auksinio trikampio regione – vietoje, kur susitinka Tailandas, Laosas ir Mianmaras. Iš teritorijos atsiveria panoraminiai šių trijų valstybių regiono vaizdai, o aplinkui driekiasi tropinė augmenija.

Atoki vieta leidžia jaustis gerokai toliau nuo miestų ir įprasto turistinio šurmulio. Čia pagrindinė prabanga nėra marmurinė registratūra ar dangoraižio panorama – tai galimybė pabusti džiunglėse ir iš arti stebėti laukinės gamtos gyvenimą.

„Hotel Marqués de Riscal“ – pastatas, kurio neįmanoma supainioti su kitu

Ispanijos Riochos vyno regione stovintis „Hotel Marqués de Riscal“ iš tolo atrodo taip, lyg virš tradicinio pastato būtų nusileidusi milžiniška metalinė skulptūra. Viešbutį sukūrė garsus architektas Frankas Gehry, todėl nenuostabu, kad pats pastatas tapo viena svarbiausių šios vietos atrakcijų.

Jo stogą dengia banguojančios metalinės juostos – rausvos, auksinės ir sidabrinės. Jos susisuka ir persidengia taip, kad viešbutį sunku supainioti su bet kuriuo kitu pastatu.

Tai vienas iš tų atvejų, kai žmonės atvažiuoja ne tik apsistoti viešbutyje, bet ir tiesiog jį pamatyti. Architektūra čia susijungia su Riochos vyno kultūra, todėl kelionę galima derinti su regiono vyninėmis, gastronomija ir vietos kraštovaizdžiu.

Kartais viešbutis tampa visa kelione

Visos šios vietos labai skirtingos. Vienoje tenka miegoti tarp pušų, kitoje – po vandenynu, trečioje – minusinėje temperatūroje, o dar kitoje ryte galima stebėti šalia vaikštančius dramblius. Tačiau jas vienija vienas dalykas: čia kambarys nėra tik kambarys.

Tokios nakvynės dažnai kainuoja gerokai daugiau nei paprastas viešbutis, o kai kurias reikia rezervuoti gerokai iš anksto. Vis dėlto žmonės už jas moka ne vien už lovą ar pusryčius. Jie moka už istoriją, kurią vėliau galės pasakoti.

Ir kartais būtent dėl to kelionės planavimas prasideda ne nuo klausimo „į kokį miestą važiuosime?“, o nuo visai kito: „kuriame iš šių viešbučių bent kartą gyvenime norėtume pabusti?“