9 maisto produktai, kuriuos reikėtų pašalinti iš savo mitybos po 60 metų: kaip pratęsti sveiką gyvenimą

„Anksčiau galėjau suvalgyti bet ką – dabar po vakarienės pusę nakties degina gerklę“, – tokia replika prie šeimos stalo po šešiasdešimties skamba dažniau, nei norėtųsi. Kūnas nepasikeičia per vieną gimtadienį, tačiau su amžiumi jis paprastai prasčiau atleidžia tai, kas metų metus atrodė nekalta: saldžią bandelę prie kavos, kelis dešros sumuštinius ar vakarinę taurę.

Kalba nėra apie griežtą gyvenimą be malonumų ir draudimų sąrašą ant šaldytuvo. Tačiau kai atsiranda padidėjęs kraujospūdis, svyruoja cukraus kiekis kraujyje, vargina virškinimas ar ima augti svoris, kai kurie produktai ima kainuoti gerokai daugiau nei trumpą pasitenkinimą. Po 60 metų verta juos iš savo kasdienės mitybos ne šiaip riboti, o kuo dažniau iš jos išbraukti.

Problema prasideda ne nuo vieno kąsnio, o nuo įpročio

Pirmasis produktas – perdirbta mėsa: dešros, dešrelės, kumpiai, rūkyti mėsos gaminiai, šoninė. Jie patogūs, ilgai laikosi šaldytuve ir dažnai tampa greičiausiais pusryčiais, tačiau kartu paprastai atneša daug druskos, sočiųjų riebalų ir priedų. Žmogui, kuriam jau tenka stebėti kraujospūdį ar cholesterolį, toks pasirinkimas kasdien gali veikti prieš jo pastangas.

Antrasis – saldinti gėrimai, įskaitant limonadus, saldžias šaltas arbatas ir energinius gėrimus. Skystos kalorijos nepasotina taip, kaip maistas, todėl po stiklinės saldaus gėrimo lengva suvalgyti tiek pat, kiek būtumėte suvalgę ir be jo. Cukraus kiekio kraujyje šuoliai, didesnis troškulys ir papildomos kalorijos ypač nepadeda, kai judama mažiau nei anksčiau.

Trečiasis – saldūs kepiniai ir desertai, kurie dažnai tampa „mažu atlygiu“ po pietų ar vakare prie televizoriaus. Pyragėlis, sausainiai, vafliai ir parduotuviniai tortai paprastai sujungia tai, ko organizmui nereikia daug: cukrų, baltus miltus ir riebalus. Vienas desertas šventėje nėra tragedija, bet kasdienis saldumynas greitai tampa įpročiu, kurį sunku pastebėti, kol nepasidaro ankšta įprastose kelnėse arba gydytojas nepradeda kalbėti apie gliukozę.

Druska ir balti miltai tyliai apsunkina kasdienybę

Ketvirtasis produktas – labai sūrūs užkandžiai: traškučiai, sūrūs krekeriai, įvairūs užkandžiai iš pakelio. Jie dingsta nepastebimai – ypač žiūrint televizorių, bendraujant ar laukiant vakarienės. Tačiau jų druska gali didinti troškulį, skatinti skysčių kaupimąsi, o žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, toks įprotis visai nereikalingas.

Penktasis – greitai paruošiami pusgaminiai ir paruošti patiekalai, kuriuos tereikia pašildyti. Šaldyta pica, greita sriuba iš pakelio, paruošti maltiniai ar įvairūs padažai gelbsti pavargus, tačiau jų sudėtyje dažnai slypi daug druskos, riebalų ir mažai tikro sotumo. Po 60 metų ypač svarbu, kad kiekvienas valgis ne tik užpildytų skrandį, bet ir duotų baltymų, skaidulų, vitaminų bei mineralų.

Šeštasis – balta duona, bandelės ir kiti rafinuotų miltų gaminiai, kai jie sudaro didelę kasdienio raciono dalį. Minkšta bandelė su sviestu gali atrodyti kaip paprasti pusryčiai, bet ji greitai pakelia cukraus kiekį kraujyje ir taip pat greitai palieka alkio jausmą. Vietoje jos dažniau tinka rupesnė duona, košė, ankštiniai ar kiti produktai, kurie sotina ilgiau ir padeda žarnynui dirbti ramiau.

9 maisto produktai, kuriuos reikėtų pašalinti iš savo mitybos po 60 metų: kaip pratęsti sveiką gyvenimąNuotrauka: Pixabay / WagnerAnne

Yra dalykų, kurių kūnas nebevertina kaip anksčiau

Septintasis produktas – gruzdintas maistas: bulvytės, kepti užkandžiai, riebaluose virta vištiena ar dažnai keptos spurgos. Juos patrauklius daro traški plutelė ir ryškus skonis, bet už to dažnai slepiasi daug riebalų bei kalorijų. Jei toks maistas tampa įprasta vakariene, jis gali apsunkinti virškinimą, neprisidėti prie širdžiai palankios mitybos ir išstumti iš lėkštės daržoves ar normalesnį baltymų šaltinį.

Aštuntasis – alkoholiniai gėrimai, ypač kai taurė vyno ar stipresnis gėrimas laikomas būtina vakaro dalimi. Su amžiumi organizmas alkoholį gali skaidyti lėčiau, o jis gali prastinti miego kokybę, dirginti skrandį ir sąveikauti su vartojamais vaistais. Žmogus kartais sako, kad alkoholis padeda užmigti, bet neretai jis tik padeda greičiau užsnūsti, o naktį paverčia neramesne.

Devintasis – produktai su daug pridėtinio cukraus, kurie maskuojasi kaip nekalti pasirinkimai: saldinti jogurtai, pusryčių dribsniai, desertinės varškės, saldūs padažai. Ant stalo jie dažnai atrodo net „sveikesni“ už saldainius, ypač jei ant pakuotės matyti vaisius ar pieno produktas. Vis dėlto verta skaityti sudėtį ir rinktis natūralų jogurtą, varškę, uogas ar vaisius, o saldumą reguliuoti pačiam.

Ne visi gali rinktis vienodai lengvai

Senjorui, gyvenančiam vienam, pusgaminis kartais atrodo praktiškesnis nei puodas sriubos vienam žmogui. Dirbančiai šeimai su vyresniais tėvais sunku rasti laiko kasdien gaminti, o mažesnių miestelių gyventojams ne visada paprasta nusipirkti didelį šviežio maisto pasirinkimą. Todėl gėdinti žmogų dėl dešros ar greitos sriubos būtų neteisinga – dažnai jis renkasi ne idealų, o prieinamą variantą.

Kita pusė taip pat aiški: parduotuvėse ir reklamose patogiausias maistas dažniausiai yra labiausiai matomas, greitai paruošiamas ir viliojantis akcijomis. Gamintojai parduoda tai, ką žmonės perka, o pavargęs pirkėjas retai turi jėgų lyginti etiketes. Vis dėlto mažas sprendimas prie lentynos – pavyzdžiui, vietoje saldaus jogurto paimti paprastą – per savaitę gali reikšti daugiau nei vienas didelis, bet trumpai trunkantis pažadas „nuo pirmadienio gyvensiu sveikai“.

Jei yra diagnozuotas diabetas, inkstų, širdies, kepenų ar virškinimo sistemos sutrikimas, bendri patarimai neturėtų pakeisti gydytojo ar dietologo rekomendacijų. Vienam žmogui būtina smarkiai mažinti druską, kitam svarbiau baltymų kiekis, o trečiam reikia atidžiai derinti maistą su vaistais. Sveika mityba po 60 metų nėra vienodas valgiaraštis visiems – tai gebėjimas pastebėti, kas konkrečiai jūsų kūnui nebetinka.

Ilgesnio ir aktyvesnio gyvenimo nelemia vienas tobulas produktas ar viena visiškai „švari“ savaitė. Jį dažniau kuria paprasta taisyklė: kuo mažiau maisto, kuris tik trumpam pamalonina, bet vėliau palieka nuovargį, troškulį, sunkumą ar blogus tyrimus. Po 60 metų lėkštė tampa ne apribojimu, o kasdieniu būdu pasirūpinti, kad rytoj dar būtų jėgų gyventi taip, kaip norisi.