Naktį pabudę griebiatės stiklinės prie lovos: kada vanduo dar saugus, o kada geriau jį išpilti

Stiklinė vandens ant naktinio stalelio daugeliui atrodo kaip smulkmena. Vakare pasidedate ją šalia lovos, naktį prabundate ištroškę, gurkštelite, o ryte pažiūrite į likutį ir pagalvojate: ar šitą dar galima gerti? Vanduo juk ne pienas, ne sultys ir ne maistas, kuris greitai sugenda. Bet nemalonus skonis, dulkės ant paviršiaus ar mintis, kad per naktį stiklinėje „kažkas prisikaupė“, dažnam sukelia dvejonę.

Gera žinia tokia: jei vanduo stovėjo švarioje stiklinėje, įprastoje kambario temperatūroje ir nebuvo kaitinamas, sveikam žmogui jis dažniausiai nėra pavojingas net ir kitą dieną. Tačiau yra kelios situacijos, kai tokio vandens geriau negerti – ypač jei stiklinė buvo atvira, iš jos jau buvo gerta, kambaryje karšta arba vanduo stovėjo plastikiniame butelyje saulėje.

Kodėl vanduo ryte kartais būna „nebe toks“

Iš pirmo žvilgsnio vanduo per naktį atrodo visiškai toks pat. Jis nekeičia spalvos, nesugenda akyse ir netampa pavojingas vien todėl, kad pastovėjo kelias valandas. Tačiau atviroje stiklinėje vanduo visą laiką liečiasi su oru, o ore yra anglies dioksido. Jis pamažu tirpsta vandenyje ir šiek tiek keičia jo rūgštingumą.

Būtent todėl ryte vanduo gali atrodyti nešviežias, „plokščias“, keistai minkštas ar turėti vos juntamą pasenusį prieskonį. Tai nereiškia, kad jis tapo nuodingas. Dažniausiai pasikeičia ne saugumas, o skonis. Žmogus tikisi gaivaus gurkšnio, o gauna vandenį, kuris visą naktį stovėjo atviras šalia lovos, šildytuvo, praviro lango ar dulkių.

Kita problema – ne pats vanduo, o tai, kas į jį patenka. Ant atviros stiklinės gali nusėsti dulkės, smulkios dalelės iš kambario oro, kartais ir vabzdžiai. Jei stiklinė stovėjo šalia lovos, kur purtoma patalynė, vaikšto augintinis ar laikomi daiktai, vanduo gali tapti tiesiog nešvarus, nors akimis to beveik nesimato.

Pavojus prasideda ne nuo nakties, o nuo burnos, rankų ir karščio

Didžiausias skirtumas yra tas, ar iš stiklinės jau buvo gerta. Kai žmogus geria, bakterijos iš burnos neišvengiamai patenka ant stiklinės krašto ir į patį vandenį. Tai normalu ir daugeliu atvejų sveikam žmogui nekelia didelės grėsmės, bet vanduo jau nebėra toks švarus kaip ką tik įpiltas.

Dar daugiau taršos gali atsirasti, jei stiklinės kraštas buvo liečiamas neplautomis rankomis, jei tuo pačiu vandeniu dalijosi keli žmonės, jei naudotas nešvarus šiaudelis arba jei butelis ilgai neplautas. Tokiais atvejais problema yra ne „senas vanduo“, o aplinka, kurioje jis stovėjo, ir tai, kiek mikroorganizmų į jį pateko.

Ypač svarbi temperatūra. Vanduo ant naktinio stalelio ir vanduo karštame automobilyje – ne tas pats dalykas. Kambaryje, kuriame nėra didelio karščio, mikrobai dauginasi lėčiau. Tačiau šiluma šį procesą pagreitina. Jei butelis visą dieną gulėjo automobilyje, ant palangės saulėje ar prie radiatoriaus, tokio vandens geriau negerti, net jei jis atrodo skaidrus.

Dar viena atskira tema – plastikiniai buteliai. Vienkartinė tara nėra skirta ilgai laikyti, šildyti ir vėl naudoti daugybę kartų. Karštis ir saulės spinduliai gali pabloginti vandens kokybę, o pats butelis laikui bėgant tampa mažiau patikimas. Todėl plastikinio butelio nereikėtų palikti nei saulėje, nei automobilyje, nei vietoje, kur jis įkaista.

Ką daryti, kad vanduo prie lovos būtų saugesnis

Jei vakare mėgstate pasidėti vandens šalia lovos, geriausia rinktis paprastą sprendimą: švari stiklinė arba daugkartinis stiklinis ar metalinis butelis su dangteliu. Dangtelis apsaugo nuo dulkių, atsitiktinio prisilietimo, vabzdžių ir nemalonaus skonio pokyčio. Net paprasta servetėlė ant stiklinės yra geriau nei visiškai atviras indas.

Svarbu ir tai, kaip naudojate butelį. Daugkartiniai buteliai atrodo patogūs, bet jie turi vieną bėdą – žmonės dažnai juos plauna per retai. Jei kasdien geriate tiesiai iš butelio, jo kaklelis nuolat liečiasi su burna, o viduje gali kauptis apnašos. Todėl tokį butelį reikia reguliariai plauti, ne tik praskalauti vandeniu. Ypač atidžiai reikėtų prižiūrėti šiaudelius, siaurus dangtelius ir gertuves su sudėtingesniais mechanizmais.

Jei norite elgtis saugiausiai, ryte likusį vandenį paprasčiausiai išpilkite ir įsipilkite šviežio. Tai nėra todėl, kad per naktį jis būtinai tapo pavojingas. Tiesiog šviežias vanduo bus geresnio skonio, švaresnis ir nekels klausimų. Ypač taip verta daryti vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi.

Paprasta taisyklė tokia: jei vanduo stovėjo švarioje uždengtoje stiklinėje vėsiame kambaryje, jį dažniausiai galima gerti ir po nakties. Jei jis stovėjo atviras, iš jo jau buvo gerta, kambaryje buvo karšta, vanduo įtartinai kvepia, jame matosi dalelių arba jis buvo plastikiniame butelyje saulėje – geriau nerizikuoti.

Vanduo pats savaime per vieną naktį netampa priešu. Tačiau švara, temperatūra ir indas nusprendžia, ar tas ryto gurkšnis bus tik nekaltas patogumas, ar nemalonus įprotis, kurio geriau atsisakyti.