Atrodė, kad man reikia dar vienos programėlės, priminimų telefone arba gražaus išmaniojo butelio. Juk visi kalba apie tai, kad reikia gerti daugiau vandens, bet realybėje dienos pabaigoje dažnai supranti: kavos buvo trys puodeliai, o vandens – gal keli gurkšniai. Viskas pasikeitė ne tada, kai pradėjau save griežčiau kontroliuoti, o tada, kai tiesiog perkėliau stiklinę į kitą vietą.
Problema buvo ne valioje, o matomume
Ilgą laiką galvojau, kad per mažai geriu vandens todėl, kad neturiu disciplinos. Ryte prisipildavau stiklinę, pastatydavau ją virtuvėje ir tikėdavausi, kad dieną prisiminsiu atsigerti. Bet diena prasidėdavo, darbai įsibėgėdavo, telefonas skambėdavo, mintys lakstydavo nuo vienos užduoties prie kitos, o stiklinė likdavo ten, kur ir buvo – tyliai stovėdavo virtuvėje.
Keisčiausia, kad vanduo buvo namuose. Stiklinė buvo švari. Jokios realios kliūties nebuvo. Bet aš vis tiek jo negėriau.
Tada vieną dieną tiesiog pastačiau stiklinę ne ten, kur „logiška“, o ten, kur iš tikrųjų ją matyčiau. Ne virtuvės kampe. Ne ant palangės. Ne šalia kriauklės. O ant darbo stalo, prie kompiuterio. Taip arti, kad norėdamas paimti telefoną ar užrašų knygelę, turėdavau ją pastebėti.
Ir staiga vanduo tapo ne užduotimi, o natūraliu judesiu.
Kai stiklinė po akimis, priminimo nebereikia
Pirmomis dienomis net juokiausi iš savęs. Pasirodo, man nereikėjo motyvacinio plano, gražios lentelės ar telefono signalo kas valandą. Man reikėjo paprasčiausio vaizdinio priminimo.
Stiklinė ant stalo veikė geriau nei bet kokia programėlė. Ji netrukdė, neskambėjo, neerzino, nepriekaištavo. Tiesiog stovėjo. Ir kiekvieną kartą, kai akys užkliūdavo, ranka savaime ją paimdavo.
Vandens gėrimas tapo mažiau panašus į pareigą ir labiau į mažą pertrauką. Gurkšnis tarp laiškų. Keli gurkšniai prieš skambutį. Pusė stiklinės po pietų. Dar viena – vakare.
Niekas nepasikeitė dramatiškai. Bet būtent dėl to šis atradimas ir buvo toks geras. Jis nereikalavo pastangų.
Kodėl maži aplinkos pakeitimai veikia geriau nei pažadai sau
Daugelis įpročių sugriūva ne todėl, kad žmogus tingus. Jie sugriūva todėl, kad aplinka jų nepalaiko. Jei vanduo toli, jo negersi. Jei vaisiai paslėpti šaldytuvo gale, greičiau paimsi sausainį nuo stalo. Jei knyga stalčiuje, o telefonas rankoje, vakare laimės telefonas.
Mes dažnai bandome kovoti su savimi, nors kartais pakanka perstatyti kelis daiktus.
Vandens stiklinė matomoje vietoje veikia kaip tylus priminimas. Ji nekelia kaltės jausmo. Ji tiesiog sumažina atstumą tarp noro ir veiksmo. Kai vanduo yra čia pat, sprendimas tampa labai lengvas.
Tai ir yra gudriausia dalis: geras įprotis neturi prasidėti nuo didelės valios. Jis gali prasidėti nuo to, kad padarote teisingą veiksmą patogesnį už neteisingą.
Kur geriausia laikyti vandens stiklinę
Man labiausiai pasiteisino kelios vietos. Pirmoji – darbo stalas. Jei daug laiko praleidžiate prie kompiuterio, vanduo turi būti ten, kur jį matote ne teoriškai, o realiai. Ne už nugaros, ne virtuvėje, ne ant lentynos. Tiesiai šalia.
Antroji vieta – prie lovos. Stiklinė vandens vakare ir ryte padeda prisiminti atsigerti be jokio papildomo plano. Ypač ryte, kai kūnas dar tik bunda, keli gurkšniai vandens gali tapti malonesne pradžia nei automatinis telefono paėmimas.
Trečioji vieta – ten, kur dažniausiai praeinate. Pavyzdžiui, ant virtuvės stalo, prie kavos aparato ar šalia vietos, kur laikote raktus. Svarbu, kad stiklinė būtų ne „kažkur“, o jūsų kasdienio maršruto viduryje.
Dar geriau veikia ne viena stiklinė, o kelios mažos vandens stotelės namuose. Viena prie darbo vietos, viena virtuvėje, viena prie lovos. Tada vanduo nebereikalauja prisiminimo – jis tiesiog tampa aplinkos dalimi.
Butelis kartais padeda dar labiau
Jei stiklinė greitai ištuštėja ir vis pamirštate ją papildyti, verta naudoti didesnį butelį ar gertuvę. Ne tam, kad sektumėte mililitrus kaip buhalteris, o tam, kad vanduo būtų po ranka ilgiau.
Gertuvė ypač patogi tiems, kurie daug vaikšto po namus, dirba skirtingose vietose arba dažnai išeina į miestą. Ją lengva pasiimti kartu, o tai reiškia, kad vanduo neatsilieka nuo jūsų dienos.
Svarbu tik viena – gertuvė turi būti patogi. Jei ją sunku plauti, nemalonu laikyti rankoje arba ji per didelė, greitai nustosite naudoti. Geras įprotis turi būti ne gražus teoriškai, o patogus kasdien.
Vanduo neturi tapti bausme
Dar viena klaida – bandymas staiga išgerti labai daug vandens vien todėl, kad „taip reikia“. Tada vanduo tampa ne rūpesčiu savimi, o dar viena prievole.
Kur kas geriau pradėti švelniai. Pastatyti stiklinę matomoje vietoje ir tiesiog gurkštelėti kaskart, kai ją pastebite. Be spaudimo. Be prievartos. Be jausmo, kad jei neišgėrėte dviejų litrų, diena nepavyko.
Kiek vandens reikia konkrečiam žmogui, priklauso nuo daugelio dalykų: kūno sudėjimo, fizinio aktyvumo, oro temperatūros, mitybos, sveikatos būklės. Todėl nereikia aklai vaikytis vieno skaičiaus. Svarbiau stebėti save: ar nejaučiate troškulio, ar burna neišsausėjusi, ar šlapimo spalva nėra labai tamsi, ar dieną nesijaučiate apsunkę vien dėl to, kad visą laiką gėrėte tik kavą.
Kava nėra vandens priešas, bet ji jo nepakeičia
Daugeliui rytas prasideda nuo kavos, ir tai nėra tragedija. Problema prasideda tada, kai kava tampa vieninteliu „skysčiu“ iki pietų. Atrodo, kad kažką gėrėte, bet kūnas vis tiek prašo paprasto vandens.
Man padėjo paprasta taisyklė: prie kavos visada laikyti stiklinę vandens. Ne vietoj kavos, o šalia. Tada vanduo neatrodo kaip konkurentas. Jis tampa porininku.
Išgeri kavą – gurkšteli vandens. Lauki, kol užvirs virdulys – išgeri pusę stiklinės. Tokie maži veiksmai susideda į gana didelį pokytį.
Įprotis atsiranda tada, kai jo nebereikia prisiminti
Po kurio laiko pastebėjau, kad vandens pradėjau gerti daugiau net negalvodamas. Ne todėl, kad tapau labai disciplinuotas žmogus. Tiesiog stiklinė tapo mano aplinkos dalimi.
Tai labai malonus jausmas – kai geras įprotis nebekovoja su jumis, o tyliai įsilieja į dieną. Nereikia savęs gėdinti. Nereikia rašyti pažadų pirmadieniui. Nereikia siųstis dar vienos programėlės, kuri po savaitės pradeda erzinti.
Kartais kūnui padėti galima labai paprastai: padėti vandenį ten, kur gyvenate, dirbate, skaitote, ilsitės.
Mažas pokytis, kuris pakeitė visą dienos ritmą
Kai pradėjau gerti daugiau vandens, pasikeitė ne tik pats skysčių kiekis. Pasikeitė ir dienos ritmas. Atsirado daugiau mažų pauzių. Gurkšnis vandens tapo akimirka sustoti, atitraukti akis nuo ekrano, ištiesinti nugarą, įkvėpti.
Tai nebuvo stebuklas. Energija nepadvigubėjo per vieną dieną, gyvenimas netapo idealiai sveikas. Bet atsirado labai paprastas jausmas: aš bent šiek tiek geriau rūpinuosi savimi.
Ir kartais to užtenka, kad diena jaustųsi tvarkingesnė.
Pradėti galima šiandien
Jei norite gerti daugiau vandens, nebūtina pradėti nuo didelio plano. Tiesiog paimkite stiklinę, pripilkite vandens ir pastatykite ją ten, kur dažniausiai būnate.
Ne ten, kur gražu. Ne ten, kur „turėtų būti“. O ten, kur ji iš tikrųjų pateks jums į akis.
Tai gali būti darbo stalas, naktinis staliukas, virtuvės sala, palangė prie mėgstamos kėdės ar vieta šalia kavos aparato. Svarbu ne idealus sprendimas, o tai, kad vanduo taptų lengvai pasiekiamas.
Kartais įpročiui reikia ne daugiau valios, o mažiau kliūčių. Ir viena stiklinė tinkamoje vietoje gali padaryti daugiau nei penki priminimai telefone.
