Kodėl traška sąnariai: kada tai visiškai normalu, o kada verta kreiptis į gydytoją

„Palauk, girdėjai?“ – kartais pakanka atsistoti nuo sofos, pritūpti paimti nukritusį daiktą ar pasukti pečius, ir kambaryje aiškiai trakšteli kelis. Vieni į tai numoja ranka, kiti sustingsta: gal jau dėvisi kremzlė, gal prasideda artritas, o gal per daug „traškinu“ pirštus?

Sąnarių garsai dažni ir nebūtinai reiškia ligą. Tačiau žmogų paprastai neramina ne pats spragtelėjimas, o tai, kad jis atsirado netikėtai, kartojasi vis dažniau arba pasigirsta kartu su skausmu. Būtent šios detalės ir padeda atskirti įprastą kūno mechaniką nuo signalo, kurio geriau neignoruoti.

Traškėti gali keliai lipant laiptais, klubai keliantis iš automobilio, pečiai sukant ranką ar pirštai po ilgos darbo dienos prie kompiuterio. Kartais garsas toks ryškus, kad atrodo, lyg sąnaryje kažkas lūžtų, nors žmogus nejaučia visiškai nieko blogo. Kitais atvejais tas pats garsas tampa nemalonaus maudimo pradžia.

Kai garsas išgąsdina labiau nei pats sąnarys

Dažniausiai sąnariai traška dėl visai paprastų priežasčių. Judant sąnaryje keičiasi slėgis, sąnariniame skystyje gali susidaryti ir subliūkšti dujų burbuliukai, o sausgyslės ar raiščiai kartais trumpam perslenka per šalia esančias struktūras. Tai gali skambėti kaip spragtelėjimas, trakštelėjimas ar lengvas girgždesys.

Jeigu po garso nejaučiate skausmo, sąnarys netinsta, neparausta, nėra karštas ir juda laisvai, vien traškesys dažniausiai nėra priežastis panikai. Ypač dažnai jis pasigirsta po ilgesnio nejudėjimo: ryte išlipus iš lovos, po kelių valandų prie vairo ar atsistojus nuo darbo kėdės. Kūnas tiesiog pradeda judėti po pauzės.

Žmonės neretai baiminasi, kad spragsintys pirštai „nudėvės“ sąnarius. Tačiau garsas savaime nėra tas pats, kas pažeidimas. Daug svarbiau stebėti, ar pirštų, kelių ar kitų sąnarių traškinimas netapo bandymu palengvinti nuolatinį sustingimą, spaudimą ar skausmą – tada dėmesio reikia jau ne garsui, o jo lydintiems pojūčiams.

Kasdieniai įpročiai, dėl kurių keliai ir pečiai primena apie save

Traškesys dažniau išryškėja tada, kai judėjimo per mažai arba, priešingai, kūnui jo staiga tenka per daug. Visą dieną sėdintys žmonės tai gali pastebėti pradėję sportuoti po ilgos pertraukos, o aktyviai sportuojantys – padidinę krūvį, nepakankamai pailsėję ar praleidę apšilimą. Sąnariams ne visada patinka staigūs pokyčiai.

Keliams tenka daug darbo nešant kūno svorį, todėl jų garsai dažnai kelia didžiausią nerimą. Jie gali girdėtis pritūpiant, atsiklaupus, lipant laiptais ar po ilgos dienos ant kojų. Pečiai ir kaklas dažnai primena apie save tiems, kurie ilgai palinkę žiūri į ekraną, dirba įsitempę arba kelia bei nešioja vaikus viena puse.

Su amžiumi sąnarių audiniai taip pat keičiasi, todėl judesiai gali tapti garsesni. Tačiau būtų klaida kiekvieną trakštelėjimą nurašyti metams. Jaunam žmogui naujai atsiradęs skausmingas kelio spragsėjimas po traumos gali būti svarbesnis ženklas nei vyresniam žmogui seniai girdimas, bet visiškai neskausmingas peties pokštelėjimas.

Kodėl traška sąnariai: kada tai visiškai normalu, o kada verta kreiptis į gydytojąNuotrauka: Unsplash / Anna Auza

Kada traškesys jau prašo ne kantrybės, o gydytojo konsultacijos

Kreiptis į gydytoją verta tuomet, kai kartu su traškesiu atsiranda skausmas, tinimas, paraudimas, šiluma sąnario srityje ar pastebimai ribojamas judesys. Nerimą kelia ir jausmas, kad sąnarys stringa, „užsikerta“, yra nestabilus arba negalite juo normaliai remtis. Tokie simptomai nėra vien paprastas garsas.

Ypač nelaukite, jei nemalonūs pojūčiai prasidėjo po kritimo, smūgio, staigaus pasukimo ar kitos traumos. Kartais žmogus dar gali paeiti ar pajudinti ranką, todėl tikisi, kad praeis savaime, tačiau didėjantis tinimas, stiprus skausmas ar negalėjimas apkrauti galūnės yra priežastis įvertinti situaciją greičiau.

Gydytojo konsultacija naudinga ir tada, kai sąnariai rytais ilgai sustingę, skausmas kartojasi be aiškios priežasties, žadina naktį arba pradeda trukdyti įprastam gyvenimui. Senjorui tai gali reikšti, kad darosi sunku saugiai lipti laiptais, tėvams – kad nebepavyksta pakelti vaiko be peties skausmo, o dirbančiam žmogui – kad net klaviatūra ir pelė tampa nemalonia užduotimi.

Ne vien žmogus turi prisitaikyti prie skausmo

Dažna klaida – arba visai nekreipti dėmesio, arba išsigandus nustoti judėti. Jei traškesys neskausmingas, reguliarus, švelnus judėjimas paprastai yra naudingesnis nei saugojimasis nuo kiekvieno pritūpimo. Pasivaikščiojimai, judrumo pratimai, palaipsniui stiprinami raumenys ir protingas krūvio didinimas padeda kūnui dirbti stabiliau.

Jei garsai atsiranda sportuojant, verta peržiūrėti ne tik pratimą, bet ir visą aplinką: ar pakanka apšilimo, ar technika nekinta pavargus, ar krūvis nepadidėjo pernelyg greitai, ar kūnas gauna poilsio. Skausmo nereikia „išjudinti“ per prievartą. Pratimas, kuris sukelia aštrų ar didėjantį skausmą, nėra geras atkaklumo testas.

Darbdaviai ir patys dirbantieji dažnai prisimena ergonomiką tik tada, kai ima mausti nugarą ar pečius. Tačiau trumpa pertrauka pajudėti, patogiau sureguliuota darbo vieta ir įprotis nekeisti vienos sustingusios pozos kita gali reikšti daugiau nei dar vienas vakaras bandant „attraškinti“ įtampą. Sąnarys nėra mechanizmas, kurį reikia nutildyti – jis labiau primena kūno būdą pasakyti, kaip jam sekasi.

Tad vien traškesys dažniausiai nėra nuosprendis ir tikrai ne visada pranašauja rimtą problemą. Bet kai prie garso prisideda skausmas, tinimas, silpnumas ar judesio baimė, kūnas kalba jau nebe šiaip garsiau. Protingiausia ne spėlioti, kiek dar galima kentėti, o laiku išsiaiškinti, kodėl įprastas judesys staiga tapo nemalonus.