Mikroplastikas jūsų lėkštėje: gydytojai įspėja, kuriuose produktuose jo randama dažniausiai ir ką daryti namuose

Mikroplastikas jau seniai nebėra tik vandenynų ar šiukšlėmis užterštų paplūdimių problema. Mažytės plastiko dalelės gali atsidurti ir ant mūsų stalo – geriamajame vandenyje, druskoje, ryžiuose, žuvyje, mėsoje, meduje, pieno produktuose, duonoje, vaisiuose bei daržovėse. Visiškai išvengti mikroplastiko šiandien beveik neįmanoma, tačiau dalį rizikos galima sumažinti pakeitus kelis kasdienius įpročius virtuvėje.

Didžiausia klaida – galvoti, kad mikroplastikas patenka į maistą tik iš akivaizdžių šaltinių, pavyzdžiui, plastikinės pakuotės. Iš tiesų dalelės gali atsirasti maisto gamybos, laikymo, transportavimo ar kaitinimo metu. Jų gali išsiskirti iš plastikinių indų, mentelių, vienkartinių puodelių, butelių ir pakuočių, ypač tada, kai plastikas kontaktuoja su karščiu.

Kuriuose produktuose randama mikroplastiko

Tyrimai rodo, kad plastiko pėdsakų aptinkama labai įvairiuose maisto produktuose. Tai nėra vien žuvies ar jūros gėrybių problema, nors būtent jie dažnai pirmiausia ateina į galvą kalbant apie užterštus vandenis. Mikroplastiko dalelių randama ir kasdieniuose produktuose, kuriuos žmonės vartoja beveik nepastebėdami rizikos.

Tarp minimų produktų yra vaisiai ir daržovės, duona, žuvis, mėsa, medus ir pieno produktai. Dalelės į maistą gali patekti iš aplinkos, per vandenį, dirvožemį, pašarus, perdirbimo įrangą ar pakuotes. Todėl vienas produktas nebūtinai yra „blogas“, o kitas visiškai saugus – problema kur kas platesnė.

Ypatingas dėmesys skiriamas druskai. Daugelyje tirtų mėginių rasta mikroplastiko dalelių, o ypač dažnai jos aptinkamos jūros druskoje. Tai neturėtų stebinti: jei plastiko dalelės patenka į vandenynus ir jūras, dalis jų gali atsirasti ir produktuose, kurie gaunami iš jūros vandens.

Dar vienas produktas, apie kurį kalbama vis dažniau, yra ryžiai. Mikroplastiko dalelių juose gali būti nepriklausomai nuo to, kokioje pakuotėje ryžiai parduodami. Tačiau yra gera žinia: iš anksto nuplaunant grūdus, dalį mikroplastiko kiekio galima sumažinti. Tai paprastas veiksmas, kuris ir taip naudingas ruošiant ryžius.

Kodėl plastiko kaitinimas yra blogiausias įprotis

Didžiausią nerimą kelia situacijos, kai plastikas kaitinamas. Kuo aukštesnėje temperatūroje plastikinė medžiaga kontaktuoja su maistu ar gėrimu, tuo daugiau mikroplastiko ir nanoplastiko dalelių ji gali išskirti. Todėl maisto šildymas plastikiniuose induose, ypač mikrobangų krosnelėje, laikomas vienu įpročių, kurio verta atsisakyti.

Viename tyrime mokslininkai tikrino plastikinius indus, kurie tris minutes buvo veikiami mikrobangų krosnelėje. Iš vieno kvadratinio centimetro paviršiaus galėjo išsiskirti iki 4,22 milijono mikroplastiko dalelių ir iki 2,11 milijardo nanoplastiko dalelių. Skaičiai skamba įspūdingai ir primena, kad plastikas, kuris atrodo tvirtas ir saugus, kaitinamas gali elgtis visai kitaip.

Tai ypač aktualu žmonėms, kurie dažnai užsisako maistą išsinešti, šildo likučius tame pačiame plastikiniame inde arba pila karštą maistą į plastikines dėžutes. Jei indas nėra aiškiai skirtas kaitinimui, geriau nerizikuoti. Net ir tada, kai ant indo yra ženklinimas, saugesnis pasirinkimas kasdienėje virtuvėje išlieka stiklas arba keramika.

Šaltis problemos visiškai neišsprendžia

Kartais manoma, kad plastikas pavojingas tik tada, kai įkaista. Tai ne visai tiesa. Žema temperatūra mikroplastiko išsiskyrimo visiškai nesustabdo. Kituose tyrimuose pastebėta, kad ilgai laikant maistą plastikiniuose induose šaldytuve taip pat gali išsiskirti mikro- ir nanoplastiko dalelių. Tiesa, šis procesas vyksta daug lėčiau nei kaitinant.

Tai nereiškia, kad kiekvieną plastikinę dėžutę reikia išmesti iš namų. Tačiau verta pagalvoti, kur plastikas tikrai būtinas, o kur jį lengva pakeisti. Ilgesniam maisto laikymui geriau rinktis stiklinius indus su sandariais dangteliais. Ypač jei kalbama apie riebų, rūgštų ar dar šiltą maistą.

Vienkartiniai puodeliai taip pat nėra tokie nekalti, kaip atrodo. Tyrimai parodė, kad karštas vanduo gali paskatinti didesnį plastiko dalelių išsiskyrimą iš kai kurių tipų puodelių. Pavyzdžiui, maždaug 50 laipsnių temperatūros skystis kai kuriuose polipropileno puodeliuose gali išlaisvinti daugiau mikroplastiko nei šaltas vanduo.

Kaip sumažinti mikroplastiko kiekį kasdienėje mityboje

Pirmas ir lengviausias žingsnis – nešildyti maisto plastikiniuose induose. Jei maistas pristatytas ar laikomas plastikinėje dėžutėje, prieš šildymą jį geriau perdėti į stiklinį ar keraminį indą. Tai ypač svarbu mikrobangų krosnelėje.

Antras žingsnis – vengti karštų gėrimų vienkartiniuose plastikiniuose ar plastiku dengtuose puodeliuose, kai yra kita galimybė. Daugkartinis metalinis ar stiklinis gertuvės tipo indas gali sumažinti sąlytį su plastiku, ypač jei dažnai geriate vandenį ar arbatą ne namuose.

Trečias žingsnis – atsargiau naudoti plastikinius virtuvės įrankius. Jei plastikinė mentelė ar šaukštas naudojami labai karštoje keptuvėje, jie gali dėvėtis ir išskirti daleles. Tokiais atvejais verta rinktis medinius, metalinius ar kitus karščiui atsparesnius įrankius, tinkamus konkrečiam paviršiui.

Ketvirtas žingsnis – plauti kruopas, ypač ryžius. Tai nepašalins visos rizikos, bet gali sumažinti dalį dalelių, esančių ant grūdų paviršiaus. Be to, tai paprastas įprotis, nereikalaujantis papildomų išlaidų.

Ar mikroplastikas tikrai kenkia organizmui

Čia svarbu kalbėti atsargiai. Mokslininkai jau yra aptikę plastiko dalelių įvairiuose žmogaus audiniuose ir biologiniuose skysčiuose, įskaitant kraują, placentą ir smegenis. Tačiau vien dalelių buvimas dar nereiškia, kad jos visada sukels ligą ar aiškiai išmatuojamą žalą konkrečiam žmogui.

Dalis su maistu ar gėrimais patekusių dalelių gali būti pašalinama natūraliai. Vis dėlto mokslininkai toliau tiria, kas nutinka ilgalaikio poveikio metu, kaip skirtingų rūšių mikroplastikas kaupiasi organizme ir kokį vaidmenį gali turėti dalelių dydis, cheminė sudėtis bei priedai.

Kol nėra galutinių atsakymų, protingiausia laikytis atsargumo principo. Nereikia panikuoti dėl kiekvieno plastikinio butelio ar vienkartinio puodelio, tačiau verta mažinti nereikalingą maisto sąlytį su plastiku, ypač tada, kai jis kaitinamas.

Mikroplastiko visiškai išbraukti iš kasdienybės nepavyks, bet galima padaryti taip, kad jo būtų mažiau ten, kur sprendimą priimame patys – savo virtuvėje. Perdėti maistą į stiklinį indą prieš šildymą, nepalikti karšto maisto plastike, rinktis daugkartinius indus ir plauti ryžius – maži veiksmai, kurie ilgainiui gali turėti prasmės.