Jei virtuvėje turite tokią pjaustymo lentelę, nedelsiant ją išmeskite: pavojus slypi ne vien bakterijose

Virtuvėje yra daiktų, apie kuriuos beveik negalvojame. Peilis, puodelis, kempinė, šiukšliadėžė, pjaustymo lentelė. Jie tiesiog yra savo vietoje ir kasdien atlieka darbą. Ant vienos lentelės pjaustome duoną, ant kitos – daržoves, kartais ant tos pačios greitai supjaustome vištieną, svogūną ar sūrį. Išplauname, padedame džiūti ir atrodo, kad viskas tvarkoje.

Tačiau būtent plastikinė pjaustymo lentelė, ypač sena ir giliai subraižyta, gali būti vienas tų virtuvės daiktų, kurį verta pakeisti anksčiau, nei jis visiškai susidėvės. Iš pirmo žvilgsnio ji atrodo patogi: lengva, pigi, neskyla, nebijo vandens, ją paprasta nuplauti. Bet kuo ilgiau tokia lentelė naudojama, tuo daugiau joje atsiranda pjūvių, griovelių ir šiurkščių vietų, į kurias patenka maisto likučiai.

Ir čia prasideda problema. Ant lygaus paviršiaus nešvarumus dar galima gana lengvai nuplauti, bet giliuose peilio paliktuose rėžiuose viskas laikosi kur kas atkakliau. Ten gali likti mėsos, žuvies, daržovių sulčių, riebalų, drėgmės, o vėliau – ir bakterijų. Išoriškai lentelė gali atrodyti tik šiek tiek pavargusi, bet iš tikrųjų ji jau nebėra tokia švari, kaip norėtųsi manyti.

Kodėl sena plastikinė lentelė kelia daugiausia klausimų

Pati plastikinė pjaustymo lentelė nebūtinai yra blogis. Problema prasideda tada, kai ji naudojama per ilgai ir jos paviršius tampa išraižytas. Kuo daugiau peilio žymių, tuo sunkiau lentelę normaliai išplauti. Į smulkius įpjovimus patenka ne tik maisto dalelės, bet ir drėgmė, o virtuvėje tai labai greitai tampa nemaloniu deriniu.

Daugelis žmonių lentelę plauna taip pat, kaip lėkštę: perbraukia kempine, nuplauna po vandeniu ir padeda į šoną. Tačiau jei ant lentelės prieš tai buvo pjaustyta mėsa, žuvis ar kiti greitai gendantys produktai, tokio plovimo gali nepakakti. Ypač jei ta pati kempinė jau pati naudojama ilgiau nei reikėtų.

Dar vienas dalykas – nuo plastikinės lentelės paviršiaus pjaustant gali atsiskirti labai smulkios plastiko dalelės. Kuo paviršius labiau susidėvėjęs, tuo ši rizika atrodo didesnė. Būtent dėl mikroplastiko ir galimų cheminių junginių poveikio pastaraisiais metais apie plastiką virtuvėje kalbama vis daugiau. Nors panikuoti dėl kiekvieno plastikinio daikto nereikia, seną, šiurkščią ir giliai supjaustytą lentelę laikyti „dar gerą“ tikrai nėra pats protingiausias sprendimas.

Kada lentelės nebereikėtų taupyti

Yra keli labai aiškūs ženklai, kad plastikinę pjaustymo lentelę geriau išmesti. Jei jos paviršius pilnas gilių pjūvių, jeigu ji pakeitė spalvą, net po plovimo turi kvapą, yra šiurkšti, dėmėta arba vietomis atrodo tarsi „pašiaušta“, tokios lentelės virtuvėje laikyti neverta. Ypač jeigu ant jos buvo pjaustoma žalia mėsa, paukštiena ar žuvis.

Kai kurie žmonės galvoja, kad lentelę galima tiesiog stipriau pašveisti. Bet kuo labiau šveičiame jau pažeistą plastiką, tuo dar labiau gadiname paviršių. Lentelė tampa dar šiurkštesnė, o kiti plovimai ne visada išsprendžia problemą. Tokiu atveju daug saugiau ją pakeisti nauja.

Dar geriau turėti kelias atskiras lenteles: vieną žaliai mėsai ir žuviai, kitą daržovėms, vaisiams ar duonai. Tai paprastas įprotis, kuris sumažina riziką, kad nuo žalios mėsos likučiai ar bakterijos pateks ant produktų, kurie vėliau nebebus termiškai apdorojami.

Jeigu naudojate plastikinę lentelę, ją reikėtų plauti iš karto po naudojimo, nepalikti su maisto likučiais, gerai nusausinti ir nelaikyti nuolat šlapioje vietoje. Drėgmė, šiluma ir maisto likučiai yra būtent tai, ko virtuvėje mažiausiai reikia.

Ką rinktis vietoj senos plastikinės lentelės

Dažnai sakoma, kad geriausia alternatyva plastikui yra medinė arba bambukinė pjaustymo lentelė. Jos atrodo gražiau, gali tarnauti ilgai, o tinkamai prižiūrimos būna patogios kasdieniam naudojimui. Tačiau ir čia svarbu nepamiršti, kad medinė lentelė taip pat nėra amžina. Jei ji suskilusi, giliai įpjauta, juoduoja ar nuolat turi kvapą, ją taip pat reikia keisti.

Medinę lentelę reikėtų gerai išdžiovinti, nepalikti mirkti vandenyje ir nelaikyti prie drėgmės šaltinio. Jei ji pradeda skilti, tarpeliuose gali kauptis nešvarumai. Todėl geriau rinktis kokybišką, tvirtesnę lentelę ir ją prižiūrėti, o ne tikėtis, kad vien „natūrali medžiaga“ savaime viską išspręs.

Stiklinės lentelės daug kam atrodo higieniškos, nes jas lengva nuplauti, tačiau kasdieniam pjaustymui jos nėra pačios maloniausios. Ant stiklo peiliai greičiau atšimpa, pjaustyti garsiau ir ne taip patogu. Todėl virtuvėje dažniausiai praktiškiausias sprendimas – turėti kelias lenteles skirtingiems produktams ir reguliariai jas keisti, kai paviršius akivaizdžiai susidėvi.

Virtuvėje pavojingi būna ne tik dideli dalykai

Pjaustymo lentelė nėra vienintelis daiktas, kurį žmonės naudoja per ilgai. Tas pats galioja indų kempinėms, senoms plastikinėms dėžutėms, pažeistoms keptuvėms su nepridegančia danga ar gartraukio filtrams. Virtuvėje pavojus dažnai atsiranda ne per vieną dieną, o tyliai kaupiasi mėnesiais: truputis riebalų, truputis drėgmės, keli įbrėžimai, keli neatidūs plovimai.

Todėl gera taisyklė paprasta: jei daiktas tiesiogiai liečiasi su maistu ir jo nebeįmanoma normaliai išplauti, jo nereikia gailėti. Seną plastikinę pjaustymo lentelę pakeisti yra daug pigiau nei kasdien abejoti, kas slepiasi jos įpjovimuose.

Jeigu atidarę virtuvės spintelę pamatote lentelę, kurios paviršius jau primena žemėlapį iš peilio rėžių, tai gali būti ženklas, kad jos laikas baigėsi. Ji gal ir dar atrodo tinkama „vienam kartui“, bet būtent tokie „vienas kartas“ virtuvėje dažnai tęsiasi dar metus. O pjaustymo lentelė yra tas daiktas, kurį geriau pakeisti per anksti, nei per vėlai.