Naktį blauzdą sutraukiantis mėšlungis: gydytoja paaiškina, ko gali trūkti kasdienybėje

Viskas prasideda beveik be garso. Naktį staiga pabundate nuo aštraus skausmo blauzdoje, koja tarsi sustingsta, o pėdos pirštai nevalingai krypsta žemyn. Kol bandote atsisėsti lovoje ir rankomis ištempti raumenį, atrodo, kad kelios minutės tęsiasi amžinybę.

Ryte nemalonus epizodas dažnai nurašomas nuovargiui: vakar daugiau vaikščiojote, ilgiau stovėjote virtuvėje, gal pernelyg intensyviai pasportavote. Tačiau kai blauzdos mėšlungis naktį kartojasi, jis ima erzinti ne vien dėl skausmo. Žmogus pradeda bijoti užmigti, keliasi nepailsėjęs ir vis dažniau svarsto, ar organizmas nebando kažko pasakyti.

Dažnai vienos vienintelės priežasties nėra. Naktiniai mėšlungiai gali būti susiję su skysčių stoka, raumenų perkrova, ilgu sėdėjimu ar tam tikrų mineralų pusiausvyros pokyčiais. Gydytojai pabrėžia, kad papildų saujelė ne visada yra atsakymas – pirmiausia verta pažvelgti į visą dienos ritmą.

Kūnas prisimena tai, kaip praleidote dieną

Blauzdos raumuo gali sureaguoti į tai, kas vyko gerokai prieš atsigulant. Vieną dieną žmogus beveik neatsistoja nuo darbo stalo, kitą – po darbo skuba į sodą, į ilgą pasivaikščiojimą ar sporto treniruotę. Raumenys, negavę įprasto judesio, o vėliau staiga apkrauti, kartais „atsilygina“ būtent naktiniu spazmu.

Mėšlungį gali provokuoti ir nepatogi miego padėtis, kai pėda ilgai lieka nuleista žemyn, o blauzdos raumuo sutrumpėjęs. Tai dažniau pažįstama tiems, kurie miega ant pilvo arba sunkesnės antklodės spaudžiami ilgai nekeičia kojų padėties. Pabudus skausmas būna toks staigus, kad žmogus instinktyviai traukia pėdą į save – ir tai iš tiesų padeda ištempti susitraukusį raumenį.

Kasdienybėje svarbus paprastas dalykas: raumenys nemėgsta kraštutinumų. Ilgas nejudrumas, staigus fizinis krūvis, aukštakulniai, ankšti batai ar daug valandų praleistų stovint gali tapti paskutiniu lašu. Ypač jei prie to prisideda mažai miego ir nuolatinis skubėjimas, kai kūnas visą dieną dirba tarsi įsitempęs.

Dažnai kalbama apie magnį, bet ne jis vienas svarbus

Išgirdę žodį „mėšlungis“, daugelis pirmiausia pagalvoja apie magnį. Jis svarbus normaliai raumenų ir nervų veiklai, todėl jo stoka ar nepakankamas gavimas su maistu gali būti viena iš priežasčių, ypač kai mityba skurdi, daug vartojama alkoholio arba patiriamas ilgalaikis stresas. Vis dėlto vien pagal mėšlungį nuspręsti, kad tikrai trūksta būtent magnio, negalima.

Raumenų darbui reikalinga ir skysčių bei kitų mineralų pusiausvyra – kalio, kalcio, natrio. Ji gali sutrikti gausiai prakaituojant, viduriuojant, vemiant, karščiuojant ar tiesiog visą dieną geriant per mažai. Žmogus kartais net nejaučia stipraus troškulio: rytinė kava, keli puodeliai arbatos ir vandens stiklinė vakare atrodo įprasta diena, bet aktyviam organizmui to gali nepakakti.

Vietoj skubaus papildų pirkimo verta prisiminti lėkštę ir gertuvę. Į kasdienį racioną gali dažniau patekti žalialapės daržovės, ankštiniai, riešutai ir sėklos, pilno grūdo produktai, vaisiai, pieno produktai ar kiti kalcio šaltiniai – pagal žmogaus mitybą ir sveikatos būklę. Jei svarstote vartoti mineralų papildus, ypač sergant inkstų, širdies ligomis ar vartojant nuolatinius vaistus, saugiausia jų derinimą aptarti su gydytoju ar vaistininku.

Naktį blauzdą sutraukiantis mėšlungis: gydytoja paaiškina, ko gali trūkti kasdienybėjeNuotrauka: Unsplash / iam_os

Vienam tai nutinka po sodo, kitam – vartojant vaistus

Tėvams su mažais vaikais naktinis mėšlungis gali pasirodyti tada, kai visą dieną praleista ant kojų, o normali vakarienė pakeista greitu užkandžiu. Dirbantis biure žmogus jį dažniau pajunta po ilgo sėdėjimo, kai vakare dar bando „atsigriebti“ intensyvia treniruote. Vyresniems žmonėms tokie spazmai apskritai dažnesni, nes keičiasi raumenų būklė, judėjimo įpročiai, dažniau atsiranda gretutinių sveikatos problemų.

Įtakos gali turėti ir kai kurie vartojami vaistai, ypač tie, kurie veikia skysčių bei mineralų balansą. Todėl žmogui, kuriam mėšlungiai prasidėjo pradėjus naują gydymą ar pakeitus jo dozę, nereikėtų savarankiškai nutraukti vaistų. Daug naudingiau užsirašyti, kada atsiranda simptomai, ir šią informaciją aptarti per konsultaciją.

Svarbu nepainioti paprasto mėšlungio su būklėmis, kurioms reikia skubesnio dėmesio. Jei viena koja patinusi, paraudusi, šilta, skauda ir dieną, jei atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, ryškus silpnumas ar nejautra, delsti nereikėtų. Taip pat verta kreiptis į gydytoją, kai mėšlungiai kartojasi dažnai, trukdo miegui, nepraeina pakeitus įpročius arba kartu vargina kiti neįprasti simptomai.

Ką padaryti tą pačią minutę ir ką pakeisti iki vakaro

Kai blauzdą jau sutraukė, svarbiausia neskubėti ir nebandyti raumens „perlaužti“ per skausmą. Ištieskite koją, pėdos pirštus švelniai traukite į save, o blauzdą pamasažuokite. Kai ūmus spazmas atslūgsta, padeda keli ramūs žingsniai kambaryje ir šiluma – pavyzdžiui, šiltas dušas ar kompresas, jei jis malonus.

Jei mėšlungis kartojasi, vakare naudinga kelioms minutėms pasirūpinti blauzdomis: lengvai jas ištempti, pajudinti čiurnas, neiti miegoti visiškai sustingus po ilgos dienos ant sofos. Reguliarus, neperdėtas judėjimas, tinkami batai ir pakankamas skysčių kiekis per dieną dažnai duoda daugiau nei vienkartinis bandymas išgelbėti situaciją tablete. Karštą dieną ar po fizinio darbo skysčius verta atkurti sąmoningai, o ne tik tada, kai jau labai troškina.

Tačiau nereikia savęs kaltinti, jei mėšlungis aplanko ir tada, kai, atrodo, viską darote teisingai. Kartais tai laikinas signalas po didesnio krūvio, o kartais – priežastis pasitikrinti sveikatą. Kūnas naktį nesiskundžia iš kaprizo: staigiai susitraukusi blauzda dažnai primena, kad dienos tempas, poilsis, maistas ir judesys turi veikti kaip viena sistema, o ne kaip atskiri darbai iš ilgo sąrašo.

Vienas naktinis spazmas dar nėra nuosprendis ir nebūtinai reiškia rimtą problemą. Bet jei jis vėl ir vėl išplėšia iš miego, verta ne tik kentėti tamsoje, bet ir įsiklausyti: gal organizmui trūksta ne vien mineralo, o paprastesnės, ramesnės kasdienės priežiūros.