Kai blauzdų skausmas užklumpa naktį: kas jį sukelia ir kada verta sunerimti

Ar esate prabudę naktį nuo staiga susitraukusios blauzdos – taip stipriai, kad tenka iškart sėstis lovoje, ieškoti grindų kojomis ir bandyti ištiesti pėdą? Tą akimirką atrodo, jog raumuo gyvena savo gyvenimą: koja kieta, skausmas veria, o miegas išgaruoja per kelias sekundes.

Dažniausiai po kelių minučių atleidžia, tačiau ramybė ne visada grįžta taip greitai. Žmogus dar ilgai guli įsitempęs ir laukia, ar mėšlungis nepasikartos, o ryte blauzda būna jautri lyg po intensyvios treniruotės. Vienkartinis naktinis mėšlungis paprastai nėra pavojingas, bet pasikartojantis skausmas vertas dėmesio – ypač jei jis nėra panašus į įprastą raumens spazmą.

Blauzdų skausmas naktį gali turėti visai paprastų priežasčių: nuovargį, skysčių stoką ar neįprastą krūvį. Vis dėlto kartais kūnas taip primena apie kraujotakos, nervų ar kitus sveikatos sutrikimus. Svarbiausia – nepanikuoti, bet ir nenurašyti kiekvieno signalo vien „magnio trūkumui“.

Kai raumuo susitraukia tada, kai norisi tik miegoti

Tipiškas naktinis blauzdos mėšlungis prasideda staiga. Dažniau jis apima užpakalinę blauzdos dalį arba pėdą, raumuo tampa įtemptas ir skausmingas, o palengvėjimas ateina ištempus koją bei patraukus pėdos pirštus į save. Po tokio epizodo maudimas gali likti dar kelias valandas ar net visą kitą dieną.

Dažna priežastis – raumens pervargimas. Ilgesnis vaikščiojimas, darbas stovint, sodo darbai, neįprasta treniruotė ar net ilgas sėdėjimas automobilyje gali atsiliepti būtent vakare. Dieną žmogus dar skuba, juda, nekreipia dėmesio į kojų sunkumą, o atsigulus ir kūnui nurimus tas nuovargis pasijunta daug ryškiau.

Mėšlungį gali paskatinti ir per mažas skysčių kiekis, ypač karštą dieną, po prakaitavimo, viduriavimo ar vartojant šlapimą varančius vaistus. Svarbūs ir mineralų pusiausvyros pokyčiai, tačiau vien papildų pirkimas ne visada išsprendžia problemą. Jei spazmai kartojasi, protingiau aptarti situaciją su gydytoju ar vaistininku, o ne savarankiškai ilgai vartoti įvairius preparatus tikintis greito stebuklo.

Naktimis blauzdas dažniau sutraukia ir nėštumo metu, vyresniame amžiuje, taip pat žmonėms, kurie mažai juda arba, priešingai, staiga smarkiai padidina fizinį krūvį. Senjorui tai gali būti nemaloni nakties rutina, o tėvams su mažais vaikais – dar viena priežastis ryte jaustis neišsimiegojus. Skausmas trumpas, bet jo pasekmė labai kasdieniška: žmogus ima bijoti vakaro, nes žino, kad naktį vėl gali tekti vaikščioti po kambarį ir masažuoti koją.

Kai blauzdų skausmas užklumpa naktį: kas jį sukelia ir kada verta sunerimtiNuotrauka: Pexels / cottonbro studio

Ne kiekvienas blauzdos skausmas yra paprastas mėšlungis

Susirūpinti verta tuomet, kai skausmas nepraeina, atsiranda ne tik naktį arba koją ima skaudėti vis kitaip nei anksčiau. Blauzdos tinimas, paraudimas, šiluma, jautrumas palietus, staigus vienos kojos apimties padidėjimas nėra požymiai, kuriuos reikėtų „išvaikščioti“ ar gydyti vien masažu. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į medikus, nes svarbu atmesti rimtesnes priežastis.

Skubios pagalbos reikia nedelsiant, jei kartu su kojos skausmu atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, alpimo jausmas ar staigus stiprus silpnumas. Taip pat nereikėtų laukti, jei koja netikėtai pabąla ar pamėlsta, pasidaro šalta, nutirpsta arba skausmas labai stiprus. Tai nėra situacijos, kurias saugu stebėti iki ryto.

Kitaip gali jaustis žmonės, kurių kojas naktį skauda dėl kraujotakos sutrikimų: nemalonūs pojūčiai kartojasi, atsiranda vaikštant ir priverčia sustoti, o pailsėjus palengvėja. Kartais naktinį nerimą kojose sukelia ne mėšlungis, o poreikis jas nuolat judinti, dilgčiojimas ar tempimas. Skirtingas pojūtis reiškia ir skirtingą priežastį, todėl gydytojui verta kuo tiksliau papasakoti, kada skausmas prasideda, kiek trunka, kas jį sustiprina ir kas palengvina.

Ypač atidūs turėtų būti žmonės, sergantys cukriniu diabetu, turintys širdies, kraujagyslių, inkstų ligų ar vartojantys nuolatinius vaistus. Jiems blauzdų simptomai kartais susiję ne vien su dienos nuovargiu. Tai nereiškia, kad kiekvienas spazmas pranašauja blogiausią, tačiau pasikartojančio skausmo ignoruoti nereikia.

Ką padaryti tą pačią naktį ir kaip sumažinti pasikartojimą

Kai mėšlungis jau prasidėjo, padeda ramus blauzdos tempimas: ištieskite koją, pėdos pirštus traukite į save, ne į priekį. Galima atsargiai pamasažuoti įsitempusį raumenį, kelias minutes pavaikščioti po kambarį ar palaikyti koją šiltai. Staigūs, skausmingi judesiai ar labai stiprus spaudimas dažniausiai tik dar labiau suerzina raumenį.

Kasdienybėje daug lemia paprasti dalykai: pakankamas skysčių kiekis, reguliarus judėjimas ir ne per staigus fizinio krūvio didinimas. Jei darbe tenka ilgai sėdėti, verta kartkartėmis pajudinti pėdas, pasivaikščioti, pakeisti padėtį. O po aktyvios dienos trumpas, švelnus blauzdų ir pėdų tempimas gali būti naudingesnis už pažadą rytoj „gerti ką nors nuo mėšlungio“.

Jeigu epizodai kartojasi dažnai, trikdo miegą ar palieka ilgai nepraeinantį skausmą, užsirašykite, kada jie būna. Ar tai nutinka po ilgos darbo dienos, sporto, kelionės, karščio, ar pradėjus naują vaistą? Tokios detalės gydytojui dažnai pasako daugiau nei vien frazė „naktimis traukia koją“ ir padeda parinkti reikalingus tyrimus ar koreguoti gydymą.

Blauzdos mėšlungis dažniausiai yra nemalonus kūno protestas prieš nuovargį, įtampą ar skysčių stoką, o ne priežastis gyventi baimėje. Tačiau kūnas neturi būti verčiamas kiekvieną naktį šaukti garsiau, kad būtų išgirstas: jei skausmas keičiasi, kartojasi ar atsineša tinimą bei kitus neraminančius požymius, geriausia reakcija yra ne kentėti, o laiku pasitikrinti.