Kavą geriantys žmonės gali turėti mažiau riebalų ir daugiau raumenų

Rytas prasideda beveik tuo pačiu vaizdu: virtuvėje užverda virdulys, į puodelį subyra kava, o pirmas gurkšnis atrodo svarbesnis už pusryčius. Vieni kavą geria dėl skonio, kiti – kad po prastos nakties bent kiek greičiau įsivažiuotų. Tačiau šis įprotis vis dažniau aptariamas ne tik dėl budrumo: kavą geriantiems žmonėms kartais siejamas mažesnis riebalų kiekis ir didesnė raumenų masė.

Tokia mintis skamba viliojančiai, ypač tam, kuris sportuoja, skaičiuoja baltymus ar tiesiog nori geriau jaustis savo kūne. Vis dėlto puodelis kavos nėra trumpiausias kelias į lieknesnį liemenį ar tvirtesnius raumenis. Daug svarbiau suprasti, ką iš tiesų gali reikšti toks ryšys ir kodėl vienam žmogui rytinė kava tampa patogiu ritualu, o kitam – vakare kainuoja prastą miegą ir dar didesnį nuovargį.

Ne kava „sudegina“ problemą, o dažnai keičia dienos ritmą

Kava gali trumpam padidinti budrumą, padėti susikaupti ir suteikti daugiau noro pajudėti. Žmogus, kuris ryte jaučiasi žvalesnis, galbūt lengviau išeina pasivaikščioti, produktyviau atlieka treniruotę ar tiesiog mažiau laiko praleidžia ant sofos. Ilgainiui tokios smulkmenos gali turėti reikšmės ir kūno sudėčiai.

Tačiau tarp „geria kavą“ ir „turi mažiau riebalų“ nėra automatinio lygybės ženklo. Dažnai kavą geriantiems žmonėms būdingas ir tam tikras gyvenimo būdas: jie gali daugiau judėti, turėti nusistovėjusį rytinį ritmą, reguliariau sportuoti ar sąmoningiau rinktis maistą. Kitaip tariant, kava gali būti vienas įpročio elementas, o ne stebuklinga priežastis.

Yra ir labai žemiškas skirtumas tarp juodos kavos bei desertu virtusio gėrimo. Puodelis be cukraus ir riebių priedų mityboje reiškia viena, o didelis saldus kavos gėrimas su sirupais, plakta grietinėle ar gausiu pieno kiekiu – visai kas kita. Kartais žmogus nuoširdžiai mano, kad renkasi „kavą“, nors iš tiesų kasdien išgeria papildomą saldų užkandį.

Raumenims svarbiausia ne kofeinas, o tai, ką sugebi nuveikti po jo

Raumenys auga ir išlieka ne nuo kavos aromato. Jiems reikia reguliaraus fizinio krūvio, ypač jėgos pratimų, pakankamai baltymų, energijos iš maisto ir poilsio. Vis dėlto kava kai kuriems žmonėms gali tapti patogiu prieš treniruotę atliekamu ritualu, nes padeda įveikti tą sunkiausią momentą – prisiversti pradėti.

Po darbo grįžusiam žmogui dažnai trūksta ne plano, o jėgų. Jei saikingai išgertas kavos puodelis leidžia vakare išeiti į sporto klubą, atlikti mankštą namuose ar bent sparčiau pasivaikščioti, jo vaidmuo tampa netiesioginis, bet realus. Geresnė treniruočių kokybė ir pastovumas laikui bėgant gali prisidėti prie raumenų masės palaikymo.

Tačiau čia slypi spąstai. Kava, išgerta vėlai popiet ar vakare, gali sutrikdyti miegą net tuomet, kai žmogus sako, kad „užmiega normaliai“. O prastas miegas mažina norą judėti, apsunkina atsigavimą po treniruotės ir dažnai skatina rinktis saldesnį, sotesnį maistą. Todėl papildomas puodelis, skirtas išgelbėti vakarą, kartais atima daugiau, nei duoda.

Kavą geriantys žmonės gali turėti mažiau riebalų ir daugiau raumenųNuotrauka: Pixabay / jarmoluk

Vienam tai rytinis įprotis, kitam – papildoma įtampa organizmui

Skirtingi žmonės kavą toleruoja nevienodai. Vienas gali ramiai išgerti puodelį prieš pietus ir jaustis puikiai, kitam jau po kelių gurkšnių padažnėja širdies plakimas, atsiranda nerimas ar nemalonus skrandžio dirginimas. Tokiais atvejais mintis gerti kavą vien dėl galimos naudos kūno sudėčiai neturi prasmės.

Ypač atsargiai savo savijautą turėtų vertinti žmonės, kuriuos vargina miego sutrikimai, nerimas, padidėjęs jautrumas kofeinui ar virškinimo bėdos. Tėvams, gyvenantiems po bemiegių naktų su mažais vaikais, kava gali atrodyti kaip vienintelis išsigelbėjimas, tačiau keli vėlyvi puodeliai neretai tik pratęsia užburtą ratą. Senjorui svarbiau ne vaikytis madingą įprotį, o įvertinti, kaip gėrimas veikia jo miegą, pulsą ir bendrą savijautą.

Sportuojantis žmogus taip pat neturėtų painioti energijos pojūčio su tikru pasirengimu. Kofeinas gali prislopinti nuovargio signalus, bet jis nepakeičia maisto, skysčių ar poilsio. Jei kūnas kelias dienas prašo ramybės, stipri kava nėra patikimas būdas išspausti dar vieną kokybišką treniruotę.

Kaip išlaikyti kavą malonumu, o ne tariama sveikatingumo priemone

Praktiškiausia į kavą žiūrėti kaip į vieną kasdienės rutinos dalį. Jei ji tinka, geriau ją gerti pirmoje dienos pusėje ir stebėti paprastus ženklus: ar vakare lengva užmigti, ar nesinori nuolat dar vieno puodelio, ar po gėrimo neatsiranda drebulys ir dirglumas. Organizmas dažniausiai gana aiškiai parodo, kada įprotis jam nebėra palankus.

Norint mažinti riebalų kiekį ar stiprinti raumenis, daug daugiau duoda nuoseklūs sprendimai: daugiau kasdienio judėjimo, keli jėgos pratimai per savaitę, normalūs sotūs valgiai ir pakankamas miegas. Kava gali gražiai įsiterpti tarp šių dalykų, bet neturėtų jų pakeisti. Ji nekompensuos nei praleistų pusryčių, nei nuolatinio sėdėjimo, nei miego, kuris baigiasi per anksti.

Darbuotojams ir darbdaviams tai primena paprastą dalyką: kartais žmonės trečio puodelio siekia ne dėl skonio, o dėl tempo, kuriuo iš jų tikimasi gyventi. Kai diena pilna skubėjimo, pertraukos dingsta, o vakarą suvalgo buitis, kava tampa greitu atsaku į nuovargį. Tačiau tikras energijos šaltinis nėra dar stipresnis gėrimas – tai ritmas, kuriame lieka vietos maistui, judėjimui ir poilsiui.

Kava gali būti malonus sąjungininkas, jei ji padeda pradėti dieną ar su noru pajudėti. Bet kūno pokyčius kuria ne vienas puodelis ant stalo, o tai, kaip gyvename tarp pirmojo rytinio gurkšnio ir vakaro miego.