Kava dažnai laikoma greitu kofeino smūgiu, kuris pažadina ir pagerina nuotaiką. Bet tai tik dalis tiesos. Nuotaiką gali kelti ne vien kofeinas, o visas kavos ritualas: kvapas, šiluma, pauzė, įprotis, lūkestis ir net pats jausmas, kad diena pagaliau prasideda. Todėl kai kuriems žmonėms geriau pasidaro dar prieš pirmą stiprų kofeino poveikį.
Kodėl pirmas kavos gurkšnis veikia greičiau, nei spėja kofeinas
Kofeinui reikia laiko, kad jis būtų pasisavintas ir pradėtų veikti kūną. Tačiau daugelis žmonių sako, kad pasijunta geriau beveik iš karto – vos užuodę kavą ar paėmę puodelį į rankas. Čia ir slypi įdomiausia dalis.
Mūsų smegenys labai greitai susieja tam tikrus ritualus su būsena. Jeigu metų metus rytas prasideda nuo kavos, pats jos kvapas jau tampa signalu: dabar galima nubusti, susikaupti, atsitraukti nuo chaoso ir pradėti dieną. Tai panašu į mažą jungiklį galvoje.
Todėl pirmas poveikis dažnai yra ne cheminis, o psichologinis. Puodelis kavos tampa ne tik gėrimu, bet ir trumpa kontrole situacijoje, kurioje diena dar tik prasideda. Kartais žmogų nuramina ne kofeinas, o tai, kad jis pagaliau turi penkias minutes sau.
Tyrimai taip pat rodo, kad kavos poveikis nuotaikai gali būti platesnis nei vien kofeino veikimas. Kai kuriuose darbuose minimas ir kavos komponentų, esančių ne tik kofeino turinčioje kavoje, galimas poveikis savijautai, todėl net kava be kofeino kai kuriais atvejais gali būti siejama su geresne nuotaika.
Kodėl kava be kofeino kai kuriems vis tiek „suveikia“
Jeigu viską lemtų tik kofeinas, kava be kofeino neturėtų duoti jokio psichologinio palengvėjimo. Tačiau daliai žmonių ji vis tiek veikia: ne taip stipriai kaip įprasta kava, bet pakankamai, kad atsirastų jaukumo, susikaupimo ar geresnės nuotaikos jausmas.
Priežastys gali būti kelios. Pirma – lūkestis. Jei žmogus tiki, kad kava padeda susiimti, pats ritualas jau gali pagerinti savijautą. Moksliniai tyrimai rodo, kad vien tik lūkestis, jog buvo pavartota kofeino, gali paveikti energijos ir nuotaikos vertinimą.
Antra – kavoje yra daug junginių, kurie nėra kofeinas: polifenolių, chlorogeno rūgščių ir kitų medžiagų. Jų poveikis žmogaus savijautai dar tiriamas, tačiau vis aiškiau, kad kava nėra vien kofeino tirpalas puodelyje. Naujesni tyrimai taip pat sieja kavos poveikį su žarnyno ir smegenų ašimi – tai reiškia, kad reguliariai vartojama kava gali veikti savijautą ne tik per budrumą, bet ir per mikrobiotos bei nervų sistemos ryšius.
Trečia – skonis ir kvapas. Karštas, aromatingas gėrimas žmogui gali suteikti saugumo ir komforto. Ypač ryte, kai dar nesinori kalbėti, skubėti ar spręsti problemų. Kava tampa mažu tarpu tarp miego ir pasaulio.
Kofeinas vis tiek svarbus, bet jis nėra visa istorija
Būtų netikslu sakyti, kad kofeinas čia nesvarbus. Jis tikrai veikia budrumą, energiją ir kai kuriems žmonėms – nuotaiką. Kofeinas blokuoja adenozino receptorius, todėl žmogus jaučiasi mažiau mieguistas, o tai gali būti susiję ir su geresniu nusiteikimu, ypač ryte.
Tačiau kava gerina nuotaiką ne vien todėl, kad „įjungia“ kūną. Kartais ji suveikia kaip trumpa kasdienė atrama. Kai gyvenime daug skubėjimo, vienas aiškus, pasikartojantis rytinis veiksmas gali turėti stebėtinai stiprų poveikį.
Čia ir yra skirtumas: kofeinas gali pažadinti, bet ritualas gali nuraminti. Kofeinas gali padėti susikaupti, bet kavos pauzė gali grąžinti jausmą, kad diena dar valdoma.
Todėl žmogus, kuris sako „man reikia kavos, kad būčiau žmogus“, dažnai kalba ne tik apie cheminę priklausomybę. Jis kalba apie perėjimą iš vienos būsenos į kitą: iš mieguistumo į dieną, iš chaoso į ritmą, iš nuovargio į bent trumpą aiškumą.
Kada kava padeda, o kada jau pradeda kenkti
Kavos ritualas gali būti labai naudingas, jei jis nekompensuoja rimtesnių problemų. Vienas ar keli puodeliai per dieną daugeliui žmonių yra įprasta ir gerai toleruojama rutina. Tačiau jei kava tampa vieninteliu būdu ištempti dieną po blogo miego, nuolatinio streso ar perdegimo, ji ne sprendžia problemą, o ją maskuoja.
Per daug kavos gali didinti nerimą, dirglumą, širdies plakimą ir bloginti miegą. O prastesnis miegas kitą rytą vėl skatina gerti daugiau kavos. Taip susidaro uždaras ratas: kava trumpam pakelia, bet ilgainiui nuovargis tik kaupiasi.
Todėl į kavą žiūriu paprastai: ji gali būti malonus ritualas ir nuotaikos pastiprinimas, bet neturėtų tapti pleistru ant nuolatinio išsekimo.
Geriausiai ji veikia tada, kai yra ne desperatiškas gelbėjimosi ratas, o sąmoninga pauzė. Atsisėdu, išgeriu, įkvepiu kvapo, kelias minutes neskubu. Ir tik tada einu į dieną.
Kava nuotaiką kelia ne tik dėl kofeino. Kartais ji primena smegenims, kad yra pradžia, yra ritmas ir yra mažas malonumas, kurį galima pasilikti sau net tada, kai diena žada būti sunki.
