Skalbinių džiovinimas bute nebūtinai turi trukti visą dieną. Japonų triukas padeda net be saulės

Kai lauke lyja, drėgna, o balkone skalbinių pakabinti nepavyksta, namuose prasideda pažįstama problema – drabužiai džiūsta valandų valandas, kambaryje kaupiasi drėgmė, o storesni audiniai kartais įgauna nemalonų kvapą. Tačiau japonai siūlo labai paprastą sprendimą, kuriam nereikia nei saulės, nei elektrinės džiovyklės. Svarbiausia ne kur pakabinti drabužius, o kaip juos išdėstyti.

Principas remiasi oro cirkuliacija. Jei skalbiniai sukabinami per tankiai arba visi panašaus ilgio drabužiai sudedami vienoje vietoje, oras tarp jų juda prasčiau, todėl drėgmė pasišalina lėčiau. Pakeitus išdėstymą, džiūvimo procesą galima pastebimai paspartinti net paprastame kambaryje.

Didžiausi drabužiai turi atsidurti kraštuose

Vienas svarbiausių šio metodo principų – skalbinius ant džiovyklės kabinti ne atsitiktinai. Didžiausi ir sunkiausi daiktai turėtų būti džiovyklės kraštuose, o mažesni – arčiau centro.

Prie kraštų verta kabinti rankšluosčius, kelnes, storesnius megztinius ar didesnius audinius. Toliau link vidurio galima dėti marškinėlius, šortus ir kitus vidutinio dydžio drabužius, o pačiame centre – kojines, apatinius, šalikus bei kitus mažus daiktus.

Taip susidaro tarsi skirtingo aukščio skalbinių „arka“. Oras lengviau patenka tarp audinių ir gali judėti ne tik iš šonų, bet ir per džiovyklės vidurį. Būtent ši oro cirkuliacija padeda drėgmei greičiau pasišalinti.

Jeigu visi drabužiai sukabinami vienodame aukštyje, ypač arti vienas kito, susidaro beveik vientisa drėgno audinio siena. Tokiu atveju aplink skalbinius esantis oras greitai prisotinamas drėgmės, o garavimas sulėtėja.

Viena dažniausių klaidų – kuo daugiau drabužių sutalpinti į mažesnę vietą

Kai skalbinių daug, natūraliai norisi juos visus sukabinti ant vienos džiovyklės. Tačiau būtent tai ir gali gerokai pailginti džiūvimą. Tarp drabužių turėtų likti bent kelių centimetrų tarpai, kad oras galėtų laisvai judėti.

Ypač svarbu neleisti drėgniems audiniams liestis tarpusavyje. Dvi suglaustos marškinėlių ar kelnių dalys gali likti drėgnos daug ilgiau nei likusi drabužio dalis. Storesni rankšluosčiai ar džemperiai dėl to kartais net po paros viduje vis dar būna vėsūs ir drėgni.

Prieš kabinant skalbinius verta juos ir gerai supurtyti. Iš skalbimo mašinos ištrauktas susisukęs ar sulipęs audinys džiūsta prasčiau, nes jo klostėse lieka daugiau drėgmės. Supurčius drabužį pluoštas ir atskiros audinio dalys išsiskleidžia, todėl oras jas pasiekia lengviau.

Taip pat verta pasirinkti pakankamai stiprų gręžimo režimą, jei konkretaus audinio priežiūros ženklai tai leidžia. Kuo mažiau vandens lieka skalbiniuose išėmus juos iš mašinos, tuo mažiau jo vėliau reikės išgarinti kambaryje.

Saulės nereikia – svarbiau judantis oras

Dar viena klaida – manyti, kad drabužiams išdžiovinti būtina šilčiausia namų vieta. Šiluma tikrai padeda, tačiau ne mažiau svarbus yra oro judėjimas.

Džiovyklę geriau statyti ten, kur oras cirkuliuoja, pavyzdžiui, netoli praverto lango. Tačiau šaltuoju metų laiku lango visai dienai palikti atidaryto nebūtina. Gali pakakti periodiškai išvėdinti kambarį, kad drėgnas oras būtų pakeistas sausesniu.

Labai drėgnu oru padėti gali paprastas ventiliatorius. Jo nereikia statyti visai šalia drabužių ar jungti didžiausiu greičiu. Net nedidelis nuolatinis oro judėjimas tarp skalbinių gali pastebimai pagreitinti garavimą.

Dar veiksmingesnis variantas – drėgmės surinkėjas. Jis ištraukia vandens garus iš kambario oro, todėl drėgmė iš drabužių gali garuoti toliau. Tai ypač naudinga mažame bute, kur žiemą ar rudenį langai dažnai rasoja, o skalbiniai džiovinami reguliariai.

Greitesnis džiovinimas svarbus ne tik dėl patogumo

Per ilgai drėgni liekantys skalbiniai gali įgauti nemalonų kvapą. Taip nutinka ne todėl, kad jie buvo blogai išskalbti. Problema gali atsirasti jau džiovinimo metu, kai drėgnas audinys daug valandų išlieka šiltoje, prastai vėdinamoje patalpoje.

Todėl geresnė oro cirkuliacija turi dvigubą naudą: drabužiai išdžiūsta greičiau, o tikimybė, kad jie pradės skleisti drėgmės ar užsistovėjusio audinio kvapą, sumažėja.

Tai ypač aktualu rankšluosčiams, džinsams, storesniems megztiniams ir patalynei. Tokie skalbiniai išorėje gali atrodyti beveik sausi, tačiau storesnėse vietose drėgmė laikosi daug ilgiau.

Tad kitą kartą nebūtina ieškoti karščiausio radiatoriaus ar laukti saulėtos dienos. Didelius skalbinius kabinkite kraštuose, mažus – centre, palikite tarpus ir pasirūpinkite oro judėjimu. Kartais paprastas išdėstymo pakeitimas padaro daugiau nei papildomos kelios valandos prie šilumos šaltinio.