Močiutė turguje paaiškino, kaip ilgai išlaikyti pieną šviežią ir neleisti jam surūgti

Nusipirkote pieno, parsinešėte namo, o po kelių dienų atidarę pakuotę jau pajutote rūgštoką kvapą. Ypač apmaudu vasarą, kai atrodo, kad pienas sugenda tiesiog akyse. Seniau šeimininkės turėjo daugybę gudrybių, kaip jį išlaikyti ilgiau – pieną virindavo, pilstydavo į švarius stiklinius indus, o kai kurios įberdavo net žiupsnelį druskos. Tačiau šiandien svarbiausias būdas prailginti pieno šviežumą yra daug paprastesnis: laikyti jį tikrai šaltai ir nedėti į šaldytuvo dureles.

Būtent durelėse pieną laikyti patogiausia, todėl taip elgiasi daugybė žmonių. Pakuotė stovi vertikaliai, lengvai pasiekiama, niekas neišsilieja. Tačiau kiekvieną kartą atidarius šaldytuvą ši vieta greičiausiai sušyla. Pienui tokie temperatūros svyravimai nėra naudingi, ypač jei pakuotė jau atidaryta. Kur kas geresnė vieta – viena iš vidinių šaldytuvo lentynų, geriausia ten, kur temperatūra išlieka pastoviausia ir siekia maždaug 4 °C ar mažiau.

Sena gudrybė buvo ne „slaptas ingredientas“, o švara ir šaltis

Kai nebuvo šiuolaikinių šaldytuvų, pieno išlaikymas buvo tikras kasdienis rūpestis. Šviežias nepasterizuotas pienas galėjo pradėti rūgti labai greitai, todėl jį dažnai užvirindavo ir laikydavo kuo vėsesnėje vietoje. Iš čia atsirado daugybė šeimose perduodamų patarimų – vieni į pieną berdavo truputį druskos ar sodos, kiti indą laikydavo šaltame vandenyje.

Šiuolaikiniam parduotuvėje pirktam pasterizuotam pienui tokių eksperimentų paprastai nereikia. Gamintojas jau yra atlikęs terminį apdorojimą, o produkto galiojimo laikas apskaičiuotas darant prielaidą, kad bus išlaikyta tinkama laikymo temperatūra. Didžiausia problema prasideda ne tada, kai į pieną neįberiame kokio nors „močiutės ingrediento“, o kai pusvalandį laikome jį ant stalo, po to dedame į šiltas šaldytuvo dureles ir taip kartojame kelis kartus per dieną.

Ypač vasarą svarbi ir kelionė iš parduotuvės. Jei lauke daugiau kaip 25–30 laipsnių šilumos, pieno pakuotės nereikėtų valandą vežiotis įkaitusiame automobilyje, kol dar užsuksite į kelias parduotuves. Greitai gendantys produktai turėtų kuo greičiau grįžti į šaltį. Jeigu iki namų laukia ilgesnė kelionė, praverčia termo krepšys.

Grįžus namo pieną taip pat geriau dėti į šaldytuvą iš karto, o ne palikti ant virtuvės stalviršio „kol susitvarkysiu pirkinius“. Vienas toks kartas produkto nebūtinai sugadins, bet nuolatiniai temperatūros pokyčiai trumpina laiką, per kurį pienas išlieka geros kokybės.

Didžiausia klaida – pienas šaldytuvo durelėse

Šaldytuvo durelėse žmonės įpratę laikyti beveik viską: pieną, kefyrą, padažus, kiaušinius ir atidarytus gėrimus. Tačiau durelės yra viena labiausiai temperatūrą keičiančių šaldytuvo vietų. Vos jas atidarome, produktus pasiekia šiltesnis kambario oras, o uždarius prireikia laiko, kol temperatūra vėl sumažėja.

Pienui geriau skirti vietą pagrindinėje šaldytuvo dalyje, giliau ant lentynos. Ten temperatūra stabilesnė. Tik nereikėtų pakuotės spausti prie pat galinės sienelės, jei konkrečiame šaldytuve ten produktai pradeda užšalti – dalinis užšalimas gali pakeisti pieno tekstūrą.

Svarbu ir tai, kiek laiko pakuotė būna atidaryta. Įsipylėte pieno į kavą ar košę – uždarykite ir iš karto grąžinkite į šaldytuvą. Nėra reikalo laikyti visos pakuotės ant pusryčių stalo pusvalandį vien todėl, kad galbūt dar kas nors norės įsipilti.

Pieno taip pat nereikėtų gerti tiesiai iš butelio ar pakuotės. Atrodo smulkmena, tačiau taip į vidų galima pernešti mikroorganizmų iš burnos. Jeigu norite, kad atidarytas produktas išliktų geras kuo ilgiau, pilkite jį į švarią stiklinę ir kuo mažiau lieskite pakuotės kaklelį ar angą.

Ar padeda žiupsnelis druskos?

Vienas senų patarimų skelbia, kad į pieną įbėrus mažą žiupsnelį druskos jis rūgs lėčiau. Panašių receptų galima rasti ir su soda. Tačiau šiandien tokio metodo verta atsisakyti. Nedidelis kiekis gali beveik nepakeisti skonio, tačiau tai nėra patikimas maisto saugos būdas ir neleidžia ignoruoti tinkamos temperatūros.

Dar blogesnė mintis – bandyti „gelbėti“ jau pradedantį gesti pieną įvairiais priedais. Jeigu pieno kvapas tapo nemalonus, pasikeitė jo konsistencija, pakuotė išsipūtė ar kyla kitų abejonių dėl produkto būklės, nereikėtų bandyti užmaskuoti gedimo virinimu, soda ar cukrumi.

Natūraliai surūgęs pienas ir sugedęs pasterizuotas pienas nėra visiškai tas pats dalykas. Todėl principas „mūsų močiutės iš rūgpienio viską gamindavo“ nėra tinkamas pateisinimas abejotinos būklės šiuolaikinį produktą sunaudoti bet kokia kaina.

Jeigu norite pieną laikyti kitame inde, jis turi būti labai švarus ir sandariai uždaromas. Tačiau dažniausiai praktiškiausia jį palikti originalioje pakuotėje – ji tam ir sukurta. Perpilant į nepakankamai švarų ąsotį galima pasiekti priešingą rezultatą ir sutrumpinti produkto naudojimo laiką.

Neatidarytas ir atidarytas pienas – du skirtingi dalykai

Ant pakuotės nurodyta data nėra vienintelis dalykas, į kurį reikia žiūrėti. Atidarius pieną jo laikymo sąlygos pasikeičia, todėl svarbu vadovautis ir gamintojo nurodymu, per kiek laiko produktą rekomenduojama suvartoti po atidarymo.

Skiriasi ir pieno rūšys. UAT arba UHT būdu apdorotas ilgai galiojantis pienas neatidarytas gali būti laikomas kambario temperatūroje, jei taip nurodo gamintojas, tačiau pakuotę atidarius jam taip pat reikia šaldytuvo. Įprastas pasterizuotas šviežias pienas turi būti šaldomas nuo pat parduotuvės iki suvartojimo.

Jeigu šeimoje pieno geriama nedaug, didelė pakuotė nebūtinai yra ekonomiškiausias pasirinkimas. Litras gali kainuoti pigiau skaičiuojant vieną litrą, tačiau jei trečdalį nuolat tenka išpilti, sutaupymo nelieka. Tokiu atveju mažesnė pakuotė gali būti praktiškesnė.

Šaldytuvo temperatūrą irgi verta bent kartą patikrinti. Kartais žmogus įsitikinęs, kad jo šaldytuvas „šaldo gerai“, nors viduje laikosi 7–8 °C. Tokios sąlygos jau gerokai palankesnės greitai gendančių produktų gedimui. Pienui ir kitiems jautriems produktams geriausia, kai šaldytuve laikosi maždaug 4 °C ar žemesnė saugi temperatūra, tačiau produktai neužšąla.

Paprasčiausias būdas išlaikyti pieną ilgiau nieko nekainuoja

Taigi senųjų šeimininkių patarimuose buvo daug praktiškumo, tačiau šiandien nereikia ieškoti stebuklingo ingrediento. Pienui labiausiai padeda stabilus šaltis, švara ir kuo trumpesnis buvimas kambario temperatūroje.

Nelaikykite jo šaldytuvo durelėse, nepalikite ilgai ant stalo, pakuotę visada gerai uždarykite ir negerkite tiesiai iš jos. Jei perkate mažai pieno vartojančiai šeimai, geriau rinktis mažesnę pakuotę, kuri bus suvartota greičiau.

O senas įprotis „dar kartą užvirinti, kad ilgiau stovėtų“ šiuolaikiniam parduotuvės pienui nėra stebuklingas sprendimas. Jei produktas jau kelia įtarimų, saugiausia jo nebandyti gaivinti.

Kartais geriausia močiutės gudrybė pasirodo esanti ne žiupsnelis druskos ar sodos. Tikrasis triukas daug paprastesnis: pieną parsinešti greitai, laikyti šalčiausioje tinkamoje šaldytuvo vietoje ir išimti tik tiek laiko, kiek reikia įsipilti į stiklinę.