Kol milijonai taupo maistui ir degalams, DI milijardieriai perka privačius lėktuvus ir superjachtas: prabangos rinkoje prasidėjo naujas aukso amžius

Vienoje pasaulio pusėje žmonės skaičiuoja, kiek pabrango maistas, būsto paskola ar pilnas automobilio bakas. Kitoje – užsakomi lėktuvai, galintys be sustojimo nuskristi daugiau kaip 15 tūkst. kilometrų, statomos daugiau nei 100 metrų ilgio jachtos su baseinais, sraigtasparnių aikštelėmis ir privačiomis sporto erdvėmis. Dirbtinio intelekto bumas per labai trumpą laiką sukūrė naują itin turtingų technologijų verslininkų sluoksnį, o jų pinigai jau keičia visą prabangos industriją.

Ypač ryškiai tai matoma Jungtinėse Valstijose, kur su dirbtiniu intelektu susijusių bendrovių vertės šuolis per pastaruosius metus smarkiai padidino steigėjų, vadovų, investuotojų ir ankstyvųjų darbuotojų turtą. Dalis jų milijardieriais tapo ne paveldėję šeimos verslą ar dešimtmečius valdę pramonės imperiją, o todėl, kad jų turimų technologijų bendrovių akcijų vertė per labai trumpą laiką šovė aukštyn.

Ir šie pinigai nelieka tik vertybinių popierių sąskaitose. Privatūs lėktuvai, superjachtos ir prabangus nekilnojamasis turtas vėl parduodami taip, tarsi ekonominis neapibrėžtumas egzistuotų visai kitame pasaulyje.

Privatūs lėktuvai grįžta su trenksmu – jų perkama vis daugiau

Privati aviacija jau kurį laiką nebėra tik simbolinis milijardieriaus žaislas. Didžiulę vertę valdantiems žmonėms privatus orlaivis vis dažniau pristatomas kaip laiko taupymo priemonė: nereikia derintis prie oro linijų tvarkaraščių, galima skristi į mažesnius oro uostus, išvengti persėdimų ir per vieną dieną aplankyti kelis miestus.

2025 metais naujų verslo klasės reaktyvinių lėktuvų pardavimai, palyginti su ankstesniais metais, išaugo beveik 12 proc. ir pasiekė 854 orlaivius. Pasaulinis tokių lėktuvų parkas jau skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių, o privačių skrydžių aktyvumas tebėra gerokai aukštesnis nei iki pandemijos.

Tačiau įdomiausia ne vien tai, kad lėktuvų perkama daugiau. Keičiasi ir tai, ko iš jų reikalauja naujosios kartos turtingieji.

Anksčiau privataus lėktuvo prabanga dažnai buvo siejama su šampanu, brangia oda, blizgiais medžio paviršiais ir demonstruojamu išskirtinumu. Dabar dalis technologijų sektoriaus klientų prašo visai kitų dalykų – didelės spartos interneto, erdvės darbui, maksimalios garso izoliacijos, sveiko maisto, konkrečių vandens rūšių, miego zonų ar net galimybės sportuoti skrendant.

Prabangių kelionių rinkos atstovai pastebi, kad privataus lėktuvo kliento amžius sumažėjo maždaug dešimtmečiu. Naujosios kartos turtuoliai nenori pusvalandį pildyti popierių ar skambinti asmeniniam vadybininkui. Jie tikisi lėktuvą užsisakyti taip pat paprastai, kaip kitas žmogus išsikviečia automobilį – per programėlę ar kelias žinutes telefone.

Naujausi privatūs lėktuvai skrenda beveik į kitą pasaulio galą

Gamintojai tokiai paklausai pasiruošę. Privačių orlaivių segmente dabar vyksta lenktynės dėl trijų dalykų – greičio, skrydžio nuotolio ir komforto.

Vienas ryškiausių naujosios kartos modelių – „Gulfstream G800“, kurio skrydžio nuotolis siekia apie 8200 jūrmylių, arba daugiau kaip 15 tūkst. kilometrų. Tokiu atstumu galima be sustojimo įveikti daugelį tarpžemyninių maršrutų, kuriems anksčiau reikėdavo nusileidimo degalams.

Kitas milžinas – „Bombardier Global 8000“. Gamintojas jį pozicionuoja tarp greičiausių ir toliausiai skrendančių verslo klasės orlaivių. Tokius lėktuvus perkantys žmonės iš esmės moka ne tik už komfortą. Jie perka galimybę ryte būti viename žemyne, vakare – kitame, o pakeliui neprarasti darbo dienos oro uostuose.

Paprastam žmogui tai gali atrodyti kaip sunkiai suvokiama prabanga. Tačiau žmogui, kurio verslo vertė matuojama milijardais, kelios sutaupytos valandos gali būti vertinamos visiškai kitaip.

Būtent todėl naujoji prabanga vis dažniau parduodama ne kaip prabanga, o kaip efektyvumas. Marmuras ir šampanas lieka, tačiau svarbiausias argumentas tampa laikas.

Superjachtos didėja – dabar neužtenka vien baseino

Jeigu privačių lėktuvų rinka stebina, superjachtų pasaulis atrodo dar ekstremaliau. Naujausiuose projektuose kalbama ne apie 30 ar 40 metrų laivus, o apie plaukiojančius daugiau nei 100 metrų ilgio privačius kompleksus.

2026 metais numatoma pristatyti dešimtis naujų superjachtų, o didžiosios laivų statyklos užsakymų turi keleriems metams į priekį. Įdomu tai, kad bendras užsakytų laivų skaičius nebūtinai auga taip sparčiai, tačiau patys užsakymai tampa vis didesni, sunkesni ir brangesni.

Vienas iš tokių projektų – maždaug 114 metrų ilgio „Lürssen Cosmos“. Jame naudojamos ir kuro elementų technologijos, kurios turėtų sumažinti tradicinių variklių naudojimą tam tikrais režimais. Net itin turtingų klientų pasaulyje vis svarbesniu pardavimo argumentu tampa mažesnis triukšmas, efektyvesnė energetika ir naujos technologijos.

Dar labiau prabangos ribas stumia apie 117 metrų ilgio „Boardwalk“. Tokiose jachtose jau kalbama apie du baseinus, dvi sraigtasparnių aikšteles ir net golfo treniruotėms skirtas erdves.

Tai iš esmės nebėra jachta ta prasme, kurią įsivaizduoja dauguma žmonių. Tai plaukiojantis privatus viešbutis su nuosava įgula, techniniu personalu, pramogomis ir infrastruktūra, kuri kai kuriais atvejais prilygsta nedideliam kurortui.

Ir pats pirkimas yra tik pradžia. Tokio laivo išlaikymas kasmet gali kainuoti milžiniškas sumas – degalai, įgula, remontas, draudimas, uostų mokesčiai ir techninė priežiūra niekur nedingsta.

Naujoji prabanga tampa tylesnė, bet dar brangesnė

Įdomiausias pokytis galbūt net ne pačių pirkinių dydis. Keičiasi tai, ką itin turtingi žmonės nori parodyti – arba, tiksliau, ko nebenori rodyti.

Technologijų sektoriuje užaugęs milijardierius nebūtinai nori aukso spalvos interjero ir savo inicialų ant kiekvienos sienos. Vis dažniau prašoma privatumo, minimalistinio dizaino, labai pažangių technologijų ir galimybės būti nematomam.

Prabangia tampa ne galimybė parodyti, kad gali kažką nusipirkti, o galimybė nebūti eilėje, nelaukti, neprisitaikyti ir būti ten, kur niekas kitas negali patekti.

Tai jau matoma ir nekilnojamojo turto rinkoje. San Franciske, kur sutelkta milžiniška technologijų sektoriaus dalis, brangiausio būsto segmentą papildomai kaitina žmonės, kurių turtas išaugo kartu su dirbtinio intelekto bendrovių vertėmis.

Jiems svarbu ne tik namo plotas. Ieškoma uždarų teritorijų, didelio privatumo, apsaugos, atskiro įvažiavimo, namų biuro, sporto zonų ir infrastruktūros, leidžiančios kuo mažiau priklausyti nuo aplinkinio pasaulio.

Tai savotiškas paradoksas. Kuo daugiau technologijos sujungia pasaulį, tuo daugiau pinigų turintys žmonės moka už galimybę nuo jo atsiriboti.

Tuo metu paprasti vartotojai pradeda taupyti

Šį prabangos bumą dar ryškesnį daro visiškai priešinga situacija masinėje rinkoje. Dalis vartotojų dėl išaugusių kainų, palūkanų, būsto ir kasdienių išlaidų atsargiau leidžia pinigus ir atidėlioja didesnius pirkinius.

Todėl ekonomikoje vienu metu gali egzistuoti dvi visiškai skirtingos realybės. Vienoje žmogus svarsto, ar šį mėnesį verta keisti automobilį, ar geriau dar palaukti. Kitoje klientas svarsto, ar jo naujam lėktuvui užteks 7500, ar vis dėlto reikia 8200 jūrmylių skrydžio nuotolio.

Prabangos gamintojams tokia nelygybė nebūtinai yra bloga žinia. Jiems nereikia milijonų pirkėjų. Kartais užtenka kelių šimtų žmonių, kurių turtas per metus padidėjo keliais milijardais.

Todėl itin prabangus segmentas ekonominių svyravimų metu gali elgtis visiškai kitaip nei įprasta mažmeninė prekyba. Žmogui, turinčiam 50 mlrd. dolerių vertės akcijų, kelių dešimčių milijonų vertės lėktuvas finansine prasme yra visai kitokio masto sprendimas nei 30 tūkst. eurų automobilis vidutines pajamas gaunančiai šeimai.

Tačiau yra vienas klausimas – kas nutiks, jei DI bumas sustos?

Visa ši prabangos karštinė turi ir silpną vietą. Nemaža dalis naujo turto nėra grynieji pinigai banko sąskaitose. Tai bendrovių akcijų, investicinių paketų ir verslų vertė, kuri labai priklauso nuo to, kiek rinkos dalyviai tiki tolesniu dirbtinio intelekto augimu.

Jeigu bendrovės pateisins milžiniškus lūkesčius, naujo turto banga gali tęstis metų metus. Tačiau jei investuotojai pradėtų abejoti, ar į DI infrastruktūrą leidžiami šimtai milijardų kada nors sugeneruos tikėtiną pelną, akcijų vertės gali koreguotis.

Tokiu atveju žmogus, kurio turtas popieriuje per metus išaugo nuo 2 iki 8 mlrd. dolerių, lygiai taip pat greitai gali pamatyti priešingą judėjimą.

Todėl vis dažniau prisimenamas 2000-ųjų „dot-com“ bumas. Tuomet internetas iš tiesų pakeitė pasaulį – technologija nebuvo apgaulė. Tačiau tai nesutrukdė daugybei pernelyg brangiai įvertintų bendrovių žlugti, kai investuotojų lūkesčiai prasilenkė su realiais jų rezultatais.

Su dirbtiniu intelektu gali nutikti panašus paradoksas: technologija gali tapti viena svarbiausių XXI amžiuje, tačiau tai dar nereiškia, kad kiekviena su ja susijusi bendrovė verta šiandien jai priskiriamos kainos.

Kol kas apie sprogusį burbulą kalbėti per anksti. Prabangos rinkos skaičiai veikiau rodo priešingai – bent jau turtingiausi klientai elgiasi taip, tarsi šis vakarėlis dar tik prasidėtų.

Ir būtent čia labiausiai matomas neįprastas dabartinės ekonomikos vaizdas: kol vienas žmogus prie degalinės stebi, ar litras kuro nepabrango dar penkiais centais, kitas užsako lėktuvą, galintį be sustojimo perskristi pusę pasaulio. Abu gyvena tuo pačiu metu – tik ekonomine prasme jų pasauliai niekada nebuvo taip toli vienas nuo kito.