Sode liko daug krienų šaknų: iš jų paruošite žiemišką pagardą be sudėtingų darbų

Rudenį, kai lysvės jau beveik tuščios, krienai dažnai lieka paskutiniai. Iš žemės ištrauktos ilgos, kreivos šaknys atrodo taip, lyg su jomis būtų daugiau vargo nei naudos: reikia nuplauti, nuskusti, sutarkuoti, o dar ir ašaros garantuotos. Todėl dalis jų vėl keliauja į kompostą arba paliekamos žiemoti žemėje.

Tačiau būtent dabar krienų skonis ryškiausias, o iš kelių šaknų galima pasiruošti pagardą, kuris žiemą praverčia prie mėsos, virtų bulvių, šaltienos ar paprasčiausio sumuštinio su kumpiu. Tam nereikia nei ilgai virti, nei sterilizuoti virtuvės tarsi konservų fabriko. Užtenka kelių įprastų produktų, švarių stiklainių ir truputį kantrybės.

Krienų pagardas nėra tas maistas, kurio ragaujama šaukštais. Bet jo ir nereikia daug: mažas šaukštelis staiga pažadina lėkštę, kuri vakar dar atrodė nuobodi. Tai vienas tų naminių atsargų stiklainių, kurį atsidaręs supranti, kodėl verta buvo kelias minutes pakentėti virtuvėje.

Krienus paruoškite tada, kai namuose nėra skubėjimo

Pirmiausia šaknis gerai nuplaukite po tekančiu vandeniu, kad neliktų smėlio tarp nelygumų, ir nuskuskite ploną žievelę. Jei krienai labai stori ar šakoti, supjaustykite juos mažesniais gabalais – taip lengviau sutarkuosite arba susmulkinsite virtuviniu kombainu. Pažeistas, sumedėjusias ar labai tamsias vietas geriau išpjauti: pagardui reikia šviežio, tvirto šaknies vidaus.

Didžiausias krienų virtuvės nepatogumas pažįstamas daugeliui. Juos tarkuojant akys ima perštėti kur kas rimčiau nei nuo svogūno, todėl nebūtina herojiškai stovėti prie smulkios tarkos. Patogiau naudoti kombainą, o jei jo nėra – tarkuoti prie praviro lango ir po truputį. Kai kas šaknis prieš smulkinimą trumpam palaiko šaldytuve: jos tampa tvirtesnės, o pats darbas atrodo kiek ramesnis.

Paprastam žiemiškam pagardui tinka maždaug 300 gramų sutarkuotų krienų, du vidutiniai obuoliai, apie 150 mililitrų vandens, 100 mililitrų obuolių arba paprasto stalo acto, šaukštas cukraus ir nepilnas šaukštelis druskos. Obuoliai čia nėra vien dėl švelnesnio skonio. Jie suteikia drėgmės, lengvo saldumo ir padeda pagardui nebūti tokiam aštriam, kad pirmas kąsnis priverstų suabejoti savo sprendimu.

Obuolius nulupkite, išimkite sėklalizdžius ir sutarkuokite smulkiai. Galima rinktis rūgštesnius obuolius – tuomet pagardas bus gaivesnis ir ypač tiks prie riebesnių patiekalų. Jei namuose obuolių nebėra, krienus galima ruošti ir vien su actu, vandeniu bei prieskoniais, tik skonis bus aštresnis, tiesesnis ir mažiau apvalus.

Sode liko daug krienų šaknų: iš jų paruošite žiemišką pagardą be sudėtingų darbųNuotrauka: Pexels / MrGajowy3 Teodor

Vienas puodas, keliolika minučių ir stiklainiai žiemai

Į nedidelį puodą supilkite vandenį, actą, suberkite cukrų bei druską ir pakaitinkite, kol viskas ištirps. Mišinio nereikia ilgai virinti – pakanka, kad jis būtų karštas ir vientisas. Tada nukelkite puodą nuo kaitros, sudėkite tarkuotus obuolius bei krienus ir greitai, bet gerai išmaišykite.

Krienų masės geriau nekaitinti ilgai. Karštis gali sušvelninti skonį, tačiau kartu atima tą gyvą, nosį kutenančią natą, dėl kurios šis pagardas ir keliauja ant stalo. Jei norisi šiek tiek švelnesnio varianto, galima įmaišyti dar pusę obuolio arba papildomą šaukštelį cukraus. O mėgstantiems ryškesnį skonį verta pradėti nuo mažesnio obuolių kiekio, o ne dosniau pilti acto.

Paruoštą masę sudėkite į švarius, iškaitintus mažus stiklainius ir sandariai užsukite. Maži indeliai šiuo atveju patogesni: atidarytas krienų pagardas ilgainiui praranda dalį stiprumo, todėl geriau dažniau atsidaryti naują, nei mėnesį laikyti vieną didelį stiklainį šaldytuve. Atvėsusius stiklainius laikykite vėsioje, tamsioje vietoje, o pradėtą – šaldytuve.

Jeigu norite papildomo skonio, į vieną stiklainį galima įmaišyti truputį smulkintų virtų burokėlių. Toks variantas bus švelnesnis, gražios sodrios spalvos ir puikiai tiks prie keptos mėsos ar silkės. Vis dėlto pirmąją partiją verta palikti paprastą: tada aiškiai pajusite, kiek aštrumo mėgsta jūsų namai, ir kitą kartą receptą lengvai pakoreguosite.

Pagardas, kuris gelbsti ne tik prie šaltienos

Krienai dažnai prisimenami tik per šventes, kai ant stalo atsiranda šaltiena ar keptas kumpis. Tačiau mažas šaukštelis šio pagardo labai tinka ir į padažą prie orkaitėje keptų daržovių, įmaišytas į grietinę prie bulvinių patiekalų ar užteptas ant sumuštinio. Net paprasta vakarykštė mėsa su juo atrodo mažiau pavargusi – o tai žiemą, kai virtuvėje norisi ir šilumos, ir greitų sprendimų, tikrai nėra smulkmena.

Šeimai su mažais vaikais ar jautresnio skonio žmonėms pagardą geriau patiekti atskirai, ne maišyti į visą patiekalą. Vienam žmogui tas pats krienų kiekis bus maloniai aitrus, kitam – pernelyg drąsus. Senjorams dažnai patogesnis obuoliais praturtintas variantas, o mėgstantys stiprų skonį gali į savo porciją įsidėti daugiau grynų tarkuotų krienų.

Tokie naminiai stiklainiai turi ir kitą pusę: jie leidžia sunaudoti tai, ką užsiauginote, o ne pirkti produktą vien todėl, kad jis jau sutarkuotas ir gražiai supakuotas. Žinoma, parduotuvinis indelis kartais išgelbsti, kai vakarienė jau ant stalo. Bet savas pagardas leidžia nuspręsti, kiek jame bus acto, saldumo ir tikro krienų aštrumo.

Krienų šaknys sode gali atrodyti kaip atkaklus augalas, kurio neįmanoma iki galo iškasti. Tačiau galbūt tai ne problema, o visai neblogas priminimas: kai žiemą ant stalo pritrūksta ryškesnio skonio, jis jau seniai augo po kojomis. Kartais vienas mažas stiklainis pasako daugiau apie namų virtuvę nei dešimt sudėtingų receptų.